2023 m. spalio 25 d.
Spalio 27 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema. Šį penktadienį kalbėsime apie reanalizę ir analogiją. Prisegame skaitinį.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. spalio 25 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. spalio 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)
Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.
I. Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos teikimas (prof. dr. Brigita Speičytė, Lietuvių fondo atstovė dr. Daiva Litvinskaitė).
II. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (dr. Linara Bartkuvienė, mecenatas Andrius Pranckevičius).
2023 m. spalio 21 d.
Spalio 23-27 dienomis kviečiame į XXIII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje, organizuojamą VU Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros bei Italų kultūros instituto Vilniuje. Šių metų tema – „(Ne)tvari kalba?“ (Una lingua (in)sostenibile?).
Įvairūs Savaitės renginiai persipins su VU italistų sumanytomis BIP programos „Italistika ir Rytų Baltijos šalys“ (Italia(nistica) e Baltico orientale) veiklomis, kurios į Vilnių sukvies daugiau nei 30 mokslininkų italistų iš devynių aukštųjų mokyklų penkiose Europos šalyse.
Visą savaitę vyks paskaitos italistikos, kalbos tvarumo temomis, o BIP dalyviai bus kviečiami dalyvauti baltistikos paskaitų cikle, skirtame supažindinti su Baltijos šalių istorija, kultūra ir kalbiniais ypatumais.
Kiekvieną Savaitės dieną lauks vis nauja muzikinė italų ir lietuvių atlikėjų ruošiama dovana, kuri kvies pažinti gražiosios sì šalies melodijų įvairovę.
2023 m. spalio 20 d.
Spalio 5-6 d. Vilniaus universitete vyko Arqus Veiklos linijos 11 (VL11) Daugiakalbis ir daugiakultūris centras vadovų susitikimas, kuriame buvo aptarta nauja iniciatyva - Arqus daugiakalbystės modulis. Susitikime dalyvavo Leipcigo universiteto VL11 vadovas, Leipcigo universiteto Kalbų centro direktorius prof.dr. Olaf Bärenfänger ir jo komandos narės: Alba Delgado, Kerstin Gackle ir Irmgard Wanner. Renginį vedė VL11 bendravadovė iš Vilniaus universiteto prof.dr. Roma Kriaučiūnienė kartu su savo komandos narėmis prof.dr. Nijole Burkšaitiene, Orinta Gerikaite ir asist. dr.Egle Žurauskaite.
Pagrindinis susitikimo tikslas buvo aptarti Arqus daugiakalbystės modulio, kuriuo galės naudotis visų Arqus universitetų studentai, koncepciją, turinį ir įgyvendinimo strategiją. VL11 siekia sukurti, išbandyti ir įgyvendinti šį modulį iki 2026 m.
Susitikimą pradėjo studijų prorektorius doc. dr. Valdas Jaskūnas, Filologijos fakulteto dekanas prof.dr. Mindaugas Kvietkauskas ir VU Arqus veiklų vadovė dr. Julija Savickė. Pirmoji diena buvo skirta plačioms diskusijoms įvairiais Arqus daugiakalbystės modulio aspektais, kurių metu buvo suformuluota pagrindinė jo struktūra ir turinys. Be to, vyko produktyvūs susitikimai su keliomis suinteresuotųjų šalių grupėmis.
Viename ypač turiningame posėdyje vyko diskusijos su kolegomis iš Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesoriumi R. Želviu ir docente Sandra Kaire bei Leipcigo universiteto Edukologijos fakulteto mokslininke Makhabbat Kenzhegaliyeva. Jie pasidalijo vertingomis įžvalgomis, įgytomis rengiant bendrą modulį Mokyklos visame pasaulyje skirtą mokytojų rengimo studijų programoms. Daugelis jų įžvalgų pasirodė esančios pritaikomos kuriant Arqus daugiakalbystės modulį. Taip pat buvo išnagrinėtos tolesnio bendradarbiavimo galimybės modulių pilotavimo procese.
