Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Vilniaus universiteto garbės daktaras, Humboldtų universiteto profesorius emeritas ir Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto profesorius Jurijus Kuzmenko, šiuo metu gyvenantis Berlyne, sutiko pasidalinti savo mintimis apie tai, kas šiomis dienomis visiems kelia didžiausią rūpestį. Kviečiame skaityti Bernardinai.lt publikuotą interviu > 

Sveikiname Baltistikos katedros profesorių Bonifacą Stundžią, apdovanotą Lietuvos mokslų akademijos vardine Kazimiero Būgos premija už fundamentalius baltistikos tyrimus ir Kazimiero Būgos tradicijų nuoseklią tąsą.

Kviečiame klausytis LRT laidos „Langas į valdžią“ (ved. Rita Miliūtė) su profesore Loreta Vaicekauskiene: „Kokiam kurčiam ir aklam reikia būti, kad iki šiandien išlaikytum „kalimą“ mintinai ir propagandą apie kalbos nykimą?“ Laidos nuoroda >

Sociolingvistė, Fakulteto profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė yra ryškiausia lietuvių kalbos normintojų kritikė. Kas ją paskatino imtis šios kritikos? Kodėl lietuvių kalba Lietuvoje yra tokia sakralizuota, o jos kasdienis vartojimas griežtai kontroliuojamas įvairių valstybinių institucijų? Iš kur kyla kalbininkų autoritetas ir ambicija būti visuomenės moraliniais prievaizdais? Koks galėtų būti alternatyvus, laisvesnis požiūris į kalbą ir ko reikia, kad kalbos politika pamažu keistųsi? Kaip reikėtų paįvairinti lietuvių kalbos ir literatūros mokymą mokykloje? Kodėl tokį skandalą sukėlė VU priimtos lyčiai jautrios kalbos gairės? Apie visa tai – pokalbis su L. Vaicekauskiene LRT radijo laidoje Homo Cultus. Tarp praeities ir ateities >

Spalio mėnesį netoli sienos su Lietuva, Krasnogrūdoje (lenk. Krasnogruda) ir Seinuose, įvyko tarptautinis seminaras „Girdėti kitą‟, kuriame dalyvavo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindiniai seminaro organizatoriai ir remėjai: Atviros Lietuvos fondas ir  Stepono Batoro fondas (Lenkija), priimančioji organizacija – „Paribio fondas“ (lenk. Fundacja Pogranicze – Borderland). Iš Lietuvos dalyvavo Lietuvos socialinių mokslų centro, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro, Baltarusių bendruomenės ir kultūros centro Vilniuje, Lietuvos žydų (litvakų) ir kitų bendruomenių atstovai.

„Paribio fondo‟ veikla ir jo vadovo Krzysztofo Czyżewskio asmenybė yra gerai žinomi Lietuvoje. 2016 metais už nuopelnus Lietuvos kultūrai jam buvo įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos apdovanojimas – aukso garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Šis fondas populiarina lietuviškuosius rašytojo, Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo kontekstus. K. Czyżewskio vadovaujamas „Paribio fondas‟ organizuoja lietuvių ir lenkų literatūros konferencijas, įvairius mokymus bei dirbtuves, vykdo kultūros ir edukacijos programas, kitus projektus, kuriuose dalyvauja Lietuvos ir Lenkijos intelektualai, literatai, istorikai, dailininkai, kino ir teatro žmonės. Fondas bendradarbiauja su įvairiomis kultūros institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. „Paribio“ leidykloje yra nuolat leidžiamos lietuvių autorių knygos, kultūros žurnalas „Krasnogruda“ ir „Almanach Sejneński“.

Krasnagrūdos bibliotekai Tomas Venclova podovanojo 1450 knygų ir 250 žurnalų. Tarp dovanuotų knygų yra Lietuvos ir Vilniaus nuotraukų albumų, knygų apie Lietuvos istoriją. Vienas vertingiausių yra 1909 metais Tilžėje išleistas lietuvių poeto, prozininko ir žurnalisto, Lietuvos himno autoriaus Vinco Kudirkos šešių tomų raštų rinkinys („Raštai‟).

