Naujienos

Taip pat kviečiame išgirsti kalėdinio vakaro metu Fakulteto Dekano išsakytus sveikinimus ir apžvelgtus 2023 metus >>

Gruodžio 21 d. Vilniaus universitete įvykusiame kalėdiniame vakare buvo pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai. Sveikiname Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentą dr. Vilių Bartninką, kuriam už mokslinius pasiekimus 2023 metais buvo įteikta Rektoriaus premija!

Jau trečią kartą iš eilės Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija ALPF organizuoja kasmetinę konferenciją Vilniaus universitete. Teorinės paskaitos ir praktiniai seminarai vyko lapkričio 24 dieną Filologijos fakultete. Šį kartą konferencija buvo skirta kūrybiškumui ir išradingumui - « Mes, prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai, kuriame ateitį (Nous, les professeurs de FLE, créons l’avenir) ».  Lietuvos ir užsienio ekspertai bei dėstytojai apie tai galėjo diskutuoti savo temų dėka: « Prancūzų kalbos dėstymas ir tekstynai : analizavimas, panaudojimas, mokymas (Corpus et acquisition du FLE : diagnostic, usage, apprentissage) » [pranešimą skaitė Vitalija Kazlauskienė, Vilniaus universiteto dėstytoja]; «Prancūzų kalbos mokytojas : dėstytojas, animatorius ir kūrėjas (Le prof. de FLE : enseignant, animateur et créateur) » [paskaitą pravedė Varšuvos universiteto dėstytoja Christine Martinez]; « Skaitmenizacija tarnauja kūrybiškumui (Le numérique au service de la créativité) » [savo patirtimi pasidalino Driss Louiz, Ibn Tofail universiteto dėstytojas iš Maroko] ; « Kam reikalinga fonetika prancūzų kalbos pamokoje ? (A quoi ça sert la phonétique en classe de FLE ?)» [Lodzės universiteto dėstytojas Mieczyslaw Gajos pristatė įdomius faktus ir pavyzdžius]. Be teorinės konferencijos dalies reikia paminėti ir darbą grupėse, kurį puikiai pravedė Lietuvos bei Lenkijos dėstytojai ir mokytojai :  Sandra Amšiejienė, Sigita Mažukėlytė-Kavaliauskienė, Pierre-Henri Pache, Lina Perkauskyté, Asta Pinkevičienė, Danutė Stankaitienė, Ramunė Švėgždienė, Vita Valiukienė. 

Konferencija « Mes, prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai, kuriame ateitį (Nous, les professeurs de FLE, créons l’avenir) » buvo organizuota Prancūzijos Respublikos Ambasados ir Prancūzų Instituto Lietuvoje, Prancūzų kalbos Tarptautinės federacijos (FIPF) finansinės pagalbos bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto palaikymo dėka. Šių mokymų pradžioje per atidarymą savo sveikinimo žodžius pasakė gerbiami konferencijos svečiai: J.E. Prancūzijos Respublikos ambasadorė Alix Everard;  Mindaugas Kvietkauskas,  VU Filologijos fakulteto dekanas; Eglė Kačkutė, Prancūzų Filologijos katedros vedėja; Arūnas Šileris, Vilniaus miesto vicemeras; Danutė Stankaitienė, ALPF Asociacijos prezidentė. Labai džiugina tai, kad šį kartą mūsų susirinko virš 70 ! Labai malonu ir tai, kad prie konferencijos prisijungė būsimieji prancūzų kalbos mokytojai, kurie studijuoja pagal naują VU programą  „Kalbų didaktikos skaitmeninimas (pedagogams)“. 

Gruodžio 14 d. 17.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete įvyko tarpfakultetiniai akademiniai debatai „Perteklinės informacijos poveikis visuomenei“ („Hype and Its Effects on Society“), kuriuos laimėjo VU Matematikos ir informatikos fakulteto komanda, atstovaujama Justo Drakšo ir Kajaus Zakaro. Šis akademinis renginys prisidėjo prie viešo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kultūros puoselėjimo tarp studentų, atstovaujančių įvairiems universiteto padaliniams (Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Komunikacijos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetams, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui).

Debatų dalyvius vertino penkių ekspertų komisija – aktyvūs savo veiklos sričių lyderiai: klinikinė psichologė, VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė, diplomatė Emily J. Hicks  (JAV ambasada), gydytojas vaikų nefrologas doc. Karolis Ažukaitis (VU Medicinos fakultetas), 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, knygų apžvalgininkas ir literatūros ekspertas Audrius Ožalas ir diplomatas Markas Passas (Jungtinės Karalystės ambasada).