Dar vienas svarbus susitikimas buvo diskusijos su kolegomis iš Vilniaus universiteto: VU Arqus veiklų vadove Julija Savicke, Studijų, kokybės ir plėtros departamento atstove, viena iš VL6 vadovių Lina Malaiškaite, ir su departamento direktoriumi, vienu iš VL5 vadovų Andriumi Uždanavičiumi. Šios sesijos tikslas buvo nustatyti trijų Arqus veiklos linijų (VL11, VL6, VL5) bendradarbiavimo metodus visame Arqus daugiakalbystės modulio kūrimo ir įgyvendinimo procese. Buvo pateikta daug pasiūlymų, ypač dėl modulio akreditavimo ir įgyvendinimo procedūrų.
Antrąją dieną Arqus daugiakalbystės modulis buvo pristatytas Arqus aljanso universitetų Kalbų centrų direktorių tinklui ir VL11 valdybos nariams. Abi grupės pateikė teigiamų atsiliepimų ir pasiūlė papildomų idėjų, kaip patobulinti modulio struktūrą, turinį ir plėtrą. Planuojama, kad modulis bus akredituotas Vilniaus universitete ir pripažintas bei patvirtintas kitų Arqus universitetų.
2023 m. spalio 19 d.
Naujasis Švedijos ambasadorius Lietuvoje Lars Wahlund ir Viešųjų ryšių skyriaus vadovas Robin Rinaldo susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, Skandinavistikos centro įkūrėja ir BKKI direktore doc. dr. Erika Sausverde, LKVTI direktore doc. dr. Inga Vidugiryte-Pakeriene, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. dr. Brigita Speičyte ir Skandinavistikos centro vadove doc. dr. Ieva Steponavičiūte-Aleksiejūniene.
Susitikimo metu aptartos naujos bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų galimybės tarp Švedijos ambasados ir Filologijos fakulteto. Viena iš siūlomų sričių buvo lietuvių išeivijos Švedijoje tyrimų skatinimas ir vice versa, taip pat lietuvių kalbos mokymo(si) plėtra Švedijoje.
Susitikimą sekė ambasadoriaus paskaita Skandinavistikos studijų centro studentams, o studentų įspūdžiais dalijasi švedų kalbos dėstytojas Erik Svenning:
Ambasadorius susitiko su švedų ir suomų kalbų studentais Vilniaus universitete spalio 18 dieną. Jis pristatė Švedijos istorijos apžvalgą nuo viduramžių laikų (išskyrus XX a.) iki šiuolaikinės įvairialypės Švedijos. Auditorija buvo pilna studentų, kurie po jo pranešimo apipylė ambasadorių klausimais, kurie svyravo nuo asmeninių, apie tai, kokias skaito knygas ir iš kokio miestelio jis yra, iki Korano sudeginimo ir Švedijos gaujų nusikalstamumo problemų. Susitikimo metu tvyrojo draugiška atmosfera bei buvo nutarta, kad studentai ir ambasadorius greitai vėl susitiks ir tęs vieni kitų pažinimą.
2023 m. spalio 19 d.
Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Artimiausiame seminare bus tęsiamos diskusijos apie gramatikalizaciją. Pagrindas bus antras skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. spalio 18 d.
We kindly invite you to lectures and seminars on Motherhood and Teaching of French Literature/Culture by dr. Julie Rodgers, dr. Loïc Bourdeau and Laurence Paré on October 18-20th.
Dr. Julie Rodgers and Dr. Loïc Bourdeau have been awarded the Vilnius University Teaching and Learning Internationalisation Initiatives funding for the initiative 2023-2024. As part of this, they will deliver a series of lectures and workshops.
Dr. Julie Rodgers and dr. Loïc Bourdeau are a part of the project “Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)”. This project received funding from the European Union's Horizon 2020 research and innovation programme under grant agreement No. 952366.
Find the programme below.
2023 m. spalio 18 d.
