Naujienos

 Vytauto Kardelio nuotrauka 

Šį rugsėjį mūsų universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros dėstytojų dėka turėjome nuostabią progą dalyvauti dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijos regione, Italijoje. Ši ekspedicija vyksta jau septintus metus iš eilės ir net nesitiki, kad dar nedaug studentų žino apie tokią galimybę. Labai džiaugiamės, jog jos nepraleidome ir norime pasidalyti su visais italų filologijos studentais nuoširdžiu kvietimu prisijungti ir išbandyti, nes mums tai buvo puikus atradimas.

Dialektologinė ekspedicija daugiausia dėmesio skiria, žinoma, Ligūrijos dialektui, kultūrai, istorijai, bet ypač – patiems regiono žmonėms. Ekspedicijos metu teko dalyvauti San Bartolomeo al Mare kaimo šventėje (Festa patronale di San Matteo), kuri buvo visiškai nauja patirtis. Įsivaizduokite daug metų tęsiamą mažo kaimelio tradiciją, vienijančią žmones, kurie patys kuria šią šventę ir joje dirba savanoriškai, gamina tipišką ligūrišką maistą bei saldumynus, bendrauja, dalinasi, juda kruta šokių aikštelėje klausydami vietinių muzikantų, kurių muzika, tiesą sakant, gal ir nėra geriausia, ką girdėjo jūsų ausys, bet kitokios muzikos tokioje aplinkoje įsivaizduoti ir nebūtų galima. Gražu stebėti, kaip visi vienas kitą sveikina, džiaugiasi ir nepabėga net užėjus smarkiai, visą vakarą pliaupiančiai liūčiai. 

Be San Matteo šventės, su mūsų fakulteto dėstytojais keliavome po mažus Ligūrijos miestelius, pažinome jų istorijas, kultūrą, lankėmės muziejuose, dalyvavome ekskursijose ir, žinoma, mėgavomės nuostabiais ir net kvapą užimančiais kraštovaizdžiais. Andora, San Bartolomeo al Mare, Diano Castello, Diano Marina, Albenga, Cervo, Imperia, Bordighera... Tiek miestelių aplankyta, apžiūrėta, apvaikščiota, susipažinta, išragauta ir išjausta per savaitę laiko Ligūrijoje. Prie didžiųjų apsilankymų įvardintume ir Archivio di Stato di Imperia bei Archivio storico diocesano di Albenga, nes niekada nebūtume pagalvoję, jog turėsime progą pabūti tokiose vietose, išgirsti ir suprasti, kam reikalinga archyvuose sukaupta medžiaga, sužinoti begalę istorinių aspektų bei, svarbiausia, gauti progą pavartyti ir paskaityti senovinius šių archyvų dokumentus. Patikėkite, jausmas neapsakomas, kai gali paliesti ir patyrinėti prieš kelis šimtus metų rankomis rašytus dokumentus lotynų, liaudies lotynų, senąja italų kalba ir suprasti, kaip veikė to meto visuomenė... Kad ir koks užsidaręs savyje būtum, tokia galimybė sukrečia gerąja prasme.

 Vytauto Kardelio nuotraukos

Be visų kelionių, radome laiko ir pasimokyti apie morfologinius bei fonetinius kalbos aspektus tam, suprastume, kaip nagrinėjami ir tyrinėjami dialektai, kokiu tikslu tai daroma ir kodėl tai reikalinga bei svarbu. O tai yra labai svarbu... Be to, išgirsti taip natūraliai „plaukiantį“ ligūrišką dialektą iš senyvo amžiaus žmonių yra kažkas magiško. Tai leidžia suprasti ir gerbti dialektus kaip kultūrinį paveldą ir gyvenimo dalį.

Ir, žinoma, svarbiausia paminėti žmonių svetingumą ir maistą! Visą savaitę mėgavomės nuostabiausiu naminiu vietiniu maistu, vynu, o visa tai lydėjo mieliausių žmonių šypsenos ir pokalbiai. Savaitę užbaigėme dviejų gitarų koncertu prie vakarienės stalo. Buvo nuostabu! Mums jau pavydu tiems, kurie dar tik turės galimybę išgyventi tokią ekspediciją pirmą kartą!