VU Filologijos fakultetas dėkoja visiems dalyviams ir Užsienio kalbų instituto dėstytojams už jų vertingą indėlį, rengiantis debatams. Juose dalyvavo:

• Komunikacijos fakulteto studentai Austėja Budrikytė, Ričardas Pranculis, Meda Petkutė, Matas Markevičius ir jų dėstytojos dr. Adam Mastandrea bei lekt. Vitalija Jankauskaitė-Jokūbaitienė;
• Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentai Rokas Skardinskas ir Saad El Hajmaoui ir jų dėstytoja lekt. Vilma Asijavičiūtė;
• Matematikos ir informatikos fakulteto studentai Karolis Černevičius, Marius Seniucas, Justas Drakšas, Kajus Zakaras ir jų dėstytojos lekt. Laura Giniūnienė ir lekt. Asta Stakevičienė;
• Medicinos fakulteto studentai Justas Pociūnas, Fausta Grigaitytė, Jonas Guntys, Joris Pikturna ir jų dėstytojos lekt. Diana Gornatkevičienė ir lekt. Danguolė Straižytė;
• Filologijos fakulteto studentės Ugnė Brenkevičiūtė, Kamilė Kuklytė ir jų dėstytoja doc. Lina Inčiuraitė-Noreikienė;
• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai Modestas Zizas, Neringa Lapytė, Goda Kisieliūtė, Smiltė Domeikytė ir jų dėstytojai dr. Ovidiu Ivancu, lekt. Vitalija Jankauskaitė-Jokūbaitienė ir doc. Liudmila Arcimavičienė.

Renginio metu Roberto Schumanno ir Franzo Schuberto kūrinius atliko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono skyriaus mokinės Emilija Šoriūtė ir Vasarė Vaičiūlytė, kurias parengė mokytoja ekspertė dr. Gabrielė Kondrotaitė. Debatus moderavo doc. Liudmila Arcimavičienė.

22-oji Vaižganto premija už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą skirta mokslininkėms dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2002 m. minėdamos Juozo Tumo-Vaižganto gimimo dieną ir Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungų 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę J. Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Alfas Pakėnas, Kazys Saja ir kt.

Įprasta, kad premijos laureatas skelbiamas per Vaižgantines, tačiau šiemet laureato paskelbimas buvo atidėtas, o konkursas pratęstas. Jam buvo pasiūlyti aštuoni kandidatai: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygą-monografiją „Visada šviesti. Kompozitorė Dalia Raudonikytė-With“ ir už knygą-monografiją „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“; Povilas Sigitas Krivickas už 2023 metais skelbtus kūrinius popierinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje („Jauniausias iš trijų raštingų brolių“ (Žurnalistika, 2023-1); „Išsaugojęs svarų Kūrėjo žėresį“ (Žurnalistika, 2023-2); „Atsibusk, Širdele!“ (dokumentinė radijo pjesė; www.voruta.lt)); dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė už Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus; Jonas Laurinavičius už esė ir prisiminimų knygą „Po laiminga žvaigžde“ ir atsiminimų knygą „Kur eini? – Į biblioteką!“; Mindaugas Peleckis už kūrybą ir nuveiktus darbus; Justinas Sajauskas už knygas „Prisiminimų nuotrupos“ (Idėja plius, 2021) ir „Tėvo žodis“ (Idėja plius, 2023); Jūratė Sučylaitė už eseistikos knygą „Gelmių šviesa“ (Homo liber, 2022); Daiva Tamošaitytė už publicistiką (straipsniai ir knyga „Vapsvos efektas“).

Į Vertinimo komisiją Rašytojų sąjunga buvo delegavusi Marių Buroką, Antaną A. Jonyną ir Danutę Kalinauskaitę, Žurnalistų sąjunga – Aureliją Arlauskienę, Edmundą Ganusauską bei Audronę Nugaraitę.

Premijos įteikimo vakaras vyks 2024 m. sausio mėn. Rašytojų klube, Vilniuje.

Lietuvos rašytojų sąjungos informacija. Nuotraukos autorė – Rūta Lazauskaitė.

Atsisveikinimas su rezistentu, Lietuvos laisvės kovų metraštininku, Laisvės premijos laureatu Albinu Kentra vyks Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje:

• Ketvirtadienį (gruodžio 21 d.) nuo 11 val. iki 21 val. Mišios - 18 val. 
• Penktadienį (gruodžio 22 d.) nuo 9 val. Karstas išnešamas 10 val.

Laidotuvės vyks Šilalėje – norinčius dalyvauti nuveš ir parveš užsakytas autobusas.

Mišios už a.a. Albiną Kentrą bus aukojamos Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje 14 val.

D. Umbraso nuotrauka

Gruodžio 22 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Paskutiniame šio semestro seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema: kviečiame susipažinti su Boye's ir Harderio straipsniu, kuriame formuluojamas naujas požiūris į šį reiškinį.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Prieš jūsų akis - interviu su buvusiu lituanistinių studijų studentu Kovu Juan'u Lukšu iš Argentinos. Jis tris semestrus studijavo lietuvių kalbą lituanistinėse studijose. Interviu apie jo į kelią į Lietuvą, lietuvių kalbą, lietuvišką kilmę, įdomų vardą ir tapatybės klausimus skaitykite čia >>

Kovas Juan’as Lukšas. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. gruodžio 15 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomo įteikimas Daliai Pinkevičienei. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)

2. Fakulteto 2024–2026 m. veiklos plano svarstymas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 30 min.)

3. Teikimo Rektoriui skelbti konkursus eiti profesoriaus pareigas svarstymas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)

4. Informacija apie 2024 m. stojimo reikalavimų pasikeitimus (prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 5 min.)