Kviečiame skaityti internete naujausią, šešioliktąjį žurnalo „Vertimo studijos / Studies in Translation“ numerį, skirtą vertimo, ideologijos ir etikos sąveikos problematikai. Šį specialųjį numerį parengė prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Ingrida Tatolytė. Numerio autoriai dalyvavo Vertimo studijų katedros 25-mečiui skirtoje konferencijoje „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, vykusioje 2022 m. rugsėjo 22–24 d. Jų straipsniuose tęsiama per konferenciją užsimezgusi šių dienų geopolitiniame kontekste itin aktuali diskusija ir gilinamasi į tai, kaip ideologijos veikia vertimo sritį (straipsnių autoriai Seyhan Bozkurt Jobanputra ir Mehmet Zeki Giritli, Nataliia Rudnytska, Paulius V. Subačius, Karolina Butkuvienė ir Lolita Petrulionė); kaip vertimas veikia mūsų pozicijas ir vertybes, formuoja mūsų įvaizdžius ir suvokimą apie save bei kitus (Ayman S. Elbarbary, Sabrina Solange Ferrero); kaip vertimo tyrimus praturtina daugiadisciplinės, tarpdisciplinės ir supradisciplinės prieigos (Anna Sverediuk, Mathilde Kamal-Girard); kaip suvokiame vertimo istoriją bei kaip šioji veikia kolektyvinę ir individualią atmintį (Antony Hoyte-West, Karin Sibul, Gaëtan Regniers, Andrejs Veisbergs ir Gunta Ločmele); kokius įgūdžius turėtų įgyti vertėjai raštu ir žodžiu, kad galėtų dirbti situacijose, kai jie nebėra vien pasyvūs pokalbio perdavimo kanalai, o atlieka aktyvesnį komunikacijos moderatorių vaidmenį, ir kaip vertėjai turėtų būti jam rengiami (Carmen Torrella Gutiérrez ir Francisco J. Vigier-Moreno).
Tikimės, kad jus sudomins ir du pokalbiai su žymiais vertimo studijų mokslininkais, profesoriais Jorge Díaz-Cintas`u (Londono universiteto koledžas) ir Outi Paloposki (Turku universitetas), kuriuose diskutuojama apie kintantį vertimo studijų lauką, augantį dėmesį vertimo galiai bei poveikiui, vertimo kontekstams bei vertėjų atsakomybei ir savirefleksijai.
Kviečiame skaityti ir įsitraukti į diskusijas. Žurnalo prieiga internete >
2023 m. spalio 17 d.
Spalio 14 dieną pasibaigė dvi dienas (spalio 13-14) trukę Slavistikos katedroje organizuoti Antrieji tarptautiniai studentų skaitymai. Iš viso juose dalyvavo 19 studentų ir doktorantų iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, taip pat jaunieji slavistai iš Austrijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Prancūzijos, Šveicarijos ir Vengrijos. Norime pasidžiaugti, kad dauguma užsienio svečių panoro aplankyti Vilnių ir mūsų universitetą, todėl skaitymuose dalyvavo tiesiogiai.
Tarptautinių studentų skaitymų metu pasitelkiant struktūrinę, sociologinę, psichoanalitinę, tipologinę, kultūrinę ir istorinę strategijas buvo nagrinėjami įvairūs slavų kalbų (kroatų, lenkų, rusų, serbų), rusų literatūros, kultūros, politikos ir ideologijos reiškiniai. Studentai ir doktorantai pasirinko įvairius tyrimo objektus: nuo M. Dobužinskio archyvų iki šiuolaikės lenkų spaudos, nuo serbų ir “ilyrų” kalbų gramatikos, rusų ir lenkų kalbos dėstymo metodikos ir skirtingų jų mokymų platformų analizės, V. Goreckio “Pradžiamokslio” iki XVIII a. rusų ir N. Gogolio mistinės prozos, F. Dostojevskio ir L. Tolstojaus kūrinių, A. Matvejevos prozos, A. Tarkovskio filmų, nuo imagologijos instrumentarijaus, kalbinių ir vaizdinių miestų reprezentacijos klausimų, rusiško repo, socialinių ir neuroninių tinklų vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje iki japonų popkultūroje pristatomo rusų įvaizdžio.