Krasnagrūdos dvaras

Krasnagrūdos dvarą 1853 metais įsigijo Kunatų giminė. XIX amžiaus antrojoje – XX a. pirmojoje pusėje šis dvaras tapo vienu svarbiausių Kunatų giminės centrų. Jame 1858 metais gimė Czesławo Miłoszo senelis Zigmuntas Kunatas, o Cz. Miłoszo tėvai Aleksandras Miłoszas ir Weronika iš Kunatų giminės Miłosz 1930–1935 metais gyveno Suvalkuose.

Cz. Miłoszo tėvas 1920 metais įkūrė Vilniuje tiltų statybos įmonę „Budmost‟, tačiau šį įmonė bankrutavo. Cz. Miłoszo tetos Gabriela iš Kunatų giminės Lipska ir Janina iš Kunatų giminės Niementowska įkalbėjo Aleksandrą Miłoszą įsidarbinti kelių inžinieriumi Suvalkuose. 1926 metais jis pradėjo eiti Suvalkų apskrities kelių direkcijos vadovo pareigas. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Cz. Miłoszas studijuodamas Vilniuje gana dažnai lankydavosi Krasnagrūdoje, čia praleisdavo vasaros atostogas. Jis keliaudavo traukiniu iš Vilniaus per Gardiną į Suvalkus, o iš Krasnagrūdos būdavo siunčiama karieta jo pasiimti. Vėliau tėvas automobiliu veždavo jį iš Suvalkų į Krasnagrūdą, o trečiojo dešimtmečio viduryje Cz. Miłoszo dėdė ir tetos Gabriela Lipska ir Janina Niementowska jau turėjo automobilius. Krasnagrūda minima Miłoszo atsiminimuose ir kūriniuose, čia jis parašė eilšraštį „Paukščiai‟. Krasnagrūdos dvare jis taip pat susipažino su bajorišku gyvenimu, visais jo papročiais, aukštuomenės etiketu.

Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmai ilgus metus priklausė valstybiniams miškams, Pamario girininkijai. XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje paskutinių Krasnogrūdos savininkų Czesłavo ir Andrzejaus Miłošų bei Janinos ir Andrzejaus Jurewiczių valia buvo nuspręsta Krasnagrūdos dvare įkurti Europos integracijos centro susirinkimų namus.

2002 metais „Paribio fondas‟ išsinuomojo iš Pamario girininkijos dvarą su 10 hektarų parku. 2005 metais „Paribio fondo‟ vadovas K. Czyżewskis pristatė Tarptautinio dialogo centro Krasnagrūdoje projektą, kurio tikslas, be kita ko, buvo dvaro komplekso atgaivinimas, muziejaus, skirto ne tik Cz. Miłoszui, bet pristatančio visos Miloszų giminės istoriją ir jos indėlį į Lietuvos–Lenkijos paribio istoriją, įkūrimas ir Tarptautinio dialogo centro įsteigimas, kurio užduotis yra puoselėti daugiakultūrės Abiejų Tautų Respublikos tradicijas. 2011 metais po renovacijos Karsnagrūdos dvare įsikūrė ir Cz. Miłoszo ir jo šeimos muziejus, biblioteka, parodų ir konferencijų salės.

Seminaras „Girdėti kitą‟

Seminaro metu vyko paskaitos, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai su vietos bendruomenės atstovais ir įvairių objektų lankymas.