5. Prisiminimų knygos apie J. Z. Balkevičių (sudarytoja Regina Venckutė, redaktorė Birutė Kabašinskaitė) rekomendavimas spaudai (doc. dr. Erika Sausverde, 5 min.)

6. Mokslo monografijos „Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas“(aut. Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere) rankraščio teikimas Fakulteto Tarybai (vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus, 5 min.).

7. LKVTI Vertimų studijų katedros vedėjos teikimas tvirtinti (doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, 5 min.)

8. Baigiamieji semestro žodžiai.

2023 m. lapkričio 19–23 dienomis VU lenkų filologijos studentės Justyna Tankeliun, Dominyka Matuliauskaitė, Karolina Bartoško ir Beata Gulbicka kartu su doc. dr. Regina Jakubėnas dalyvavo tarptautiniame projekte „The feminine side of poetry, or through poetry to language”. Projekto I-asis etapas vyko Lenkijos mokslų akademijos atstovybėje Romoje (Accademia Polacca), La Sapienza universitete ir Lenkijos institute Romoje.

Projektą „The feminine side of poetry, or through poetry to language” įgyvendina Lenkijos mokslų akademijos atstovybė Romoje (Accademia Polacca) kartu su La Sapienza universiteto Europos, Amerikos ir tarpkultūrinių studijų institutu, Vilniaus universiteto Polonistikos centru, Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto Polonistikos ir vertimo studijų katedra ir Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutu.

Projekto vadovė yra Lenkijos mokslų akademijos atstovybės Romoje (Accademia Polacca) direktorė Agnieszka Stefaniak-Hrycko, studentų vadovai: prof. Monika Woźniak ir prof. Luigi Marinelli iš La Sapienza universiteto, prof. Svitlana Sukharieva iš Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto, doc. Regina Jakubėnas iš Vilniaus universiteto ir Mariola Wilczak iš Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų instituto. Daugiau apie projektą >

Gruodžio 15 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šį semestrą nagrinėjamos gramatikalizacijos temos kontekste artimiausias kalbotyros seminaras bus grįžtama prie gramatikalizacijos temos. Prisegame 6 skyrių iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Dar viena mokslo šventė Fakultete. Gruodžio 8 d. doktorantė Dalia Pinkevičienė apgynė disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“ (mokslinė konsultantė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė) ir tapo daktare. Sveikiname Dalią, dėkojame komisijai už darbą!

Minint Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo 700 metų sukaktį praėjusią savaitę Tokijuje ir Nagojoje surengtas Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Mindaugo Kvietkausko paskaitų tema „Daugiakalbė Vilniaus literatūra: rekostruojant miesto erdvės įvairovę“ ciklas. Paskaitos vyko savaitės „Laikas Lietuvai“ programoje Tokijo Hillside Forum salėje, Nagojos miesto archyvų salėje senųjų Vilniaus fotografijų iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų parodos uždarymo proga ir Tokijo užsienio studijų universitete, kur dėstoma ir lietuvių kalba.

Lektorius pasakojo, kad nuo pat įkūrimo kaip Lietuvos sostinė prieš 700 metų Vilnius pasižymėjo giliomis daugiataučio ir įvairių religijų sugyvenimo tradicijomis. Jis taip pat buvo kosmopolitinio mobilumo miestas, susijęs su kitais Baltijos regiono, Vidurio Europos ir Vokietijos ar Pietų Europos miestais. Jo gyventojų sudėtis kartais smarkiai keitėsi, ypač XX amžiuje. Daugiakalbė Vilniaus literatūra sudaro labai turtingą paveldą, apimantį tekstus keturiomis abėcėlimis dvylika pagrindinių kalbų, kuriomis buvo kalbama mieste įvairiais istoriniais laikotarpiais. XX a. Vilnius tapo svarbiu keturių modernių nacionalinių literatūrų – lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių – centru. Deja, šią kalbinę ir kultūrinę įvairovę iš esmės sunaikino Antrasis pasaulinis karas, ypač Holokaustas, ir sovietų okupacija.

