Gegužės 27–31 d. fakultete vėl viešės semiotikas Jean-Paul Petitimbert, kuris skaitys paskaitų ciklą „Marketing semiotics at work“.

Jean-Paul Petitimbert – A. J. Greimo mokyklos semiotikas iš Prancūzijos, rinkodaros semiotikos ir reklamos strategijos specialistas. Dėsto Paryžiaus Aukštojoje informacijos ir komunikacijos mokslų mokykloje, prestižinėje Aukštojoje komercijos mokykloje (ESCP Business School). Atlieka semiotinius tyrimus pagal užsakymą žinomiems prekės ženklams (L’Oréal, Nestlé, Garnier ir t.t.), reklamos ir dizaino agentūroms.

Praktinės semiotikos kurse „Rinkodaros semiotika praktikoje“ Petitimbert'as pristatys konkrečias savo atliktas prekės ženklų, pakuočių, reklamos analizes. Parodys, kaip rinkodaros srityje taikoma A. J. Greimo mokyklos semiotika, ypač J.-M. Flocho vizualinė semiotika ir sociosemiotika.

Paskaitos vyks anglų kalba, kviečiame prisijungti visus, kam įdomu. Paskaitų metu dėstytojas prašo nefotografuoti ir neįrašinėti rodomos medžiagos.

Paskaitų tvarkaraštis >

Lietuvos mokslo taryba (LMT) drauge su Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Vokietijos mokslo fondu (DFG) surengė gegužės 7 d. informacinį renginį „Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo galimybių moksle skatinimas“. Renginyje dalyvavo ir Vokiečių filologijos katedros atstovės dr. Iris Bäcker ir dr. Vaiva Žeimantienė.

Tardamas sveikinimo žodį dr. Cornelius Zimmermannas, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje, sakė, kad labai svarbus glaudesnis bendradarbiavimas įvairiose srityse ir visais lygmenimis tarp mūsų šalių. Bendravimo perspektyvas atveria plačios studijų ir mokslo finansavimo galimybės Vokietijoje, kurias pristatė Vokietijos mokslo fondas (DFG), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Aleksandro von Humboldto fondas.

Nobelio premijos laimėtojas emeritas prof. dr. Robertas Huberis, dalyvavęs renginyje, dalinosi patirtimi, kaip pasiekiamas didysis mokslas, ir ragino apsidairyti aplink, atrasti, kas nauja ir svarbu ateičiai, skaityti ir kaupti žinias. Svarbiausia, kad susitiktų jauni žmonės, sakė Nobelio premijos laimėtojas.

Tokie susitikimai padeda kurti tinklus ir plėtoti ryšius – Vokiečių filologijos katedros atstovės su Vokietijos mokslo fondo direktoriumi dr. Jörnu Achterbergu, Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros skyriaus vedėja Anja Luther ir DAAD Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro vedėja Ieva Dzelme renginio metu aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

Būtent kalba jungia skirtingus žmones. Kalbų mokėjimo svarbą liudijo renginio dalyviai: Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas sveikinimo kalbą pradėjo lietuviškai, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. dr. Jūras Banys – vokiečių kalba, o prof. dr. Zenonas Norkus, dalyvaudamas diskusijoje, kuri vyko anglų kalba, perėjo prie vokiečių kalbos.

Studijų galimybės su vokiečių kalba VU besidomintiems:

BA Vokiečių filologija >

BA Anglų kalba ir kita užsienio kalba (vokiečių) >

BA gretutinės studijos Vokiečių kalba ir kultūra >

Dalykinė (teisės) kalba (vokiečių) >

Individualiosios studijos >

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. gegužės 15 d., trečiadienį, 18 val. Jis vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais tekstų analizės ir anotavimo įrankiais, kuriais galima naudotis tiesiog savo naršyklėje. Juos trumpai pristatys Justina Mandravickaitė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:

• teminio modeliavimo įrankis jsLDA, skirtas išskirti statistika paremtas „temas“ dideliame tekstų rinkinyje;
• sentimentų analizės įrankis, leidžiantis nustatyti teksto emocinį atspalvį, t.y., ar tekstas yra teigiamas, neigiamas ar neutralus;
• teksto morfologinio ir sintaksinio anotavimo priklausomybių gramatikos kategorijomis įrankiai.

