VU Filologijos fakultetas - BKKI naujienos

Doc. dr. Reginai Venckutei įteikta P. Būtėno ir A. Kazickienės atminimo premija

2022 m. birželio 13 d.

Birželio 12 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, kalbininkei, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentei dr. Reginai Venckutei įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Nuoširdžiausi sveikinimai!

Laureatė savo kalboje jautriai ir įžvalgiai kalbėjo apie mokytojo ir mokinio ryšį – jis prasmingas tik tada, kai yra abipusis supratimas, apie kalbą žmogaus ir tautos gyvenime – gimtoji kalba yra tikrasis tautos gyvybės pagrindas.

Premijos komisijos sprendimą paskelbė Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, premiją įteikė Kazickų šeimos atstovė Lucy Kazickas, Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė ir LKD valdybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė. Reginą Venckutę sveikino Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, gausus būrys kolegų ir bičiulių.

Renginį vedė prof. dr. Irena Kruopienė, muzikine programa jį papuošė vargonininkė prof. Renata Marcinkutė-Lesieur ir solistė Eglė Stundžiaitė-Bešėnienė. Šv. Mišias Kazickų šeimos intencijomis aukojo Antanas Saulaitis SJ.

Pasirodė nauja atvirosios prieigos mokomoji knyga „Švedų kalbos gramatika“

2022 m. birželio 1 d.

Serijoje “Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos” išleista Baltijos kalbų ir kultūrų instituto lektorės Ramunės Dambrauskaitės Muralienės parengta „Švedų kalbos gramatika“. Tai elektroninė PDF formato knyga, laisvai prieinama adresu Vol 16 (2022): Ramunė Dambrauskaitė Muralienė. Švedų kalbos gramatika / Swedish Grammar | Scandinavistica Vilnensis (vu.lt) ir spausdinta knyga (tiražas – 100 egzempliorių). Gramatikos rankraščio rengimą iš dalies rėmė Norvegijos finansinis mechanizmas, finansavęs projektą „Norvegų ir kitų skandinavų kalbų studijų plėtra Vilniaus universitete“, kurio metu Skandinavistikos centre buvo rengiamos Šiaurės šalių kalbų gramatikos ir žodynai. Gramatikos leidybą rėmė Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas (Sweden–Lithuania Cooperation Fund).

Kviečiame skaityti daugiau:

Vol 16 (2022): Ramunė Dambrauskaitė Muralienė. Švedų kalbos gramatika / Swedish Grammar | Scandinavistica Vilnensis (vu.lt)

Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Švedų kalbos gramatika“ | VU naujienos

Interviu su Skandinavistikos centro studente Greta Barkauskyte

2022 m. gegužės 16 d.

Skandinavistikos centro studentė, vertėja Greta Barkauskytė Švedijos Instituto naujienlaiškyje pasakoja apie studijas Vilniaus universitete, keliones į Švediją literatūros tyrimus ir vertimą: „Be galo džiaugiuosi, kad nuo pat pirmųjų metų [Vilniaus] universitete per švedų kalbos paskaitas skaitome daug švediškos literatūros. Dar ir dabar didžiuma mano kursiokų atmintinai deklamuoja Krakel Spektakel, Karin Boye ir Tomas Tranströmer eilėraščius.“

Kviečiame skaityti:
En kort nybörjarkurs i svenska ledde till ett djupt intresse för svensk litteratur – Svenska språket

Mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymo akimirkos

2022 m. gegužės 16 d.

Gegužės 11 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyko mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas. Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius. Pristatymo renginyje dalyvavo rinkinio sudarytoja ir mokslinė redaktorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, akademinė visuomenė, VU turkų kalbą studijuojantys studentai, žurnalistai, svečiai. Renginį moderavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Pristatymo metu susirinkusieji galėjo išvysti ritualinį dervišų šokį „Sema“.

Po pristatymo visi dalyviai susipažino su paroda ir totorių kulinarinių paveldu. Vaišes paruošė asociacija „Totoriškas skonis“ (vadovas Tairas Kuznecovas).

Leidinio rengėja doc. dr. Galina Miškinienė dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Bažnytinio paveldo muziejui, recenzentams dr. T. Čelkiui ir prof. dr. Süer Ekerui, redaktorei Tatjanai Girniuvienei, maketuotojai-dizainerei Jūratei Žižytei už visokeriopą pagalbą rengiant ir pristatant mokslinių straipsnių rinkinį.

Doc. dr. Galina Miškinienė

Iš kairės į dešinę: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, turkų kalbą studijuojanti studentė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, doc. dr. Galina Miškinienė, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev ir turkų kalbą studijuojanti studentė

Interviu su doc. dr. Pavel Lavrinec: apie rusų literatūrą ir agresiją Ukrainoje

2022 m. gegužės 10 d.