Tačiau 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta kryptingai tyrinėti ir versti daugiakalbį Vilniaus literatūrinį paveldą, rekonstruoti jo autorių biografijas, įamžinti jų atminimą šiuolaikinio miesto erdvėje. Paskaitose aptarti keli tokio sugrįžimo pavyzdžiai: lenkų poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo, garsaus jidiš poeto Abraomo Sutzkeverio, keturiolikmečio žydų berniuko Icchoko Rudaševskio, Vilniaus gete rašiusio dienoraštį, ir lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės, savo kūryba siekusios prikelti prarastą miesto atmintį, kūrybos tyrimai ir vertimai. „Šiandien skaitant ir lyginant jų kūrybą atsiveria naujas ir netikėtas požiūris į gyvenimą daugiatautėje Vilniaus erdvėje“, – kalbėjo M. Kvietkauskas. Pabaigoje buvo pristatyta neseniai išleista poezijos antologija „Mačiau Vilnių“ (VšĮ Vilnius – UNESCO literatūros miestas, 2023). 

Į paskaitas susirinkusi akademinė bendruomenė, atminties institucijų vadovai ir tyrėjai, literatai, miesto administracijų atstovai su dideliu dėmesiu klausė prof. M. Kvietkausko pranešimų, o jų pabaigoje vyko gyvos diskusijos.

Renginius organizavo Lietuvos ambasada Japonijoje bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, Lietuvos kultūros institutu, Nagojos miesto muziejumi ir Nagojos miesto archyvu bei Tokijo užsienio studijų universitetu, iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija.

Nuoširdžiai sveikiname naujuosius Filologijos fakulteto doktorantus, kurie jau baigia rengti savo studijų planus ir tuoj entuziastingai kibs į mokslus!

Tai Simonas Baliukonis (ARKSI, disertacijos tema  „Kultūrinių ir religinių konceptų įtaka antikinei etikai: nuo Platono iki stoikų“, darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas),  Vasarė Butkutė (ARKSI, disertacijos tema „Aristoteliškoji mimezė: santykis tarp meno ir tikrovės“, darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas), Dovilė Gervytė (LKVTI, disertacijos tema „Genezės agentų žaismas modernistiniame tekste“, darbo vadovas prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius), Ieva Kristinaitytė (LKVTI, disertacijos tema „Pirmeivių literatūrinė kultūra XIX–XX a. sandūros Lietuvoje“, darbo vadovė prof. dr. Brigita Speičytė), Radvilė Musteikytė (BKKI, disertacijos tema „The Environmental Rhetoric of Contemporary Finnish Speculative Fiction“ (liet. „Gamtosauginė šiuolaikinės fantastinės suomių literatūros retorika“, darbo vadovė doc. dr. Satu Grünthal), Ignas Rudaitis (BKKI, disertacijos tema „Doing syntax with unordered representations: focus on recursion“ (liet. „Sintaksė su nesutvarkytosiomis reprezentacijomis: dėmesys rekursijai“, darbo vadovas prof. dr. Axel Holvoet), Elina Sidorovič (UKI, disertacijos tema „Kontrastyvinė pragmetemų analizė ir jos rezultatų taikymas dvikalbėje lietuvių-prancūzų leksikografijoje“, darbo vadovė prof. dr. Danguolė Melnikienė), Gintarė Škėmaitė (ARKSI, disertacijos tema „Antikos recepcija ir interpretacija Arvydo Šliogerio europinės literatūros skaitymuose“, darbo vadovas doc. dr. Vytautas Ališauskas).

Aktyviai vykstant Filologijos fakulteto atstovų vizitams į mokyklas, gruodžio 5 d., antradienį, Fakulteto atstovai lankėsi Šalčininkuose: Šalčininkų rajono Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazijoje ir Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje vyko Lenkų filologijos programos pristatymai. Vizite dalyvavo ir moksleiviams paskaitą lenkiškai skaitė Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, taip pat Lenkų filologijos programoje dėstanti prof. dr. Kristina Rutkovska ir doktorantė Violeta Švaikovskaja.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas šiemet ir vėl organizuoja tarpfakultetinius akademinius debatus anglų kalba. Šių metų debatų tema – „Perteklinės informacijos poveikis visuomenei“ (angl. „Hype and Its Effects on Society“).

Debatuose susirungs 10 studentų komandų, kurios varžysis dėl geriausios 2023 m. debatų komandos vardo. Šie debatai ypatingi tuo, kad studentų komandos atstovauja įvairiems VU padaliniams ir turi parengti tezes, pagrįstas moksliniais tyrimais, labiausiai atspindinčiais jų atstovaujamą discipliną ir būsimą profesiją.

„Akademinių debatų formatą taiko prestižiniai Europos universitetai, prie jų prisijungė ir VU akademinė bendruomenė. Tai puiki galimybė studentams padiskutuoti apie perteklinės informacijos poveikį visuomenei, o komanda, savo argumentais labiausiai įtikinusi garbingą komisiją, galės laimėti ir 2023 m. debatų taurę. Šis renginys puoselėja viešojo kalbėjimo tradicijas ir pabrėžia kalbos santykį su kitomis disciplinomis“, – sako debatų ambasadorius, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas.

Šiemet studentų komandos atstovaus VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui, Matematikos ir informatikos, Komunikacijos, Medicinos, Ekonomikos ir verslo administravimo ir Filologijos fakultetams.

