Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas

Birželio 27 d. prasidėjo 57-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, truksiantis iki liepos 11 d. Be gausybės renginių, festivalyje bus įteiktos ir įvairios premijos bei prizai, tarp kurių ir Salomėjos Nėries, Jono Aisčio, Antano Miškinio, Zigmo Gėlės, Dionizo Poškos premijos, taip pat Vilniaus miesto mero premija ir „Poezijos pavasario“ rengėjų premija už geriausią poezijos knygą vaikams. Be premijų, bus įteikti įvairūs prizai – už eseistiką, už lietuvių ir už pasaulio poezijos vertimus, už literatūros sklaidą ir kita.

Birželio 28 d. Rašytojų sąjungos kieme prizas už literatūros sklaidą buvo įteiktas ir Filologijos fakulteto dėstytojai, doc. dr. Audingai Peluritytei-Tikuišienei. Nuoširdžiai sveikiname!

Docentė taip pat dalyvaus ir skaitys pranešimą liepos 8 d. Rašytojų sąjungoje rengiamoje tarptautinėje poetų ir kritikų konferencijoje „Popierinio pasaulio drąsa ir baimė“, kurioje pranešimus skaitys poetai, literatūrologai ir kritikai. Detali festivalio programa >

Gegužės 4 d., antradienį, nuo 9.30 val. maloniai kviečiame į Vertimo, Semiotikos ir Intermedialiųjų literatūros studijų studentų mokslinę konferenciją Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto Teams paskyroje.

Detalią konferencijos programą rasite čia >

Šiais metais Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) dvyliktą kartą rengia konkursą „Metų verstinė knyga“. Sudaromi trys geriausių 2020 m. išleistų verstinių knygų sąrašai šiuolaikinės grožinės literatūros, literatūros klasikos ir humanitarinės literatūros kategorijose.

Iš ilgojo 25 pozicijų šiuolaikinės grožinės literatūros sąrašo išrenkamas vadinamasis ekspertų penketukas, o tada gerų knygų ir naujienų portalo LRT.lt skaitytojai kviečiami balsuoti ir išrinkti vieną geriausią 2020 m. verstinę knygą. Sąrašus sudaro LLVS kviestų ekspertų komisija, kuri vertina meninę kūrinio vertę ir vertimo kokybę.

Džiaugiamės, kad tarp 2020 metų verstinės knygos konkurso ekspertų komisijos narių yra ir mūsų Fakultete dėstantys prof. dr. Vytautas Bikulčius ir doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, o išrinktų knygų penketuke – dvi knygos, išverstos Filologijos fakulteto dėstytojų.

Ekspertų komisijos išrinktas knygų penketukas:

1. Virginie Despentes, Vernonas Subutexas, iš prancūzų kalbos vertė dr. Paulius Jevsejevas, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020.
2. Michel Houellebecq, Serotoninas, iš prancūzų kalbos vertė doc. dr. Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, Vilnius: Kitos knygos, 2020.
3. Wiesław Myśliwski, Adatos ąsa, iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila, Vilnius: Mintis, 2020.
4. Richard Powers, Medžių istorija, iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė, Vilnius: Alma littera, 2020.
5. Graham Swift, Regimybės, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020.

2020-04-15 LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ prof. dr. Vytautas Bikulčius kalbino Michelio Houellebecqʼo „Serotonino“ vertėją doc. dr. Liuciją Černiuvienę (interviu nuo 01:33:25 >). Kviečiame klausytis, arba skaityti šiek tiek sutrumpintą pokalbį LRT.lt interneto svetainėje >

Kviečiame daugiau sužinoti ir apie dr. Pauliaus Jevsejevo išverstą knygą „Vernonas Subutexas“, taip pat „Ryto allegro“ radijo laidoje pasirodžiusiame pokalbyje (nuo 01:28:50) >

Geriausių 2020 m. išleistų verstinių knygų sąrašuose pasirodė ir kitos Fakulteto dėstytojų verstos knygos:

Šiuolaikinės grožinės literatūros kategorijoje:

• César Aira, Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas, iš ispanų kalbos vertė dr. Aistė Kučinskienė, Vilnius: Rara, 2020.

Literatūros klasikos kategorijoje:

• Maurice Maeterlinck, Pelėjas ir Melisanda = Pelléas et Mélisande, iš prancūzų kalbos vertė prof. dr. Vytautas Bikulčius, Vilnius: Žara, 2020.

• Oskaras Milašius, Laiškai, iš prancūzų kalbos vertė prof. dr. Genovaitė Dručkutė, Vilnius: Žara, 2020

• Vladislavas Sirokomlė, Nemunas nuo versmių iki žiočių, iš lenkų kalbos vertė Stanislovas Žvirgždas ir prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė poeziją, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020.

Humanitarinės literatūros kategorijoje:

• Marjona Ogiusten, Marija Kiuri: moteris, pralenkusi savo laiką, iš prancūzų kalbos vertė Lina Perkauskytė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla; BASNET Forumas, 2020.

2021 m. balandžio 13 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas, kuriame buvo renkami LMA tikrieji nariai. Priimtas nutarimas Nr. 3, kuriame skelbiama, kad LMA tikrąją nare Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje išrinkta Filologijos fakulteto dėstytoja prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė (lietuvių literatūra). Sveikiname!

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje nariais taip pat išrinkti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojai prof. dr. Albinas Kuncevičius (archeologija), dr. Darius Staliūnas (istorija), dr. Dalia Klajumienė (menotyra).