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl Lietuvos rusų dramos teatro pervadinimo, taip pat dėl Kauno A. Puškino gimnazijos pavadinimo keitimo. Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras Pavelas Lavrinecas mano, kad karas Ukrainoje sujudino visuomenę, sukėlė labai daug emocijų, tačiau nereikėtų veikti paskubomis.

„Turime suvokti skirtumą tarp rusų kultūros ir šiuolaikinės Rusijos valstybės. Ir juo labiau pačioje rusų kultūroje skleisti šį suvokimą – suvokimą, kad Lietuvos rusų kultūra yra mūsų šalies kultūros paletės dalis, elementas, viena iš spalvų“, – interviu portalui LRT.lt sakė P. Lavrinecas.
Kviečiame skaityti visą interviu >

Doc. dr. G. Tamaševičius: apie nesutarimus stačiatikių bažnyčioje ir to pasekmes

2022 m. balandžio 25 d.

Stačiatikybė – antra pasaulyje ir Lietuvoje pagal tikinčiųjų skaičių krikščionybės kryptis. Iki XX a. pradžios, dabartinės Ukrainos teritorijoje veikė vienintelė – Maskvos patriarchatui pavaldi – Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Tačiau, kartu su politinės nepriklausomybės siekiais, atsirado ir nepriklausomomis norinčios būti nacionalinės bažnyčios. Šiuo metu Ukrainoje egzistuoja dvi didelės stačiatikių bendruomenės: jau minėtoji Maskvos patriarchato Ukrainos ortodoksų bažnyčia ir vieninga Ukrainos stačiatikių bažnyčia. Pastaroji autokefaline tapo po Krymo aneksijos – prieš trejus metus Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus suteikė jai nepriklausomybę ir savivaldą.

Apie nesutarimus stačiatikių bažnyčioje laidoje „Svarbi valanda“ – pokalbis su Vilniaus universiteto docentu dr. Giedriumi Tamaševičiumi. Kviečiame klausytis >

Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistai pradeda bendradarbiavimą: domėsis naujomis technologijomis ir skaitmeniniais metodais

2022 m. kovo 30 d.

2022 m. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto germanistai ir germanistės pradėjo bendradarbiavimą pagal germanistikos katedrų partnerystės programą (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP).

Universitetų bendro darbo programa parengta atsižvelgiant į naujas technologijas ir skaitmeninius metodus, taikomus atliekant humanitarinių mokslų tyrimus. Kalbos ir literatūros mokslas tampa glaudžiai susijęs su elektroniniais tekstynais, visų pirma jų sudarymu, anotavimo principais, tekstynų kalbinės medžiagos analize naudojant automatizuotus kalbos analizės įrankius. Mokantis kalbos taip pat neapsieinama be skaitmeninių technologijų. Būtent šiose srityje bus gilinamos žinios ir keičiamasi patirtimi.

Pirmasis projekto etapas apims laikotarpį nuo 2022 m. iki 2024 m., vėliau bendradarbiavimą bus galima pratęsti. Projektą koordinuoja Hamburgo universiteto Germanistikos instituto Vokiečių kalbos ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister.

Šios naujos germanistų partnerystės tema – „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ (Korpusdidaktik für formelhafte (Fach)Sprache (KoDi-FS)). Projekto metu numatyti dėstytojų mainai, stažuotės, studijų stipendijos, praktikos, kūrybinės dirbtuvės ir bendros publikacijos.

Dėstytojai (-jos) ir studentai (-ės) galės įgyti moderniame pasaulyje reikalingų darbo skaitmeninėje aplinkoje įgūdžių. Tekstynai bus plačiau naudojami atliekant vokiečių ir lietuvių kalbos mokslinius tyrimus, mokantis kalbos ar studijuojant literatūrą. Pirmasis Hamburgo mokslininkių Belqis Aimaq, Carlos Sökefeld ir prof. Heikes Zinsmeister vizitas pagal šią programą Vilniaus universitete įvyko 2022 m. kovo 13–19 d.

Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

Šis naujas projektas yra natūrali 10 metų trukusio VU germanistų ir germanisčių bendradarbiavimo su Duisburgo-Eseno universiteto germanistais (-tėmis) tąsa. Pastarojo bendradarbiavimo metu, vadovaujant profesorei Ulrikei Haß, VU Vokiečių filologijos katedra gilinosi į tekstynų ir glosarijų sudarymo klausimus, domėjosi germanistikos ir vokiečių kalbos ateities perspektyvomis.

Hamburg Vilnius