Debatuojančius vertins penkių ekspertų komisija – lyderiai, aktyviai atstovaujantys savo veiklos sritims: VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė, diplomatė Emily J. Hicks (JAV ambasada), vaikų gydytojas nefrologas doc. Karolis Ažukaitis (VU Medicinos fakultetas), 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, knygų apžvalgininkas ir literatūros ekspertas Audrius Ožalas ir diplomatas Markas Passas (Jungtinės Karalystės ambasada).

Renginio metu Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono skyriaus mokinės Emilija Šoriūtė ir Vasarė Vaičiulytė kartu su savo vadove mokytoja, meno eksperte dr. Gabrielė Kondrotaite atliks Roberto Schumanno ir Franzo Schuberto kūrinius.

VU akademiniai debatai „Perteklinės informacijos poveikis visuomenei“ vyks gruodžio 14 d. 17.00 val. VU Filologijos fakultete, V. Krėvės auditorijoje.

Debatus moderuos doc. Liudmila Arcimavičienė. Renginio kalba – anglų.

Renginio plakatą rasite čia >>

Gruodžio 12 d., 13 val. V. Krėvės (118) aud. (VU FilF II aukšte) įvyks susitikimas su poetu, vertėju, Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatu Antanu A. Jonynu!

Renginį veda doc. dr. Audinga Peluritytė – Tikuišienė, klausimus užduoda lituanistai pirmakursiai, renginį remia Rašytojų klubas (LRS).

Kviečiame universiteto dėstytojus, studentus, alumnus, besidominčius poeto Antano A. Jonyno kūryba!

Monikos Požerskytės nuotrauka

Gruodžio 8 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šį semestrą nagrinėjamos gramatikalizacijos temos kontekste artimiausias kalbotyros seminaras bus skiriamas žmogiškajai kalbai būdingo kompleksiškumo slenksčio klausimui. Prisegame Davido Gilio straipsnį "Isolating-monocategorial-associational language".

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Nuotrauka Žygimanto Gedvilos

Nuoširdžiai sveikiname profesorių Jurgį Pakerį tapus geriausiu 2023 m. Filologijos fakulteto dėstytoju!

Įvairius edukacinius metodus sujungiantis įdomus dėstymas, nuoširdus studentų motyvavimas ir įtraukimas į konstruktyvias diskusijas buvo įvertintas tiek studentų, tiek rinkimų komisijos.

Džiaugiamės ir linkime toliau įkvėpti ateinančias studentų kartas!

Prof. dr. Jurgis Pakerys yra VU FLF Baltistikos katedros dėstytojas, baltų kalbų darybinės ir kaitybinės morfologijos ir morfosintaksės ekspertas. Profesoriaus publikacijų bei mokomųjų priemonių sąrašą rasite čia >>

Antikinė tradicija – reiškinys, turėjęs bene didžiausią įtaką Vakarų civilizacijai. Kodėl graikai buvo tokie įtakingi, kad net planetas vadiname graikiškais, o tiksliau – į lotynų kalbą išverstais graikiškais, vardais? Klasikos mokslų daktaras Vilius Bartninkas, kurio monografiją „Traditional and Cosmic Gods in Later Plato and the Early Academy“ (liet. „Tradiciniai ir kosminiai dievai vėlyvuosiuose Platono darbuose ir ankstyvojoje Akademijoje“) šių metų balandį išleido Kembridžo universiteto leidykla, teigia, kad maždaug iki XX a. vidurio, aiškinant antikinės Graikijos fenomeną – graikų demokratijos ir mokslo filosofijos suklestėjimą, jis buvo apibūdinamas kaip niekur kitur nenutikęs stebuklas. Nors ši teorija gali sužavėti paprastumu, ji paviršutiniška, nereikalaujanti moksliškai gilintis į temą, todėl šiuolaikinės antikinės Graikijos kultūros studijos remiasi kitokiu aiškinimu.

Sunku atsekti, kiek graikų kultūra perėmė iš kitų 

„Moksliškai toks teiginys neteisingas, kadangi negalime akivaizdžiai įrodyti, kokios kultūros, kaip, kada ir ką paveikė. Pavyzdžiui, kiek graikai perėmė iš Babilono ar Egipto civilizacijų, ir pan. Atsekti šias įtakas tampa lengviau maždaug nuo IV–III a. pr. Kr., prasidėjus helenizmui – graikams keliaujant į rytus ir maišantis kultūroms. Tuo metu lengviau atsekti tiesiogines kultūrines įtakas, nes žinome autorius, jų tekstus ir daugmaž galime nustatyti, kas buvo perimta graikiškajame tekstų korpuse“, – aiškina dr. V. Bartninkas.

Dr. Viliaus Bartninko teigimu, negalime akivaizdžiai įrodyti, kokios kultūros, ką, kaip ir kada paveikė. J. Auškelio nuotr.

