Nuo 2024 m. gegužės baltų kalbomis besidomintys studentai gali rinktis naują magistro studijų programos Kalbotyros šaką „Baltų kalbotyra“. VU Filologijos fakultete dėstoma programa siekia studentams suteikti sisteminių sinchroninės ir diachroninės baltų kalbotyros žinių, supažindinti su metodologinėmis tradicinės kalbotyros ir tarpdisciplininių tyrimų prieigomis. 

Naujoji studijų programos šaka orientuota į plataus profilio humanitarinių mokslų BA pakopos studijas baigusius asmenis, kurie domisi lietuvių, latvių ir prūsų kalbomis ir nori įgyti lingvistinį išsilavinimą. Studijas pasirinkę studentai įgis žinių apie baltų kalbų gramatines sistemas ir jų raidą, rašto paminklus, santykį su kitomis giminiškomis indoeuropiečių ir kaimyninėmis Baltijos jūros arealo kalbomis, mokės įvertinti atliktus ir vykdomus baltų kalbotyros tyrimus bei jų svarbą, įgis įgūdžių ir patirties taikyti moderniąsias technologijas dirbant su baltų kalbų medžiaga. Be pagrindinių baltistinių dalykų, programa sudaro galimybes rinktis ir bendrosios, taikomosios ar gretinamosios kalbotyros dalykus, kad studentas galėtų pagal individualius poreikius susiformuoti pageidaujamą studijų planą.  

Pasirinkusiems studijas magistrantams numatoma suteikti galimybę vienam semestrui išvykti pagilinti baltų ar bendrosios kalbotyros žinių į užsienio universitetą partnerį ir gauti dvigubą diplomą. Pirmieji partneriai – Latvijos universitetas. Ateityje planuojamas bendradarbiavimas ir su kitais universitetais. Programos kūrėjai tikisi, kad naujoji programa pritrauks ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių aukštąsias mokyklas baigusių bakalauro pakopos studentų, besidominčių baltų kalbomis. 

„Vilniaus universitetas jau ne vieną dešimtmetį didžiuojasi esąs pagrindinis baltistikos mokslo centras, telkiantis pasaulyje pripažintus specialistus. Džiaugiamės galėdami studentams pasiūlyti aukščiausio lygio baltistikos studijas ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes,“ teigia VU Baltistikos katedros dėstytojas, prūsų kalbos tyrėjas doc. dr. Vytautas Rinkevičius. 

Daugiau sužinoti apie MA Kalbotyros programos šaką „Baltų kalbotyra“ galima VU tinklalapyje stojantiesiems. 

Daiva Sinkevičiūtė 

VU Baltistikos katedros profesorė

Šiais metais Filologijos fakultete užgimęs tarptautinis projektas Academia Polonica įsibėgėja.

Į šiandien vykstančią jau antrąją sesiją ir vėl gausiai rinkosi lenkų kalbos bei kultūros studijomis besidomintys mokiniai net iš 11 mokyklų.

Projekto iniciatorė prof. Kristina Rutkovska neabejoja, kad Academia Polonica veikla yra naudinga mokiniams, nes skatina jų įsitraukimą į akademinę veiklą, supažindina juos su studijomis universitete. „Šiandien polonistiką matome kaip discipliną, susijusią su mūsų daugiakalbio ir daugiakultūrio regiono savastimi. Regiono kalbų ir kultūrų studijos – įdomus būdas ugdyti jautrumą kultūrinei ir socialinei įvairovei“, – teigia profesorė.

Ateityje numatomos dar dvi šio tarptautinio projekto sesijos. Trečia sesija bus skirta rašytojo ir poeto Česlovo Milošo kūrybai, sąsajoms su Lietuva ir jo atminimui  įprasminti. Ketvirtojoje dalyvaus Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys Abiejų Tautų Respublikos kultūrinį paveldą. Šiais metais pradės veikti internetinis puslapis, kuriame bus skelbiama informacija apie Academia Polonica veiklą, jame taip pat bus galima rasti edukacinės medžiagos. Academia Polonica veikla numatyta ir 2025 metais.

Daugiau apie studijų programą „Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros“ skaitykite čia.

Gegužės 24 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema – kreolinės kalbos. Prisegame Farquharsono tekstą apie Jamaikos kreolinę kalbą, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Krokuvos Jogailaičių universitetas, istorinis ir šiuolaikinis Vilniaus universiteto partneris, šiemet gegužės 12 d. paminėjo 660 metų sukaktį. Iškilmėse dalyvavo ir Filologijos fakulteto atstovai, tuo metu viešėję Krokuvos universiteto Polonistikos fakulteto organizuotoje konferencijoje „Universitetas – miestas – literatūra“. Tradicinės ceremonijos metu Vavelio katedroje buvo pagerbti čia palaidoti Krokuvos universiteto steigėjai – karaliai Jogaila, šv. Jadvyga, Kazimieras Didysis.