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Septintojoje VU FLF ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedros organizuotoje dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrioje dalyvavo: doc. dr. Diego Ardoino, Agnė Babrauskaitė, doc. dr. Dainius Būrė, prof. dr. Vytautas Kardelis, Agnė Markulytė, Greta Paliulytė, dr. Julija Šabasevičiūtė, Andrej Taciak, Jogilė Vaitkaitytė.

Teksto autorės - Agnė Babrauskaitė ir Greta Paliulytė.

Nuotraukos - Vytauto Kardelio et alii.

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Vytauto Kardelio nuotrauka 

Vytauto Kardelio nuotrauka   

Rugsėjo 27–spalio 1 d. surengtas didžiausias bei svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 39-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2023“. Joje Lietuvai atstovavo penkių įvairių sričių ekspertai: rašytojai, vertėjai, literatūros žinovai, kelių literatūros organizacijų atstovai, tarp jų – ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse, kasmet sutraukiantis iki šimto tūkstančių žmonių. Šiųmetėje mugėje ypatingas dėmesys buvo skirtas trims pagrindinėms temoms: „Žydų kultūra“, „Miestas“ ir „Garsas“. 

M. Kvietkauskas dalyvavo pagrindinės mugės programos seminare „Šeimos šaknų beieškant: Lietuva, Lenkija, Italija“ kartu su rašytojais Mikolajumi Lozinskiu (Mikołaj Łoziński) (Lenkija) ir Helena Janeczek (Italija), moderuojant švedų rašytojui, žurnalistui, leidėjui Svantei Veileriui (Svante Weyler). Taip pat M. Kvietkauskas kartu su L. Briedžiu dalyvavo diskusijoje „A Jewish City in Translation: placing Vilna in Vilnius“ Europos jungtiniame stende „Cafè Europa“.

„Po diskusijų apie Vilniaus kultūrą ir žydų paveldo atradimus iš daugybės klausytojų girdėjau, kaip juos domina lietuviška tematika, teko konsultuoti juos dėl anglų ar švedų kalbomis prieinamų knygų apie Lietuvą. Džiugino tai, kad Lietuvos programos renginių erdvės buvo pilnos žmonių, imliai klausiusių ir įdomiai klausinėjusių. Be to, diskusijose vilnietiška patirtis įdomiai rezonavo su Šiaurės šalių ir Vidurio Europos rašytojų pasisakymais. Manyčiau, tuo savaime patvirtiname: mus iš tiesų jungia bendras kultūrinis regionas. Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio solidarumo pojūtis itin svarbus dabar, kai turime rūpintis, kaip kartu ginti savo demokratinę erdvę. Geteborgo knygų mugėje teko pajusti, kad čia tikrai ilgimasi nuolatinio Lietuvos matomumo. Visa tai aiškiai liudija: šiame didžiausiame visame Šiaurės šalių regiono knygų forume mums tiesiog būtina dalyvauti“, – mintimis dalijasi literatūrologas, rašytojas, vertėjas M. Kvietkauskas.

Daugiau skaitykite LRT.lt >

Šiemet literatūros Nobelio premijos laureatu tapo 64 metų norvegų rašytojas Jonas Fosse. Per pastaruosius du dešimtmečius šis dramaturgas, poetas, eseistas, vaikų rašytojas ir romanistas laimėjo beveik visus Norvegijoje teikiamus apdovanojimus. Nobelį Švedijos akademija jam paskyrė „už novatorišką prozą ir dramaturgiją, suteikiančią balsą tam, kas nenusakoma“. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centro vedėja doc. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė laureatą apibūdino kaip nutylėjimo, po kuriuo slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai, meistrą.