Prisijungimo nuoroda >

(jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale)

Seminarą planuojama įrašyti, įrašas bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės MS Teams kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Seime buvo paskelbti 2024 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatai.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą. Viena iš šių metų premijos laureačių – VU Filologijos fakulteto doc. dr Audronė Kučinskienė visuomenine ir moksline veikla jau beveik du dešimtmečius prisideda prie lituanistinės pažangos ir stengiasi skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą bendrojo ugdymo mokyklose, akademinėje srityje ir viešajame gyvenime. Jos atlikti lotyniškų Cicerono kalbų vertimai padėjo įtvirtinti lietuvių kalbos normomis pagrįstus antikinių terminų variantus lietuvių kalboje, suformavo unikalią lietuvišką Cicerono ir retorikos tyrimų tradiciją. Laureatės inicijuotas, vadovautas ir vykdytas projektas „Antikinių tikrinių vardų skaitmeninė duomenų bazė“ (2013–2015) padėjo susisteminti ir skaitmeninėje erdvėje pateikti vieningus, vertimų tradicija ir kalbos normomis pagrįstus antikinių vardų ir vietovardžių lietuvinimo principus.

Doc. dr. A. Kučinskienės visuomeninė veikla prisideda prie platesnės lietuvių kultūros plėtros ir visuomenės pažangos. Ji neatlygintinai organizuoja kasmetines klasikinės filologijos studentų tiriamąsias-pažintines ekspedicijas po antikines archeologines vietoves. Premijos laureatė dar 2010 m. inicijavo ir kasmet organizuoja Antikos žinių konkursą moksleiviams, rengia jo užduotis, organizuoja mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus ir skaito pranešimus apie antikinę kultūrą lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojams. Doc. dr. A. Kučinskienė taip pat prisidėjo rengiant Lotynų kalbos ir Antikos kultūros bendrąją programą, nuolat dirba su jaunaisiais vertėjais iš lotynų kalbos ir padeda jiems koreguoti jų vertimus į lietuvių kalbą.

Nuošidžiausi sveikinimai gerbiamai docentei.

Nuotraukų autorystė – LR Seimas / Ilona Šilenkova

Semiotikos centro mokslininkės, prof. Irina Melnikova ir doc. Jurgita Katkuvienė, bei jų kolegė Tartu universiteto dėstytoja Silvi Salupere išleido monografiją Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas (Vilniaus universiteto leidykla, 2024). Monografija parengta vykdant LMT Mokslininkų grupių projektą.

Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere. Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas / Monografija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2024. – 336 p.

Monografijoje tiriama literatūros skaitymo problematika, kuri plėtojama semiotinėje perspektyvoje, skaitymą siejančioje su teksto prasmės klausimu. Autorės konstruoja skaitymo logiką aiškinančius – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo semiotikų idėjomis grįstus – teorinius modelius ir modeliuoja tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio grimzdimas (2017) skaitymo variantus. Knygoje aptariama, kaip skirtingų semiotikų perspektyvoje (gali būti) suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia grimzdimo skaitymą, leidžiantį atverti poezijos rinkinio (reikšmių) gelmes ir nubrėžti semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijas. Šis rizikingas akademinis nuotykis koreliuoja su Norvilo įrašu galiniame rinkinio viršelyje: „Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai“. Autorės grimzta į skirtingo gylio teorines gelmes ir kartu į Norvilo grimzdimą, nekeldamos užduoties sukurti išsamias „skaitymo instrukcijas“ ar išsamiai perskaityti rinkinį. Knygoje siekiama pristatyti semiotinės analizės metodą (jo aspektiškumą ir paslankumą) ir parodyti jo veikimo logiką bei principus analizėje, kuri leidžia išskleisti dalį poetinio teksto reikšmių. Svarstymai neišsemia visų teorinių (semiotikos) klausimų ir visų grimzdimo klodų, bet autorės turi vilties, kad skaitymo modeliai leis monografijos skaitytojui pratęsti tiek teorinių semiotikos gelmių, tiek grimzdimo reikšmės gelmių atradimo procesą ir įsitikinti, kad semiotinis teksto „preparavimas“ nenužudo teksto magijos.