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ numeris: Literatūra 62 Nr. 1 (2020). Jis laisvai prieinanamas internete >

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais straipsniais:

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų profesoriai ir doktrina Donato Saukos veiklos laikotarpiu
Ingė Lukšaitė

Tarp filosofijos ir asmeninės refleksijos
Viktorija Daujotytė-Pakerienė

Donato Saukos lyginamosios literatūros mokslo projektas: „programa maximum“
Brigita Speičytė

Žemaitės kūrybos sklaida 1905–1914 metų švietimo sistemoje
Ramunė Bleizgienė

Broniaus Krivicko kūrybos žmogus ribinėje situacijoje: literatūrinė Dievo patirtis
Dalia Čiočytė

Lapkričio 11  d. Lietuvos literatūros vertėjų sajungos kuriamoje tinklalaidėje Vertėjų kalbadieniai lankėsi Vertimo studijų katedros docentė dr. Liucija Černiuvienė. Būtent vertėjai nuodugniausiai išmano kūrinių kontekstus, kultūrines ir istorines sąsajas, pastebi niuansus ir detales, tačiau jų balsas diskusijose apie literatūrą pernelyg retai girdimas. Vertėjų kalbadieniai suteikia jiems galimybę kalbėti apie autorius ir knygas, akcentuojant ne vien ryškiausius aspektus, leidžia išmėginti naujus pokalbio formatus. Kalbadieniuose atsiranda proga prisiminti anksčiau išleistus literatūros kūrinius ir juos sieti – pagal temą, laikotarpį, geografiškai ar asociatyviai, o kartu vaizdžiai atskleisti literatūrų bei kultūrų ryšius ir pasakojimų plėtojimo įvairovę. 

Doc. dr. Liucija Černiuvienė antrojoje laidoje Literatūra įvairiaspalvė – kaip kolibris kalbėjo apie būdus, kuriais „deklaruojami“ mėgstami autoriai, apie „sarmatos“ kriterijų ir leksikos eufemizavimo šaknis, apie taurų skaitytojų nepasitenkinimą Prancūzijoje ir kodėl tausotinas autoriaus ir vertėjo tandemas, apie „Sostų karų“ fenomeną, nardymo įgūdžius ir pasekmes „persivalgius“ klasikos...

Kviečiame klausyti >

Lietuvių literatūros katedros docentė Dalia Čiočytė neseniai dalyvavo LRT plius laidose „Literatūros pėdsekys“ apie Joną Aistį ir Žemaitę. Jose diskutuojama apie lietuvių literatūros klasikos modernumą, klasikos ryšį su dabartimi ir jos aktualumą. Kviečiame pasiklausyti.

„Literatūros pėdsekys“. Žemaitės nutekėjimo laimė >

„Literatūros pėdsekys“.
Neoromantiniai Jono Aisčio poetiniai triukai >

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

„Jonas Aistis – neoromantikas. Jam patinka neoromantiniai poetiniai triukai, kaukė, ironija. Pirmojo eilėraščių rinkinio prologe jis įspėja skaitytoją neapsigauti, nes čia tik teatras, o scenoje įprasta „rankas grąžyt“. Žodžiu, poetas skaitytojo prašo neieškoti psichologinio išgyvenimo tiesos jo eilėse,“ – sako literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Dalia Čiočytė, laidoje „Literatūros pėdsekys“ pristatanti Jono Aisčio kūrybos tautinio religingumo tradiciją, ateinančią iš lietuviškosios krikščionybės.

Skaudžioje egzilinėje patirtyje Jono Aisčio poetinės interpretacijos ir jų prasmės yra šviesios, o kūryba interpretuoja skausmo patirtis. „Jonas Aistis savąją kūrybą eilėse apmąsto krikščioniškai. Literatūroje neoromantikas – tai romantizmo paradigmos poetas, o romantikams svarbu akcentuoti poeto prilygimą Dievui: kaip Dievas iš nieko kuria žodžiu, taip ir poetas žodžiu kuria pasaulius. Jonui Aisčiui tai reiškia taip interpretuoti savąsias skausmo patirtis, kad jos taptų skaitytojui katarsiu“ – sako dr. Dalia Čiočytė.

Spalio 19–25 d. vyksta Vokiečių kalbos dienos, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į vokiečių kalbos teikiamus pranašumus versle, švietime, kultūroje ir kitose gyvenimo srityse. Visoje Lietuvoje surengta per 130 įvairių renginių, kuriuos sieja pagrindinė tema – tvarumas.

Šia proga spalio 19 d. Vilniaus universiteto LKVTI Vertimo studijų katedros BA IV kurso studentai, kurių vokiečių kalba yra antroji užsienio kalba, pristatė savo pačių kurtus filmukus įvairiomis tvarumo temomis. Studentai kūrybingai pažvelgė į šią užduotį: kalbino savo bičiulius, gyvenančius Vokietijoje ir Austrijoje, domėjosi greitosios mados sukeliama žala arba vegetariškos mitybos pranašumais, gilinosi į antrinio dizaino (upcycling) galimybes ar Vokietijos Žaliųjų partijos siekius, mąstė apie tvarius keliavimo būdus.

Studenčių Aušros Noreikaitės ir Skaistės Dilkaitės filmukai apie tvarų keliavimą >

Vokiečių kalbos dienų iniciatoriai: Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Lietuvoje, Goethe`s institutas, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA),  Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK).

Daugiau informacijos apie Vokiečių kalbos dienas >