Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

2021 m. balandžio 1 d. startavusio tarptautinio edukacinio projekto TestU Online – nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) įgyvendinimas įgauna pagreitį. Spalio 24-25 dienomis projekto partneriai susitiko Leipcigo universitete Vokietijoje svarbiausiems techniniams projekto įgyvendinimo darbams testuoti.

Projekto partnerių susitikime, kuris vyko 2021 m. rugsėjo pabaigoje Graco mieste Austrijoje, daugiausia dėmesio buvo skirta organizaciniams klausimams, konkrečioms projekto esmę sudarančių modelinių užduočių kūrimo problemoms ir jų techninio įgyvendinimo galimybėms.

Projekto partnerių susitikime 2022 m. spalio pabaigoje Leipcigo universitete Vokietijoje buvo testuojamos techninės e.mokymo(si) platformos galimybės, aptariami galimų kurti užduočių modeliai, jų tinkamumas mokant skirtingų užsienio kalbų. Nemokamas testų portalas jau yra sukurtas, tačiau juo kol kas naudojasi tik jų kūrėjai. Iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti pirminį TestU internetinio puslapio variantą ir pateiktį jį užsienio kalbų mokytojų ir dėstytojų vertinimui. Jų atsiliepimai padės projekto partnerių komandoms patobulinti esamą tinklalapį, užsienio kalboms mokytis kuriamas užduotis ir kitus aspektus.

Paskutinis projekto partnerių susitikimas planuojamas 2022 m. balandžio mėnesį Vilniuje.

Projekte TestU Online dalyvauja VU Filologijos fakulteto komanda (dr. Ingrida Kisieliūtė, doc. dr. Jelena Konickaja, Aida Jungaitytė). Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto komanda šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija). Projekto organizatorius – tarptautinė jaunimo nevyriausybinė organizacija E@I (Slovakija, www.ikso.net).

Projekto tikslas – sukurti nemokamą daugiakalbę internetinę e. mokymosi platformą, kurioje būtų galima greitai ir lengvai kurti įvairias užduotis, testus, pratimus ir pan. Kuriama platforma numato nemokamą prieigą, nemokamą turinį, nemokamas priemones.

2022 m. spalio 10–11 d. Vilniaus universitete vyko seminaras „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“, kurį surengė Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistai. Šis seminaras – tai pirmasis tarptautinio projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ renginys.

Dvi dienas trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo abiejų bendradarbiaujančių universitetų germanistai ir germanistės, taip pat kolegės germanistės iš Vytauto Didžiojo universiteto, Tartu, Talino, Latvijos ir Liepojos universitetų. Sveikinimo žodį atidarymo metu tarė Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros skyriaus vadovė Anja Luther, susirinkusiems perskaičiusi Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthias Sonn sveikinimo kalbą, taip pat Goetheʼs instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Prof. dr. Heike Zinsmeister supažindino su Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų bendradarbiavimo tikslais.

Dirbtuvių dalyviai ir dalyvės skaitė pranešimus ir pristatė savo patirtį dirbant su tekstynais, vykdant projektus ar naudojant juos studijų procese. Šio susitikimo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti darbo su tekstynais patirtis, poreikį ir taikymą tolesnėse bendrose veiklose. Diskutuota tekstynų didaktikos tema siekiant išsiaiškinti, kokie aspektai turėtų būti aptarti tekstynų didaktikai skirtame leidinyje ar publikacijoje.

Hamburgo universiteto profesorė Julia Nantke kartu su projektų darbuotoja Marie Flüh skaitė viešą paskaitą „Skaitmeninės humanitarikos metodai ir įrankiai“ ir kalbėjo apie skaitmeninės humanitarikos, Digital Humanities, tikslus, taip pat pristatė skaitmeninį Hamburgo universitete sukurtą ir šiuo metu Darmštato technikos universitete toliau plėtojamą įrankį CATMA, Computer Assisted Text Markup and Analysis. Šis įrankis skirtas kalbinių duomenų anotavimui ir gali būti naudojamas vykdant tiek lingvistinius, tiek literatūrinius ar kultūrinius tyrimus. Pranešėjos pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip šis įrankis taikomas jų vykdomuose literatūriniuose, su senaisiais raštais ir rankraščiais susijusiuose projektuose.

Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų partnerystės projektą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), projektą pradžiai finansavusi 2022–2024 metams su galimybe jį pratęsti iki 10 metų. Projekto vadovė – Hamburgo universiteto vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, projekto koordinatorės Hamburgo ir Vilniaus universitete yra Carla Söckefeld, doc. dr. Skaistė Volungevičienė ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė.

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Сергей Юрьевич Темчин

Интерполяции украинского списка начала XIX в. руськомовного перевода 1636 года чешского Луцидария (*Оломоуц, 1622)

Georgiy Molkov | Miliausha Sharikhina

Грамматические особенности московской редакции требника сер. XVII в. (на материале сопоставительного исследования «Требника» Никона 1658 г. и «Требника» Петра Могилы 1646 г.)

Мария Новак

“Не велел Ориген книг толковать”: комментарии и глоссы в восточнославянском переводе Церковных анналов Барония XVII века

Костянтин Юрійович Рахно

Українська паралель XVIII століття до балтського міфу про Совія

Елена Целунова

История бытования латинографичной рукописной Псалтири на церковнославянском языке из собрания А. С. Норова

Vuk Vukotić

О концепцији наречја и дијасистема у српској и хрватској дијалектологији и стандардологији

Januška Gostenčnik | Mojca Kumin Horvat

Šaukštas, peilis ir šakutė slovėnų kalbos tarmėse

Viktorija Ušinskienė

Pol. zielony a lit. žalias: prototypy i konotacje

Natalia Siudzińska | Ewelina Jankowska

Nabywanie umiejętności słowotwórczych przez dzieci w wieku od 3 do 6 lat (na przykładzie nomina agentis)

Sveikiname dr. Astą Laugalienę, užtikrintai apgynusią disertaciją „Partitivity in Finnish and Lithuanian: object marking“ (mokslinis vadovas prof. Axel Holvoet). Tai pirmoji Lietuvoje disertacija iš finougristikos. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Sveikiname Aleksandrą Šalkinę sėkmingai apgynus disertaciją „Šiuolaikinė rusų literatūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: Baltijos pokolonijinis romanas“.

Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Galinai Michailovai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Sveikiname Tomą Čenį sėkmingai apgynus disertaciją „(Neo)barokiniai šiuolaikinės rusų literatūros aspektai“.

Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Galinai Michailovai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!

Kviečiame aplankyti Filologijos fakulteto dėstytojos prof. Birutės Jasiūnaitės popieriaus karpinių parodą „Laisvalaikio valandos“, veikiančią Literatūriniame A. Puškino muziejuje. Karpiniai suskirstyti į keturias temines grupes: „Gėlės ir žolės“, „Paukščiai, žuvys, drugiai“, „Miškai ir sodai“, „Mieste ir kaime“. Jas skiria ir keturios karpinių fono spalvos. Autorė karpo nuo vaikystės: pradėjo nuo paprastų kalėdinių žvaigždučių. Šios parodos darbai irgi baltos spalvos. Parodose B. Jasiūnaitė dalyvauja nuo 1985 metų.

Parodą galima aplankyti muziejaus patalpose iki birželio 30 d.

Įėjimas su muziejaus bilietu:
Suaugusiems – €1,20.
Moksleiviams, studentams, senjorams – €0,60.

Birželio 12 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, kalbininkei, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentei dr. Reginai Venckutei įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Nuoširdžiausi sveikinimai!

Laureatė savo kalboje jautriai ir įžvalgiai kalbėjo apie mokytojo ir mokinio ryšį – jis prasmingas tik tada, kai yra abipusis supratimas, apie kalbą žmogaus ir tautos gyvenime – gimtoji kalba yra tikrasis tautos gyvybės pagrindas.

Premijos komisijos sprendimą paskelbė Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, premiją įteikė Kazickų šeimos atstovė Lucy Kazickas, Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė ir LKD valdybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė. Reginą Venckutę sveikino Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, gausus būrys kolegų ir bičiulių.

Renginį vedė prof. dr. Irena Kruopienė, muzikine programa jį papuošė vargonininkė prof. Renata Marcinkutė-Lesieur ir solistė Eglė Stundžiaitė-Bešėnienė. Šv. Mišias Kazickų šeimos intencijomis aukojo Antanas Saulaitis SJ.