Šią savaitę Lietuvoje viešės Bolonijos universiteto Kultūros paveldo departamento profesorė Donatella Restani. Ji skaitys paskaitą Music in Antiquity: Tracing its Legacy, per kurią papasakos apie Antikos muzikos paveldą. Paskaita vyks anglų kalba, ji numatyta gegužės 8 dieną, trečiadienį, 11 h K1 auditorijoje. Laukiame norinčių prisijungti.

Gegužės 10 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Pan

Šio seminaro tema bus polisemijos tinklų kopijavimas kalbų kontaktuose. Prisegame Grossmano ir Poliso straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Skelbiame Vilniaus universiteto studentų lituanistų mokslinės konferencijos „Generalinė repeticija“ programą:

9.40–10.00 Dalyvių registracija
10.00–10.45 Ekskursija po VU bibliotekos istorines sales
10.45–11.00 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodžiai
11.00–12.00 Įvadinė paskaita „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso
Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“, doc. dr. Jūratė Levina
12.00–12.15 Kavos pertrauka
12.15–14.25 Pirmoji konferencijos pranešimų dalis ir klausimai (moderuoja stud. Arnoldas Tarvydas)
12.15–12.30 Autorius ir redaktorius: vieno R. Gavelio apsakymo raida, Monika Kazabuckaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
12.30–12.45 Icchoko Mero kūrybos vertinimas Atlydžio laikotarpiu, Radvilė Bartkutė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
12.45–13.00 Netipiniai žodžių darybos būdai lietuvių neologijoje ir teorinė integracijos į darybos sistemą galimybė, Gabrielė Brazaitytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.00–13.15 Žmogaus ir istorijos samprata Ievos Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“ ir Danutės Kalinauskaitės romane „Baltieji prieš juoduosius“, Milda Šimoliūnaitė (VU Kauno fakultetas, Lietuvių filologija ir reklama)
13.15–13.25 Kavos pertrauka
13.25–13.40 Jono Jaknavičiaus „Ewangelie polskie y litewskie“ ir Mikalojaus Daukšos „Postilla Catholicka“ perikopių ryšiai, Agnietė Čepėnaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.40–13.55 Mitas Juditos Vaičiūnaitės draminiuose tekstuose, Austėja Čaikinaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.55–14.10 Pramanytų vietovardžių vertimas iš anglų kalbos į lietuvių George’o R. R. Martino knygų serijoje „Ledo ir ugnies giesmė“, Gabija Mackevičiūtė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
14.10–14.25 Magiškojo realizmo variacijos Sauliaus Tomo Kondroto ir Ričardo Gavelio romanuose, Greta Končiūtė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
14.25–15.25 Pietų pertrauka
15.25–17.35 Antroji konferencijos pranešimų dalis ir klausimai (moderuoja stud. Arnoldas Tarvydas)
15.25–15.40 Neįgalaus kūno problemika: Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“, Samanta Kalinauskaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
15.40–15.55 Lietuvių avangardo poemų santykis su romantinės poemos architekstu, Iveta Ivanauskaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
15.55–16.10 Lietuvių ir latvių kalbų manipuliatyvinės ir kauzatyvinės konstrukcijos Naujojo Testamento vertimuose (1685 m. ir 1727 m.), Dovilė Gavelytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
16.10–16.25 Moters vaidmuo Juozo Grušo dramų šeimos kolizijose: „Tėvo ir sūnaus“ ir „Gintarinės vilos“ atvejis, Simona Vasilevskytė (VU Kauno fakultetas, Lietuvių filologija ir reklama)
16.25–16.35 Kavos pertrauka
16.35–16.50 Alfonso Nykos-Niliūno kritiniai vertinimai: diskusijos su Henriku Radausku, Linas Daugėla (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
16.50–17.05 Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos rusų kalbos atžvilgiu, Smiltė Ivanovaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.05–17.20 Blogio anatomija Ričardo Gavelio romane „Vilniaus pokeris“, Daiva Misiūnaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.20–17.35 Vietos deiksės raiška šiaurės žemaičių kretingiškių šnektoje, Aušrinė Tverskytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.35–17.45 Konferencijos uždarymas

Konferencijos pranešimų anotacijas galite rasti čia >