Dėkojame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto administracijai už suteiktą galimybę organizuoti šią jaunatviškai gyvą ir aktualią tarptautinę studentų-slavistų konferenciją, už šiltus sveikinimo žodžius padėką norėtume išreikšti ir fakulteto prodekanei doc. dr. Gintarei Judžentytei-Šinkūnienei, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorei doc. dr. Erikai Sausverde, Slavistikos katedros vedėjui doc. dr. Pavelui Lavrinec. Dėkojame ir visam Antrųjų studentų skaitymų organizaciniam komitetui, Slavistikos katedros III kurso studentėms Alicijai Dubovskai, Dzianai Himpel ir Vitalijai Timofejevai, ITPC Multimedia techninės įrangos konsultantei Laurai Bložytei.
Slavistikos katedra
2023 m. spalio 16 d.
Spalio 19 d. 17 val. Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas kviečia į parodos „Špūren" atidarymą Vilniaus universiteto bibliotekoje. Renginio metu bus apdovanoti geriausių nuotraukų autoriai ir autorės, o svečiai bus kviečiami susipažinti su geriausiomis atrinktomis nuotraukomis, pasivaišinti ir pabendrauti.
Nuotraukų konkursą „Špūren” organizuoja Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (Deutsch-Baltische Zunkunftsstiftung) Lietuvos biuro darbuotojai Indrė Aukštikalnienė ir Daumantas Katinas bei fotografas, visuomenininkas, „Neregėta Lietuva” autorius Marius Jovaiša.
Konkurso tikslas – rasti vokiškų pėdsakų Lietuvoje, juos nufotografuoti, trumpai aprašyti.
Partneriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Neregėta Lietuva, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada, Lietuvos DAAD klubas, DAAD, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, Centrinė užsienio švietimo sistemos valdyba
Daugiau informacijos rasite čia >>
2023 m. spalio 16 d.
Lietuvos mokslo premijų konkurso komisija šiemet nominavo dvidešimt šešis fundamentinius ir taikomuosius mokslo darbus ir vieną eksperimentinės plėtros darbą. Vilniaus universitetas Lietuvos mokslo premijų konkursui yra pateikęs dvylika nominuotų darbų. Konkurso nugalėtojus Lietuvos mokslų akademija (LMA) paskelbs vasario mėnesį.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse nominuotas prof. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės (Filologijos fakultetas) darbų ciklas „Reformacija Lietuvoje: religinė mintis, italų migracija ir medicinos protestantizacija (2008–2022)“. Socialinių mokslų sekcijoje VU atstovauja dr. Evaldo Kazlausko (Filosofijos fakultetas) darbų ciklas „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas (2013–2022)“ ir prof. Vitalio Nakrošio (TSPMI) darbų ciklas „Viešojo valdymo reformų tyrimai (2009–2022)“.
Gamtos mokslų srityje nominuoti prof. Jūro Banio, dr. Manto Šimėno, dr. Jano Macutkevičiaus, dr. Šarūno Svirsko, dr. Sergejaus Balčiūno, dr. Vidmanto Kalendros, dr. Roberto Grigalaičio (Fizikos fakultetas) tyrimai „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija (2008–2022)“, dr. Vyginto Gončio, dr. Aleksejaus Kononovičiaus, dr. Juliaus Rusecko (Fizikos fakultetas) darbų ciklas „Statistinės fizikos metodų taikymai finansinėse ir kitose socialinėse sistemose (2008–2022)“ ir dr. Editos Kriukienės, dr. Giedriaus Vilkaičio (GMC) darbų ciklas „Nukleorūgščių tyrimo technologijų inovacijos epigenetinių modifikacijų ir reguliacinių RNR analizei bei ligų diagnostikai“.
Gamtos mokslų srityje taip pat nominuoti prof. Rūta Navakauskienė, prof. Dalius Navakauskas, dr. Veronika Viktorija Borutinskaitė, prof. Dalius Matuzevičius už darbų ciklą „Vėžinių ir kamieninių ląstelių vaidmens tyrimas ligų patogenezėje ir jų taikymas terapijai – eksperimentinės biologijos ir kompiuterinės informatikos sinergija (2008–2022)“ (darbas teikiamas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu).
Medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų srityse nominuoti trys Medicinos fakulteto mokslininkų darbai. Tai prof. Lauros Malinauskienės ir prof. Rūtos Dubakienės darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“, prof. Kęstučio Ručinsko, prof. Viliaus Janušausko, doc. Roberto Stasio Samalavičiaus, prof. Prano Šerpyčio darbų ciklas „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas (2008–2022)“ ir prof. Kęstučio Strupo, prof. Tomo Poškaus, doc. Aistės Kielaitės-Gulla darbų ciklas „Nuo chirurgijos iki genomo, transkriptomo, metabolomo: fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei inovacijos (2008–2022)“.
Prof. Antano Žilinsko (Matematikos ir informatikos fakultetas) darbų ciklas „Inovatyvūs algoritmai sudėtingiems globalios optimizacijos uždaviniams (2008–2022)“ buvo nominuotas technologijos mokslų srities premijai.
Eksperimentinės plėtros darbo kategorijoje nominuotas Jono Adamonio, Rimanto Budriūno, Andrejaus Michailovo, Tomo Stanislausko, Arūno Varanavičiaus darbų ciklas „Kelių optinių ciklų teravatų smailinės galios impulsų generacija parametrinio stiprinimo sistemomis (2008–2022)“. Jį pateikė Fizikos fakultetas kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru, UAB „Light Conversion“, UAB „Ekspla“.
Siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus, Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ir (ar) labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir (ar) diegiant naujausias technologijas. Linkime pretendentams sėkmės konkurse.
Šaltinis: VU naujienos
2023 m. spalio 13 d.
Spalio 13 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.
Organizaciniame susitikime buvo nutarta rudens semestrą seminarą skirti gramatikalizacijai; praeitas semestras buvo skirtas indoeuropeistikai.
Skaitinys pirmam susitikimui – pirmas skyrius iš Hopperio ir Traugott knygos.
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>
Visi maloniai laukiami!
2023 m. spalio 13 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas bendradarbiaudamas su Filosofijos fakultetu prisijungė prie Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, skirto Lietuvos pedagogų kvalifikacijai kelti finansuojamose modulių studijose.
Nuo š. m. spalio 9 d. startavo trijų mokomųjų dalykų – lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbų – modulių studijos. Šitaip Filologijos fakultetas prisideda prie strateginio siekio plėtoti Lietuvos mokyklose daugiakalbystę ir plėsti antrųjų užsienio kalbų pasirinkimo spektrą.
Moduliai pirmiausia skirti humanitarinių ir socialinių mokslų dalykų mokytojams, tačiau juos galėjo rinktis ir kitų dalykų mokytojai. Per 70 mokytojų studijuodami pasirinktą kalbą mokysis gramatikos, fonetikos, kalbos mokymo(si) principų, susipažins su šalies kultūra bei literatūra.
Pusantrų metų programą baigę mokytojai įgis papildomą kompetenciją, t. y. be savo pagrindinio mokomojo dalyko, galės mokyti lenkų, prancūzų arba vokiečių kaip užsienio kalbos. Įvykdžiusiems visą programą bus išduotas tai patvirtinantis studijų pažymėjimas.
Nacionalinės švietimo agentūros projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2.
2023 m. spalio 13 d.
Spalio 19 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į IX Kultūrinės lingvistikos seminarą. Pranešimą „Žodinės istorijos raida iš kalbos ir kultūros mokslo perspektyvos“ skaitys dr. Damian Gocół (Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas).
Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >
Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.