Viena iš tokių išvykų buvo į Mackovą Rudą (lenk. Maćkowa Ruda) – garsaus menininko prof. Andrzejaus Strumiłło, kilusio iš Lietuvos, galeriją. Šiuo metu Mackovoje Rudoje gyvena ir dirba profesoriaus dukra Anna Strumiłło – dailininkė, fotografė, kuri pristatė galerijos veiklą. Susitikimo metu Rasa Rimickaitė, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Lenkijoje, paminėjo, kad prof. A. Strumiłło yra labai nusipelnęs Lietuvai. Nuo pat pradžių jis visais būdais palaikė Lietuvos nepriklausomybės idėją, po 1990 metų, gresiant pavojui, suteikė prieglobstį ne vienam Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui. A. Strumiłło pasakojo apie prof. A. Strumiłło kūrybą ir veiklą, apie tai, kaip menas gali tapti daugiakultūrio dialogo priemone, apie savo kurybinę patirtį dirbant su augalais ir, žinoma, apie Strumiłło galeriją, kurioje galima pamatyti profesoriaus darbus.

Viename buvusios Suvalkų sinagogos pastatų savo veiklą pristatė pedagogė, kultūros animatorė, viena iš „Menų, kultūrų ir tautų paribiai‟ centro Seinuose įkūrėjų Bożena Szroeder. B. Szroeder – tarpkultūrinio vaikų ugdymo programos autorė – dirbdama su vaikais daug metų vis iš naujo kuria „Seinų kronikas‟ (animacinius filmukus, spektaklius, miestelio maketus). Seinų istorija atkuriama iš senų žmonių pasakojimų, legendų, fotografijų, maldų ir gyventojų prisiminimų. Jos programoje „Seinų kronikos“ dalyvauja įvairių tautybių ir konfesijų vaikai ir jaunimas – lenkai, lietuviai ir sentikiai. Svarbu, kad jaunuolių grupės, pasakodamos Seinų istorijas, spektaklį praturtintų naujais pasakojimais apie jų šeimų istorijas.

Tarp kitų „Menų, kultūrų ir tautų paribiai‟ centro Seinuose veiklų seminaro metu verta paminėti įdomias diskusijas, paskaitas, parodos „Sentikiai. Tylos religija‟ lankymą, Seinų teatro Klezmerio orkestro koncertą, įvairias kūrybines dirbtuves. Organizatoriai sukurė įdomią ir labai turiningą tarptautinio seminaro programą, o vienas iš renginio tikslų, kaip apibūdino Atviros Lietuvos fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė, buvo „permąstyti vertybes, apžvelgti tarpkultūrinio dialogo iššūkius Lietuvoje ir Lenkijoje, susiskaldymo ir etnocentristinių autoritarinių tendencijų laikais‟.

Straipsnio aut. Regina Jakubėnas

Filologijos fakultetas
BKKI
Polonistikos centras

Dalinamės LRT.lt pasirodžiusiu prof. Loretos Vaicekauskienės straipsniu apie jos patirtį vienoje iš Vilniaus mokyklų. Joje L. Vaicekauskienei buvo leista kurti lietuvių kalbos pamokų turinį taip, kaip jai atrodė prasmingiausia – kviečiame skaityti apie profesorės padarytas įžvalgas >

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Daniel Petit

On the etymology of Lithuanian dangus

Kristina Bukelskytė-Čepelė

Nominal compounds with mobile stress in Lithuanian dialects

Mindaugas Strockis

De Saussure’o dėsnio išimtys Kuršaičio žodynuose

Evaldas Švageris

Prozodinių baltų kalbų elementų interakcijos tyrimo tęsinys: audicinė latvių kalbos priegaidžių analizė

Anta Trumpa

Lituānisms ģērbt un tā semantika latviešu valodas 17. gadsimta tekstos

Jade Samara Piaia, Andris Straumanis, Priscila Lena Farias

Lihdumneeks: the use of antiqua typefaces in a pioneering Latvian newspaper printed in Brazil

Sveikiname RINGAILĘ TRAKYMAITĘ (Skandinavistikos centras) sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context (Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste)! Vadovas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Linkime sėkmės tolesniame akademiniame kelyje!