Tačiau su ankstesniu laikotarpiu, V a. pr. Kr., sudėtingiau. Pasak klasikos mokslų daktaro, galime stebėti įvairias kultūras ir sakyti, kad jos visos turi, pavyzdžiui, tvano mitą: „Bet ar tai reiškia, kad yra kažkokia kultūra, iš kurios jis perimtas? O gal tai bendras indoeuropiečių mitas, kurį skirtingomis formomis pasakoja skirtingos kultūros? Abudu variantai tobulai tinka. Vis dėlto dažnai šios teorijos sukonstruotos ignoruojant dalį medžiagos. Taip teorijos tampa gražesnės už įrodymus. Paraleles įžvelgti galima, nors jos nereiškia tapatumo. 

Kalbant apie graikų religiją ir mitologiją, reikia turėti omenyje, kad nėra vieno autoritetingo pasakojimo, užfiksuoto tekste, tokiame kaip, pvz., Biblija. Yra daug skirtingų mitų versijų, turinčių skirtingus tikslus. Tai reiškia, kad graikai propagavo pasakojimo meną tikėdamiesi, kad kitas papasakos dar išmoningesnę, įdomesnę ir galbūt smagesnę savo mito versiją. Vėliau susiklostė taip, kad tarp skirtingų mitų versijų ėmė dominuoti Homero ir Hesiodo.“

Morališkai nepatogi tradicija

„Graikų kalboje „uranas“ reiškia du dalykus. Pirmiausia, tai yra tiesiog fizinis dangus. Be to, jis turi ir teologinę prasmę, nes Hesiodo mite Uranas ir Gaja yra visų dievų protėviai. Taigi Hesiodo versijoje Uranas gimsta iš Gajos ir jiedu tampa pirmąja pora. Galima tai įsivaizduoti kaip seksualinį procesą, tačiau galima ir kaip metaforą. Pavyzdžiui, kad tokiu būdu atsiskiria dangus nuo žemės, o paskui ima maišytis ir taip sukuriama visa kita“, – pasakoja dr. V. Bartninkas.  

Mokslininko teigimu, susilaukęs su Gaja vaikų – milžinų ir galingųjų titanų – Uranas nenori jų priimti. Jis tiesiogine to žodžio prasme neleidžia savo vaikams išnirti iš žemės. Vėliau Uranas bus nubaustas – iškastruotas savo sūnaus Krono, kurį pakurstys motina Gaja.

„Toks yra paveldas. Kai vėliau Platonas imasi aprašyti reiškinius, kaip ir kitiems filosofams, jam rūpi papasakoti apie jų ištakas. Čia susiduriama su dviem problemomis. Pirma, ką daryti su tradicija, kurioje vyras prievartauja moterį arba tėvas yra iškastruojamas sūnaus? Tai keisti ir morališkai nepatogūs dalykai: kodėl dievai, tobulos būtybės, turėtų taip elgtis? Antra, šie pasakojimai susiję ne tik su teologija, bet ir su fizika. Hesiodo pasaulio tvarka paprasta: yra žemė, ji laikosi ant Tartaro – požemio karalystės, o dangaus skliautą laiko Atlantas. Tačiau kas laiko požemį? Šis pasaulis per paprastas, be to, nėra tinkamo visą šį pasaulį nusakančio žodžio. Juk ir mūsų kalboje „pasaulis“ pirmiausia nusako dalykus po saule, tačiau jį vartojame nusakyti visumai. Panašiai ir graikai galvoja apie dangų kaip apie viską, kas apima šį pasaulį, nors, žinoma, dangus nėra tapatus visumai“, – teigia pašnekovas.

„Kosmosas“ – žodis, madingas nuo Platono laikų

„Platonas vykdo revoliuciją. Viena revoliucija – jis įtvirtina naują tarp filosofų madingą žodį „kosmosas“. Šio žodžio ištakos – grožis, tvarkinga visuma. Tačiau šis žodis tuo metu dar nereiškia dievo – tik visatą, kur viskas vyksta gana dėsningai: yra priežastis, pasekmė, atsinaujinimas, kaita. Vėlesnėje literatūroje žodis „kosmosas“ ima dominuoti ir išstumia „uraną“, – sako dr. V. Bartninkas.

Anot jo, Platonas imasi dvigubo darbo: „Viena vertus, jis ima kalbėti apie kosmoso ir Urano santykį, vartodamas šiuos žodžius sinonimiškai. Mokslinėje literatūroje tai nėra dažnai pastebima, nes daugiausia dėmesio joje skiriama tam, kaip „kosmoso“ sąvoka įsitvirtino teologinėje mintyje ir ėmė reikšti pasaulį ir dievą-visatą. Tačiau aš bandau įrodyti, kad Uranas yra ne ką mažiau svarbi to dalis,  nes tai yra dažniau pasitaikantis žodis, vartojamas kartu su „kosmosu“ įvardyti visatą.

