Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

Tris gegužės ketvirtadienius kviečiame į Greimo centro seminarus klausyti semiotinei skaitymo problematikai skirtų pranešimų ir diskutuoti. Seminarai vyks Filologijos fakulteto 111 A. J. Greimo auditorijoje 17.00–18.30 val.

• Gegužės 12 dieną 17 val. dr. JURGITA KATKUVIENĖ skaitys pranešimą „Reikšmės sąlygų archeologija: skaitymas Greimo semiotikos perspektyvoje“

• Gegužės 19 dieną 17 val. dr. IRINA MELNIKOVA skaitys pranešimą „Semiotinės skaitymo strategijos: poetinio teksto (skaitymo) ikoniškumas“

• Gegužės 26 dieną 17 val. dr. SILVI SALUPERE skaitys pranešimą “Semiotic Strategies of Reading Poetry: J. Lotman’s ‘model’”

Vykdydamos bendrą skaitymo tyrimų projektą, seminarų pranešėjos skirtingais atžvilgiais nagrinėja lietuvių poeto GYČIO NORVILO eilėraščių ir grafikos kūrinių knygą GRIMZDIMAS. Būtų puiku, jeigu dalyviai prieš seminarus šią knygą pavartytų, paskaitinėtų ir pažiūrinėtų.

Seminaruose pristatomų tyrimų projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programa, sutarties Nr. P-LIP-21-73)

Gegužės 6 d., penktadienį, VU Filologijos fakulteto dėstytojui, kritikui dr. Regimantui Tamošaičiui buvo skirta 2022 m. Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija premiją R. Tamošaičiui skyrė už kalbos kūrybingumą ir laisvą kalbos raišką. Nuoširdžiai sveikiname laureatą!

Kviečiame pažiūrėti premijos paskelbimo ceremoniją ir išklausyti puikią laureato kalbą > 

Daugiau skaitykite portaluose 15min.lt > ir LRT.lt >

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kasmet konkurso būdu skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F.Bortkevičienės (1873-1945) atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio piliečiams, organizacijoms ar institucijoms. Ši premija įsteigta 2004 metais.

Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinei – 200!

1822-aisiais Vilniuje pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, Lietuvių literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga tinklalaidė Kalba kalba pasikvietė Fakulteto profesorę, VU Lietuvių literatūros katedra vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją.

Laidoje su profesore buvo aptartas pats Mickevičius ir jo kūryba, poezijos knygelės inovatyvumas ir reikšmė, studijų bičiuliai filomatai, šmėklos, vaiduokliai ir gyvi numirėliai bei, žinoma, tai, kaip šiandien galime skaityti ir interpretuoti Mickevičiaus kūrybą.

Kviečiame klausytis laidų (ir sekti tinklalaidės FB puslapį!) visose jums prieinamose platformose:

• Youtube >
• Spotify >
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts >

Gegužės 4 d., trečiadienį, 92 aud. kviečiame į Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto studentų mokslinę konferenciją „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferencijos pradžia 9:30. 

Konferencijos programa >

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir Twitter paskyroje.

Gegužės 2 d., pirmadienį, 17.00 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į LKVTI seminarą, kuriame doc. dr. Darius Kuolys ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas kalbės tema „Asmuo jėgos akivaizdoje: aktualios Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ reikšmės“

Seminare aptarsime šiemet išleistą Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ vertimą į lietuvių kalbą (vertė V. Dekšnys). Romanas, sukurtas 1952 m., pasakoja apie komunistinio režimo įvedimo Lenkijoje procesus ir yra laikomas žymiosios Miłoszo esė knygos „Pavergtas protas“ literatūriniu tęsiniu. Lietuviškojo vertimo pasirodymas šių metų vasarį nelauktai sutapo su Rusijos karo Ukrainoje pradžia. Seminare svarstysime, kaip romane perteikiama sąmonės pavergimo anatomija, kokios šio kūrinio reikšmės naujai išryškėja šiandienos kontekste.

Balandžio 22 d., penktadienį,13.00 val. 118 aud. kviečiame bendruomenę į doc. dr. Mindaugo Kvietkausko atvirą paskaitą „Litvakų ir lietuvių ekspresionizmo versijos: Moišė Kulbakas ir Jurgis Savickis“.

Anotacija. Prieš šimtmetį 1922 m. Berlyne buvo išleistas debiutinis Jurgio Savickio novelių rinkinys „Šventadienio sonetai“. Tais pačiais metais Berlyno leidyklai „Vostok“ savo pirmąjį romaną „Mesijas, Efraimo sūnus“ įteikė litvakų rašytojas Moišė Kulbakas (romanas išleistas 1924 m., pernai pasirodė lietuviškas jo vertimas). Abiejų autorių proza – tiek lietuvių, tiek jidiš literatūrose – laikoma ryškiu modernizacijos lūžiu ir siejama su ekspresionizmo, kurio centras anuomet buvo Berlynas, tendencijomis. Kita vertus, abiejų rašytojų kūryboje ekspresionizmo recepcija buvo savita, jungėsi su kitais modernizmo reiškiniais (pavyzdžiui, su jugendo stiliumi), su specifiniais, litvakiškais ar lietuviškais, kultūriniais kodais. M. Kulbako ir J. Savickio prozai būdinga savųjų bendruomenių ir religinių tradicijų kritika, kultūrinio hibridiškumo problematika, sąlygiškumas ir daugiaprasmė ironija. Paskaitoje bus svarstoma, kokius aspektus literatūros ir kultūros istorijai gali atverti lyginamieji daugiakalbio Lietuvos modernizmo ir jo europietiškųjų kontekstų tyrimai.

Balandžio 8 d., kitą penktadienį, 13.00 val. 118 aud. kviečiame į profesorės Irinos Melnikovos atvirą paskaitą „Teksto ir skaitymo ikoniškumas“.

Paskaitoje keliama su reikšmės suvokimu siejamo/vartojimui priešinamo skaitymo problema, ir aptariama skaitymo ikoniškumo/indeksiškumo idėja, grįsta Charles’o S. Peirce’o semiotikos ženklo samprata bei ženklų klasifikacija. Teoriniai svarstymai iliustruojami literatūros teksto analize.  

Visi maloniai laukiami!

Kviečiame mokslininkus publikuotis Semiotikos žurnale – šių metų numeris skirtas Jurijaus Lotmano šimtmečiui. Temų ir problemų laukas platus, įvairiaaspektis kaip ir paties Lotmano drabai: nuo literatūrologijos iki kultūrologijos, nuo semiotikos iki atminties tyrimų ir t. t.

Daugiau informacijos >