Kūryboje – amžinos temos

„Iš tiesų J. Fosse’ę galima vadinti nutylėjimo meistru, ypač jei kalbame apie jo pjeses, kuriose po lakoniškomis sintaksinėmis struktūromis, pasikartojančiomis frazėmis slypi neįvardyti konfliktai ir jausmai. Ilgesys, meilė, pavydas, baimė, netikrumas… Visa tai, kas mus daro žmonėmis, ir tai, kas turbūt mus stipriausiai veikia mene, bet būtent tuomet, kai lieka iki galo neišsakyta“, – įžvalgomis dalijosi doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.

Jos teigimu, norvegų rašytojo kūryboje aktualios tokios universalios temos kaip laikas, kalba, atmintis: „Yra ir dar viena svarbi tema – pati kūryba, skausmo transformacija į meną – amžina kaip pats menas tema. Kai kuriuose J. Fosse’ės tekstuose, tokiuose kaip romanas „Melancholija“ (1995), menininkas tampa pagrindine figūra. Naujausias jo projektas, septynių dalių ciklas  „Septologija“, yra sukonstruotas kaip ištisas menininko, bandančio suvokti save, pasaulį ir Dievą, sąmonės srautas.“

Apdovanotas už talentą ir originalias formas

Bandymus priskirti J. Fosse’ę konkrečiai literatūros krypčiai doc. I. Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė vertina skeptiškai: „Kitas norvegų autorius Dagas Solstadas kartą yra prilyginęs literatūros kritikus nelabajam, kuris nieko kito nedaro, tik bando įsprausti menininką į rėmus – literatūros istorijos ar muziejaus. Nobelio premija yra skiriama už originalumą, išskirtinį talentą. J. Fosse’ės atveju tai visiškai pasiteisina. Nors, žinoma, yra bandymų tam tikras etiketes užkabinti: minimalistas, mistinis realistas.“

J. Fosse’ės kūryba, parašyta naująja norvegų kalba (norv. nynorsk), apima pačius įvairiausius žanrus, ją sudaro gausybė pjesių, romanų, poezijos rinkinių, esė, knygų vaikams ir vertimų. Nors Lietuvoje ir pasaulyje šis autorius yra labiau žinomas kaip dramaturgas, vis daugiau dėmesio skiriama ir jo prozai.

Literatūrą vertė VU alumnai, pjeses statė O. Koršunovas

Lietuvių kalba šio rašytojo kūryba taip pat verčiama, dalis jos – VU alumnų: „J. Fosse’ės knygą „Vaizdai iš vaikystės“ (2021), kurią sudaro keli trumpieji autoriaus prozos tekstai, vertė buvusi Skandinavistikos centro studentė Justė Nepaitė, dabar jau patyrusi vertėja iš norvegų kalbos. Kitas buvęs mūsų studentas Titas Satkūnas išvertė novelę „O tada lai ateina šuo“, publikuotą „Metuose“ 2014 m. VU alumnė Alma Ločerytė-Dale, viena pirmųjų vertėjų iš norvegų kalbos, yra išvertusi romaną „Alesė“. Jis taip pat buvo publikuotas  žurnale „Metai“ 2013 m. Teatro režisierius Oskaras Koršunovas yra pastatęs ne vieną J. Fosse’ės pjesę, tik tie vertimai turbūt niekada nebuvo publikuoti“, – vardija VU docentė.

Ji tikisi, kad Nobelio premija paskatins išleisti ir daugiau šio labai įvairiapusio, įdomaus ir produktyvaus kūrėjo darbų, o kartu atrasti ir išsibarsčiusius J. Fosse’ės lietuviškus vertimus.

Sveikiname Juliją Šabasevičiūtę 2023 m. rugsėjo 11 d. Pizos universitete, pagal jungtinio vadovavimo sutartį cotutelle su Vilniaus universitetu, sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Cromonimia contrastiva lituano-italiana („Kontrastyvinė lietuvių-italų kalbų chromonimija“). Džiaugiamės kartu su moksliniais vadovais prof. dr. Pietro U. Dini (Pizos universitetas) ir doc. dr. Diego Ardoino (Vilniaus universitetas).