Nuotraukoje (iš kairės) – Krokuvos Jogailaičių universiteto rektorius prof. Jacek Popiel, rektorius elektas prof. Piotr Jedynak, Vengrijos generalinis konsulas Krokuvoje dr. Tibor Gerencsér, Polonistikos fakulteto dekanas prof. Jarosław Fazan, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Brigita Speičytė.

„Ar dažnai tenka išgirsti istoriją, kad koks nors žmogus nusprendžia atsikraustyti į šalį dėl meilės kalbai? Būtent taip nutiko Kathryn Pierik, kuri į mūsų šalį atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų. O pats įspūdingiausias faktas – ji kalba lietuviškai, neturėdama visiškai jokių lietuviškų šaknų. Ir sako, kad vieną dieną susapnavusi Vilnių, į jį atvykusi, iškart įsimylėjo miestą“. Tokį reportažo su Kathryn pristatymą galite perskaityti „Labas rytas, Lietuva“ laidos aprašyme.

Filologijos fakulteto bendruomenė savo ruožtu džiaugiasi, kad Kotryna yra puiki studentė, įrodžiusi, kad lietuvių kalba, kaip ji pati sako, „matematiškai mąstančiam žmogui“ nėra sunki.

Dėkojame Kotrynai už lietuvių kalbos ambasadorystę, o visus norinčius kviečiame mokytis lietuvių kalbos VU Filologijos fakultete.

Daugiau informacijos apie Lithuanian Studies rasite čia.

Gegužės 17 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema bus leksiniai skoliniai – kas gali būti skolinama, kas dažniausiai skolinamasi, kaip galima apibrėžti bazinį žodyną. Prisegame Tadmoro, Haspelmatho ir Tayloro straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

You are cordially invited to the Faculty’s Literature Seminar "Manuel Lassala Sangermán: a Jesuit dramatist in the exile", which will be held in English, and will take place on Tuesday, 21 May, at 5 pm in Kazimieras Būga Auditorium. 

This time our speaker will be our colleague from the Centre for Comparative Literature Studies Dr María Sebastià-Sáez.

The abstract of the presentation:

The aim of this talk is to present Manuel Lassala Sangermán through some of his private letters. Lassala (1738-1806) is included in the group of expelled Jesuits who were banished from Spain by King Carlos III in 1767. Lassala was exiled in Italy and was considered a Hispanic-Italian author. During the exile, Lassala maintained an active correspondence with his mother, Inés Sangermán, along with other family and friends. Some of the letters addressed the French Revolution from the point of view of a noble family, in addition to discussing family matters. Furthermore, Lassala developed his literary career during his exile. Thus, also an overview of his neoclassic dramas will be provided.

Biographical note:

Dr María Sebastià-Sáez is Assistant Professor at the Institute of Literary, Cultural and Translation Studies at Vilnius University and researcher at the MotherNet project, in collaboration with Maynooth University (Ireland) and Uppsala University (Sweden). Her main research fields are Classical Reception, Comparative Literature, Gender Studies and Motherhood—specifically in non-motherhood and uncommon motherhood models in classical reception.

Gegužės 27–31 d. fakultete vėl viešės semiotikas Jean-Paul Petitimbert, kuris skaitys paskaitų ciklą „Marketing semiotics at work“.

Jean-Paul Petitimbert – A. J. Greimo mokyklos semiotikas iš Prancūzijos, rinkodaros semiotikos ir reklamos strategijos specialistas. Dėsto Paryžiaus Aukštojoje informacijos ir komunikacijos mokslų mokykloje, prestižinėje Aukštojoje komercijos mokykloje (ESCP Business School). Atlieka semiotinius tyrimus pagal užsakymą žinomiems prekės ženklams (L’Oréal, Nestlé, Garnier ir t.t.), reklamos ir dizaino agentūroms.

Praktinės semiotikos kurse „Rinkodaros semiotika praktikoje“ Petitimbert'as pristatys konkrečias savo atliktas prekės ženklų, pakuočių, reklamos analizes. Parodys, kaip rinkodaros srityje taikoma A. J. Greimo mokyklos semiotika, ypač J.-M. Flocho vizualinė semiotika ir sociosemiotika.

Paskaitos vyks anglų kalba, kviečiame prisijungti visus, kam įdomu. Paskaitų metu dėstytojas prašo nefotografuoti ir neįrašinėti rodomos medžiagos.

Paskaitų tvarkaraštis >