Paskaitos santrauka. Žodinė istorija – tai mokslinis, socialinis ir kultūrinis judėjimas, pagrįstas žodinių praeities pasakojimų įrašymu, archyvavimu ir tyrinėjimu. Jos institucionalizavimo procesas prasidėjo XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Siekiant parodyti žodinės istorijos ir kalbos bei kultūros mokslų santykį, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į daugybę pokyčių, kuriuos ši kryptis patyrė vėlesniais dešimtmečiais. Iš pradžių amerikiečių plėtojama žodinė istorija daugiausia dėmesio skyrė socialinio elito istorijoms rinkti. Taigi ji vystėsi lygiagrečiai su kalbos ir kultūros mokslais, kurie daugiausia dėmesio skyrė vadinamųjų paprastų žmonių pasakojimams.
Savo pranešime nagrinėsiu pokyčius, kuriuos patyrė žodinė istorija, palaipsniui priartėdama prie tokių disciplinų kaip lingvistika, folkloristika, etnolingvistika ar dialektologija. Daugiausia dėmesio skirsiu tokiems veiksniams kaip žodinio teksto apie praeitį siuntėjo prototipo kategorija, požiūris į žodinių pranešimų turinį ir jų formos analizės būdai. Tai leis man apsibrėžti pagrindinius žodinės istorijos (archyvinės, socialinės ir tekstologinės) raidos laikotarpius, kuriais keitėsi pagrindinės tyrimų tendencijos. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio žodinė istorija aiškiai suartėjo su kalbos ir kultūros mokslais, todėl šiandien galime kalbėti apie keletą skirtingų požiūrių į žodinius tekstus apie praeitį: nuo istoriografinio (orientuoto į praeities rekonstravimą) iki antropologinio (su atmintimi kaip žinių ir patirties formavimu, aktualizuojamu pasakojimuose).
Damian Gocół – humanitarinių mokslų daktaras, lingvistas, Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Semantikos, pragmatikos ir kalbos teorijos katedros mokslo darbuotojas, leidinių redaktorius ir žurnalistas. Jis yra žurnalo „Folk magazine“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, apdovanotas 2020 m. Oskaro Kolbergo premija kategorijoje už veiklas liaudies kultūros labui. Monografijos „Historia mówiona: geneza, rozwój, koncepcje“ (Liublinas 2023) ir kelių dešimčių mokslinių ir mokslo populiarinimo publikacijų autorius. Jis yra LMA Etnolingvistinės komisijos, Lenkijos folkloro draugijos ir Tarptautinės liaudies meno organizacijos narys. Mokslo tyrimus vykdo žodinės istorijos, atminties tyrimų, tradicinės kultūros ir žiniasklaidos srityse.
2023 m. spalio 12 d.
2023 m. spalio 9 d. VU Anglų filologijos ir vokiečių kalbos studijų programos II kurso studentai ir studentės lankėsi įmonėje „Reiz Tech", su kuria Vilniaus universitetas neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Susitikime taip pat dalyvavo įmonės „Reiz Tech" direktorius Valdas Šimas, įmonės klientų vadovė Kristina Kikalienė, marketingo specialistė Agnė Jaraminaitė, darbdavio įvaizdžio specialistė Gabija Jakaitė, jaunesnioji JAVA programuotoja atstovė Adelė Misiūnaitė, marketingo praktikantas Tautvydas Kilkis bei Vilniaus universiteto dėstytojai Iris Bäcker ir Daumantas Katinas.
Renginio metu įmonės atstovai pristatė įmonę, dalijosi patirtimi apie filologinių žinių pritaikymo IT sektoriuje galimybes ir perspektyvas su vokiečių kalba, informavo apie apmokamos praktikos galimybes įmonėje, papasakojo apie įmonės įsteigtą stipendiją VU Vokiečių filologijos katedros studentams bei aptarė bendras tolimesnes veiklas.
2023 m. spalio 11 d.
Spalio 13-14 d. kviečiame į slavistikos studentų konferenciją „Studentų moksliniai skaitymai #2“. Programa >
2023 m. spalio 11 d.
Baigėsi daugiau nei dvejus metus trukęs darbas ties nemokamos internetinės užsienio kalbų užduočių, pratimų ir testų kūrimo platformos „TestU“ sukūrimo. Projekto tikslu buvo sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą, kurioje galima lengvai ir greitai kurti įvairias užduotis, testus ir pratimus įvairiomis užsienio kalbomis, naudojant įvairias priemones.