Kita vertus, tas ryšys su Uranu labai svarbus teologiškai, nes Uranas-kosmosas nurodo, kad tai yra dievas. Jei būtų kalbama tik apie kosmosą, auditorijai tai gali signalizuoti, kad vyksta kažkas „nereligiško“, kad dievai išstumiami. Platonui buvo labai svarbu parodyti, kad jo filosofija yra apie ankstesnį etapą, po kurio bus ir Gaja, ir Uranas. Tik geresni, tvarkingesni, labiau atspindintys pasaulio tvarką. Tačiau už jų yra dar galingesnis dievas paslaptingu vardu – Demiurgas.“ 

Demiurgas – dieviškasis amatininkas 

„Aiškinant pasaulį galima rinktis biologinius procesus, apibrėžiančius, kaip du skirtingi dalykai sąveikauja tarpusavyje, sukurdami naują rezultatą (pvz., vyras + moteris = vaikas). Tačiau Platonas kaip pagrindinį pasaulio aiškinimo būdą renkasi technologinį modelį. Šis susijęs su amatu: yra materija, kurią apdirbant galima pasiekti tikslą. Jeigu rezultatas yra kosmosas – tvarkinga visuma, tuomet technologinis modelis yra daug prasmingesnis. Pagal šį modelį, jei stalius gali pagaminti stalą, tai superbūtybė gali pagaminti kosmosą. Todėl Platonas kalba apie Demiurgą. Ši pažodžiui „amatininką“ reiškianti figūra žymi kūrėją bei tėvą ir tampa filosofijoje įtakinga. Tai – antroji Platono revoliucija“, – pasakoja dr. V. Bartninkas.

Mokslininkas pabrėžia, kad vis dėlto Platonui labiausiai rūpi kitas dalykas. Tuo jis nori parodyti, kad tvarkingas rezultatas – kosmosas – reikalauja tvarkingos priežasties – Demiurgo. Demiurgas – protinga būtybė ir, kas labai netipiška kitiems graikų dievams, nejaučianti jokio pavydo. Linkėdama gero ir galvodama, kaip tą gėrį įkūnyti ir perkelti iš idėjų erdvės į tai, kas yra laikiška ir kinta, ji sukuria pasaulį. Todėl Demiurgo sprendimas – sukurti gyvybę, pasaulį kaip gyvą, dievų pilną būtybę.

Platonas „pakrikštijo“ tik vieną planetą

„Nors graikai identifikavo mėnulį (Seleną) ir saulę (Heliją), jie neskyrė žvaigždžių nuo planetų, nes žiūrint plika akimi abi ne ką tesiskiria, be to, planetas sunku ilgiau stebėti – jos „bėgioja“ po dangų. Net ir pats graikų kilmės žodis „planeta“ reiškia „klajoklė“. Babilone buvo jau gana anksti suprastas skirtumas tarp planetų ir žvaigždžių judėjimo. Kada tai supranta ir graikai, atsakyti sunku, tačiau Platonas galėtų būti geras kandidatas. Be to, problema yra ir kas konkrečiai juda. Anksčiau nei Platonas kūręs filosofas Anaksagoras dangaus kūnus laikė įkaitusiais akmenimis danguje, taip juos deteologizuodamas. Nes jei tai akmenys, gal tuomet ir Selena su Heliju yra akmenys? Vadinasi, tai nėra dievai“, – komentuoja dr. V. Bartninkas. 

Jo aiškinimu, Platonas bando tvarkytis su šia situacija iš dalies plėtodamas naują mokslą, astronomiją, iš dalies galvodamas apie dievus. O jam šie dalykai neturėjo skirtumų, nes galvoti apie mokslą ir teologiją reiškė tą patį: „Pirmiausia, Platonas nėra tas, kuris sėdi ir stebi dangų, nors turėjo tokių gabių mokinių, stebėjusių dangaus kūnus ir įrodžiusių jų tvarkingą judėjimą. Šis įrodymas Platono teorijoje tik patvirtino, kad planetos ir žvaigždės yra dievai, nes, kaip ir pasaulis, jos tvarkingai juda ir dėsningai veikia. Tam tikras tvarkingas judesys erdvėje Platonui indikuoja ir protingas mintis. Vadinasi, ir tvarkingą sielą bei esamą ryšį tarp tvarkingo judėjimo ir tvarkingos sielos. O kadangi dangaus kūnai yra itin tvarkingi, niekada nenuklystantys nuo savo tako ir amžini, jų siela geresnė ir jie patys geresni už mus.“

Likę vardai – Platono mokinių nuopelnas

„Taigi Platonas įsivaizduoja dangaus kūnus kaip gyvybės formas, todėl reikia duoti jiems vardus, – tęsia pašnekovas. – Tačiau kažkodėl Platonas duoda tik vieną vardą – Hermis, arba lotyniškai (perėmėme būtent šią tradiciją) Merkurijus. Keista, bet net Afroditė (Venera) Platono raštuose neturi vardo, nors pats dangaus kūnas yra aiškiai aprašomas. 

