2023 m. gruodžio 1 d.
Let's celebrate the Finnish Independence Day one day ahead on the 5th of December, starting at 14.15 in seminar room 314 AB in our centre!
Come and enjoy a taste of Finland in good company and cozy atmosphere. You are also invited to join singing the Finnish national anthem “Maamme – Vårt land” in the two official languages.
2023 m. gruodžio 1 d.
December 5th the Scandinavian Centre will host the visit of Dr. Maria Ahlholm from the University of Helsinki. She will talk on “Translanguaging in the school: implications for conception of language and language pedagogy” at 13.00 o’clock in seminar room 314 AB (in Engliish).
Maria Ahlholm is an Adjunct Professor in Finnish language, with specification in applied linguistics, and her recent research has focused on the language acquisition of newly arrived immigrants, refugees and children. You are warmly welcome to hear about multilingual schools in Finland and discuss current pedagogical trends!
2023 m. lapkričio 29 d.
Gruodžio 1 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Šio seminaro metu bus tęsiama gramatikalizacijos tema.
Prisegame failą ir ta pačia proga raginame seminarui siūlyti tekstus, kurie Jums atrodo svarbūs ir įdomūs.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. lapkričio 28 d.
Gruodžio 7 d., ketvirtadienį, 13.00 val. Z. Zinkevičiaus aud. Dalia Pinkevičienė gins disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.
Nuotolinio prisijungimo nuoroda >>
Disertacija rengta 2012–2018 metais studijuojant doktorantūroje VU Filologijos fakultete ir ginama eksternu.
Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.
Mokslinė konsultantė – prof. dr. Loreta Vaicekauskienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >
2023 m. lapkričio 21 d.
Lapkričio 24 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Šio seminaro metu bus grįštama prie gramatikalizacijos temos. Bus aptariama Hopperio ir Traugott knygos 4 skyrius apie pragmatinius gramatikalizacijos veiksnius
Prisegame failą ir ta pačia proga raginame seminarui siūlyti tekstus, kurie Jums atrodo svarbūs ir įdomūs.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. lapkričio 20 d.
Šią savaitę, lapkričio 23–25 d., fakultete vyks pirmoji tarptautinė baltistikos mokykla, į kurią sugužės studentai iš užsienio baltistikos centrų.
Registracija į paskaitas jau pasibaigusi, tačiau visus, kada nors besimokiusius baltistinius dalykus, tarp jų ir latvių kalbą, studentus labai kviečiame į atvirą neformalų vakarą šį ketvirtadienį, lapkričio 23 d., nuo 17:10 val. K. Donelaičio a. Šio vakaro metu šnekučiuosimės, žaisime žaidimus bei vaišinsimės.
Vakaras atviras visiems studentams, jei turite daugiau klausimų, rašykite .
Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.
2023 m. lapkričio 14 d.
Spalio 27 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Šio seminaro metu bus padaryta pertrauka gramatikalizacijos serijoje ir aptartas Danguolės Kapkan pasiūlytas straipsnis A gradient approach to word order.
Prisegame failą ir ta pačia proga raginame seminarui siūlyti tekstus, kurie Jums atrodo svarbūs ir įdomūs.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. lapkričio 13 d.
2023 m. lapkričio 16 d. 19 val. maloniai kviečiame į X Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Viduramžių lenkų ir lotynų kalbų paminklai kaip istorinių-lingvistinių tyrimų objektas” skaitys dr. Dorota Masłej (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).
Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>
Seminaras vyks lenkų kalba.
Pranešimo tikslas – nurodyti tyrimų problemas, susijusias su seniausių lenkų ir lotynų kalbų tekstų analize istoriniu-lingvistiniu požiūriu, atsižvelgiant į naujausias metodologines prieigas. Pranešėja aptars šiuolaikinius šios srities tyrimus Europoje ir Lenkijoje ir remdamasi pasirinktais viduramžių lenkų kalbos paminklais pristatys tyrimų kryptis, pasirinktus analizės metodus bei lenkų ir lotynų kalbų ryšius, kuriuos galima nustatyti išlikusioje medžiagoje.
Dorota Masłej – docentė, dirba Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Lenkų ir klasikinės filologijos fakultete, Lenkų kalbos istorijos katedroje. Dviejų knygų – monografijos apie seniausius Lenkijos viduramžių Viešpaties maldos nuorašus ir vadinamųjų Augustino pamokslų, XV a. lenkų–lotynų k. pamokslų pavyzdžio, rankraščio studijos – autorė. Labiausiai domisi lenkų kalbos vernakularizacijos (verbalizacijos) procesu ir dvikalbyste viduramžiais.
Dorota Masłej, Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu
Średniowieczne zabytki polsko-łacińskie jako przedmiot badań historycznojęzykowych
Celem wystąpienia jest wskazanie problemów badawczych związanych z analizą najdawniejszych tekstów polsko-łacińskich z perspektywy historycznojęzykowej z uwzględnieniem najnowszych ujęć metodologicznych. Referentka omówi współczesne badania prowadzone w tym zakresie w Europie i w Polsce, a także – w odniesieniu do wybranych średniowiecznych zabytków polskich – zaprezentuje kierunki badań, wybrane analizy oraz możliwe do rozpoznania w zachowanym materiale relacje między polszczyzną i łaciną.
Dorota Masłej – adiunkt w Zakładzie Historii Języka Polskiego, pracuje na Wydziale Filologii Polskiej i Klasycznej UAM. Autorka dwóch książek – monografii poświęconej najstarszym odpisom Modlitwy Pańskiej w polskim średniowieczu oraz opracowania rękopisu tzw. Kazań augustiańskich, zabytku stanowiącego przykład XV-wiecznego kaznodziejstwa polsko-łacińskiego. Interesuje się przede wszystkim procesem wernakularyzacji (utekstowienia) języka polskiego oraz dwujęzycznością w średniowieczu.