2020 m. pavasarį tarptautinei jaunimo nevyriausybinei organizacijai E@I (Slovakija) kilo idėja sukurti daugiakalbę nemokamą internetinę platformą lengvam ir greitam įvairių užduočių kūrimui, kuria galėtų naudotis ir užsienio kalbų mokytojai, ir visi norintys mokytis užsienio kalbų. 2021 m. balandį projektas gavo Slovakijos nacionalinės Erasmus+ programos agentūros patvirtinimą. Vilniaus universiteto komanda (doc. dr. Jelena Konickaja, dr. Ingrida Kisieliūtė, Aida Jungaitytė) šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija). Vilniaus universitetas su E@I bendradarbiavo ir kuriant svetaines Slovake.eu, Russky.info ir kt.
Per šiuos darbo metus svarbiems projekto plėtros klausimams aptarti partneriai susitikdavo įvairiose Europos šalyse (Austrijoje, Vokietijoje), o šių metų balandį projekto partnerių susitikimas vyko Lietuvoje. Nuolat vykusiuose virtualiuose susitikimuose buvo aptariami įvairūs platformos turinio klausimai - nuo paprasčiausių gramatikos ir leksikos užduočių kūrimo aspektų iki galimybių naudoti garso ir vaizdo medžiagą užduotyse.
2023 m. birželį projektas buvo pristatytas Lietuvos mokytojams ir aukštųjų mokyklų dėstytojams. Vilniaus universitete vykusiame pristatyme Lietuvos užsienio kalbų mokytojai, taip pat, kaip ir kitų Europos šalių kolegos, galėjo ne tik susipažinti su platformos galimybėmis, bet ir teikti pasiūlymus platformai tobulinti. Projekto dalyviai atsižvelgė į mokytojų rekomendacijas ir, galiausiai, galime pasidžiaugti: daugiakalbė platforma jau sukurta!
Su visomis naudojimosi instrukcijomis, rekomendacijomis ir taisyklėmis galima susipažinti įvairiomis kalbomis (anglų, vokiečių, ispanų, lietuvių, valų, esperanto ir t.t.). Mokytojai gali neribotai naudotis platformoje esančiomis užduotimis ir pratimais arba gali kurti savo užduotis pagal savo mokymo tikslus ir mokinio kalbos mokėjimo lygį. Kviečiame visus naudotis nemokama platforma - moderniu būdų mokytis užsienio kalbų!
Tikimės, kad TestU platforma https://www.testu.eu/, nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) taps jūsų patikimu pagalbininku darbe!
2023 m. spalio 10 d.
Prasidėjo registracija į tradicinį Vilniaus universiteto (VU) renginį „Studentas vienai dienai“. Jo metu moksleiviai turės galimybę išbandyti studento kėdę, patirti, kaip vyksta studijos aukštojoje mokykloje, artimiau susipažinti su dominančiomis studijų programomis.
Renginio dalyviams siūloma drauge su VU studentais apsilankyti paskaitose 15 fakultetų, tarp jų ir Kaune bei Šiauliuose. „Studentas vienai dienai“ vyks gyvai ir nuotoliniu būdu, be to, paskaitos bus organizuojamos ir užsienio studentams anglų kalba.
Spalio 23–27 d. vyksiančiame renginyje mokiniai dalyvaus paskaitose, seminaruose ir specialiuose užsiėmimuose. Vienai dienai studentu tapęs moksleivis turės galimybę ne tik susipažinti su VU ir jo fakultetais, bet ir atrasti naujas disciplinas, praturtinti savo žinias ir rasti atsakymus į sau rūpimus klausimus dėl studijų pasirinkimo.