Graikų laikais jau išskiriamos penkios planetos – Hermis, Afroditė, Arėjas, Dzeusas ir Kronas. Atitinkamai jų lotyniški pavadinimai – vertiniai iš graikų, kuriuos mes vartojame – yra Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas. Pirmieji tekstai, kur mes juos aptinkame – tai Platono sekretoriaus Pilypo Opuntiečio pseudoplatoniškas tekstas ir kito Platono mokinio, Aristotelio, raštai. Taigi IV a. Platono akademijos aplinkoje jau yra vartojami šie penki planetų pavadinimai: nors mokytojas vartojo tik vieną, jo mokiniai prideda dar keturis. Kyla klausimas: kodėl taip yra ir kodėl šie vardai?“ 

Mokslininkai negali atsakyti, iš kur kilo planetų vardai

Pasirodo, yra daug spekuliacijų. „Viena versija teigia, kad šie vardai paveldėti iš Rytų pasaulio. Tačiau aš savo knygoje tvirtinu, kad net jeigu tai tiesa, neturime jokių to įrodymų. Juolab kad mes randame alternatyvių sąrašų, kur, pvz., Afroditė vadinama Hera. Dėl to sunku pasakyti, iš kur tie vardai. Gal graikai sugalvojo, o gal tam yra geros teologinės priežastys“, – svarsto dr. V. Bartninkas.  

Dr. Viliaus Bartninko knyga „Traditional and Cosmic Gods in Later Plato and the Early Academy“

Pasak tyrėjo, žmonės mėgsta gražias istorijas. „Viena iš dominuojančių istorijų apie pavadinimų perėmimą iš kitų kultūrų yra susijusi su kelionėmis. Graikai prekiavo su Viduržemio regiono miestais, todėl plaukiojo. Galbūt kartu su pirkliais ir irkluotojais keliavo ir mąstytojai. Pavyzdžiui, Herodotas. Galbūt taip keliavo ir dangaus kūnais besidomintys filosofai. Dalis jų nuplaukė ten, kur astronomija buvo geriau išsivysčiusi, todėl grįžę apie tai galėjo papasakoti savo polio gyventojams. Galbūt taip nutiko ir pitagorininkams, kurie visą savo filosofinės sektos gyvenimą grindė matematiniais reiškiniais ir domėjosi astronomija. Be to, iš šaltinių aišku, kad Platonas bendravo su pitagorininkais. Galiausiai yra žinoma, kad Babilone jau penkios planetos turėjo vardus. Tai sužinojęs Platonas galėjo juos išversti į graikų kalbą. Deja, šiai versijai neužtenka argumentų.

Visų pirma, nėra jokio teksto ar teksto fragmento, įrodančio šio pasakojimo vientisumą. Net Platono raštuose minimas tik vienas planetos vardas. Antra, kas yra vertimas? Tai reiškia tikslų vardo perteikimą. Ištar – švytinti ir gražiausia planeta babiloniečiams, turinti meilės deivės statusą – gal ir gali būti tapatinama su Afrodite-Venera. Tačiau su likusiomis planetomis taip nėra. Atitikmenų Babilono kultūroje neturi nei teologiniai santykiai tarp Dzeuso ir Krono, nei Hermio figūra. Pastarasis – keliautojų, vagių, įvairių transgresijų dievas – graikų mituose nėra išminčius, koks yra babiloniečių Nabu. Jei ne vertimas, gal adaptacija? Bet ką tuomet daryti su alternatyvių vardų sąrašu?“ – klausia dr. V. Bartninkas. 

Taigi, pasak pašnekovo, turime faktą, bet, deja, neturime jokio gero konteksto nustatyti, iš kur tas faktas kyla: „Belieka spėlioti. Pitagorininkai netinka. Žinoma, kad gražiausia planeta turi būti meilės deivė, kruviniausia – turėti karo dievo vardą, greičiausia – vadintis greičiausio dievo vardu. Tokie paaiškinimai tinka, bet ar jie yra tikri? Pasakojimas gražus, bet tikros istorinės vertės jis neturi.“

Mokslininkas tvirtina, kad šiuo metu antikos studijose vyksta didelis lūžis. Pirmoji paradigma teigė, kad graikai viską patys sugalvojo. Antroji – kad matematikoje, filosofijoje, astronomijoje jie viską perėmė iš Rytų. Naujausia, vis dar veikianti, bet jau silpstanti, teigia, kad nors nėra priežastinio ryšio, bet kažkoks bendrumas yra: mes negalime pasakyti, kas iš kur, bet kai kurie bruožai sutampa. Ketvirtoji, kuri šiuo metu įgauna pagreitį, nepateikia jokio visuotinio paaiškinimo, bet siūlo pasirinkti konkretų laikotarpį, specifinius regionus ir tirti, ar gali būti lokalus priežastinis ryšys.  

Autorė: dr. Gintarė Bidlauskienė