Kiekviena aukštoji mokykla skiriasi savo dydžiu, studijų vieta, auditorijomis ir pastatais, kursų dydžiu. Visa studijų aplinka yra svarbi studijų dalis. VU padaliniai yra išsidėstę po visą Vilnių, kai kurie fakultetai įsikūrę senajame VU ansamblyje senamiestyje, kiti – Saulėtekyje, dar kiti – M. K. Čiurlionio ir Naugarduko gatvėse. Be to, du VU padaliniai yra ir kituose miestuose – Šiauliuose bei Kaune. Tapę studentu vienai dienai, galėsite suprasti, ar šiose studijų aplinkose jaučiatės jaukiai, drąsiai ir patogiai, ar jums patinka atmosfera pasirinktame fakultete. Planuodami studijuoti VU, dar prieš studijas sužinosite paskaitų vietas ir pradėję studijuoti jau drąsiau galėsite orientuotis VU aplinkoje.
Dėstytojai yra tie žmonės, su kuriais daug bendrausite studijų metais, kurie padės jums įgyti išsilavinimą. Todėl itin svarbu, kad tarp studento ir dėstytojo užsimegztų ryšys. Tokie renginiai kaip „Studentas vienai dienai“ yra puiki proga sutikti savo būsimus dėstytojus, šiek tiek juos pažinti ir nevaržomai užduoti visus kylančius klausimus. Be to, kartu galėsite susipažinti su paskaitų forma, įvertinti, kaip paskaitos VU skiriasi nuo pamokų mokykloje.
Mokiniai, dalyvavę „Studento vienai dienai“ veiklose, pabrėžia, kad ši patirtis jiems suteikė galimybę geriau susipažinti su dominančia studijų programa. Dalyvaudami paskaitose ir seminaruose, jie praktiškai patyrė, kokios galėtų būti jų studijos ateityje. Be to, dalyviai teigia, kad „Studento vienai dienai“ renginiai jiems padėjo apsispręsti, kur tiksliai jie nori stoti.
Daugiau informacijos ir registraciją į paskaitas rasite čia.
2023 m. spalio 10 d.
Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad skelbiami Filologijos fakulteto Tarybos nario/narės rinkimai.
Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:
Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Prašome pasitikrinti, ar visi atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus yra įtraukti į sąrašą.
Rinkimai vyks elektroniniu būdu.
Filologijos fakulteto rinkimų komisija:
Pirmininkė: asist. dr. Violeta Katinienė
Nariai: doc. dr. Viktorija Makarova
stud. Rapolas Antanavičius
2023 m. spalio 9 d.
Straipsnių lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis reprezentuoja Čekijos, Lenkijos, Lenkijos, Vokietijos mokslo ir studijų institucijas. Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Jerzy Ostapczuk
Oryginał cyrylickich starych druków Ewangelii tetr wydanych w Poczajowie. Analiza świąt i świętych obecnych w menologionach
Витторио Спрингфилд Томеллери
Te Deum в кириллической транскрипции с подстрочным церковнославянским переводом
Mirosława Sagan-Bielawa
Świadomość językowa mieszkańcówGórnego Śląska przesiedlonych z dawnychwojewództw południowowschodnichDrugiej Rzeczypospolitej
Irena Bogoczová
Mieszana odmiana językowa jako sposób na wielojęzyczność i wieloetniczność pogranicza (na przykładzie Śląska Cieszyńskiego w Republice Czeskiej)
Vilija Ragaišienė
Pietų aukštaičių šnektose vartojamų slavizmų vertinimo atspalviai
Irena Masojć
Zapożyczenia czy przełączanie kodów? Analiza integracji morfosyntaktycznej litewskich i rosyjskich rzeczowników w powieści Bartosza Połońskiego „Robczik”
APŽVALGA
Владимир Овсейчик
Из истории изучения старообрядчества северозападной Беларуси: обзор литературы (современный этап)
ATSIMINIMAI
Rainer Eckert
Erinnerungen an Akademiemitglied Professor Dr. Vjačeslav Vsevolodovič Ivánov anlässlich seines fünften Todestages
KRONIKA
Александр Паршенков
Год Франциска Скорины в Литве, Польше и Чехии
IN MEMORIAM
Надежда Морозова