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

Spalio 12 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame į tarptautinį seminarą „ES dokumentų kalba („Eurolektas“) ir administracinė lietuvių kalba”.

Seminarą organizuoja Vertimo studijų katedra kartu su Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniu direktoratu pagal programą „Verčiame Europai". Kviečiame padiskutuoti aktualiomis lietuvių kalbos vartojimo temomis gyvai 92 aud. arba prisijungus per Teams. 

Programą ir registracijos nuorodą rasite čia >>

Š. m. spalio 3 d. Filologijos fakultete įvyko susitikimas su naujai paskirta Latvijos ambasadore Lietuvoje Solveiga Silkalna, pradėjusia eiti pareigas rugsėjo mėnesį. Susitikime dalyvavo Latvijos ambasados atstovai, Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. dr. Erika Sausverde, latvių kalbą dėstančios ir tiriančios instituto mokslininkės dr. Ernesta Kazakėnaitė, dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė ir prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas pasveikino Latvijos ambasadorę pradėjus eiti pareigas; buvo aptarta latvistikos padėtis Filologijos fakultete, abiejų šalių studentų tinklaveika ir bendradarbiavimas su Latvijos universitetais vykdant akademinių mainų programą Erasmus+. Taip pat kalbėta apie galimą tolesnį bendradarbiavimą bei naujus projektus su Latvijos ambasada, kurie padėtų stiprinti tiek Filologijos fakulteto ir Latvijos ambasados partnerystę,  tiek dvišalius kultūrinius ryšius.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“ išvakarėse, spalio 4 d., 17 val., atidaroma paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“.

Paroda skirta prof. Antonui Antonovičiui (1910–1980) ir jo monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) 55-osioms išleidimo metinėms bei prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti

2023 m. spalio 4 d. 17 val.

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė 

Universiteto g. 3 (4 aukštas)

Dalyvauja:

Nijolė Klingaitė-Dasevičienė (VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė)

Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas)

Prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas)

Dorota Mamaj (Lenkijos instituto direktorė) 

Renginį moderuoja:

VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas

Paroda veiks iki lapkričio 1 d.

Lingvistiniu požiūriu baltų kalbos ­– maža, bet nepaprastai svarbi indoeuropiečių kalbų šeimos grupė. Iki šių dienų išlikusios lietuvių ir latvių kalbos – itin vertinamos lingvistų. Tačiau dėmesio susilaukia ir kitos baltų kalbų grupei priskiriamos kalbos, ypač prūsų kalba, kuri, jeigu būtų išlikusi iki šių dienų, būtų vadinama pačia archajiškiausia baltų kalba. Ji nykdama su savimi nusinešė nemažai paslapčių, kurias šių laikų baltistai bando įminti.

Interviu portalui Bernardinai.lt Vilniaus universiteto Baltistikos katedros dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rinkevičius pasidalijo įžvalgomis apie prūsų kalbą: papasakojo jos istoriją, aptarė prūsų kalbos lingvistinius bruožus ir pabrėžė jos svarbą šių dienų mokslui.

Visą interviu skaitykite >

Rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“ (konferencijos istorija žr. čia >>), kurią organizavo BKKI Vokiečių filologijos katedra ir ARKSI Anglų filologijos bei Prancūzų filologijos katedros. Šių metų konferencijos tema buvo Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde. Per tris konferencijos dienas lingvistai iš 18 šalių trimis kalbomis (vokiečių, anglų ir prancūzų) perskaitė net 61 mokslinį pranešimą ir diskutavo įvairių kalbotyros sričių  temomis.

Tarptautinė konferencija buvo puiki proga ne tik pasikviesti garsius kitų šalių mokslininkus, bet ir galimybė užsienio svečiams pristatyti mūsų universitete vykdomus tyrimus. Džiaugiamės dviem plenariniais BKKI instituto kolegų pranešimais: Baltistikos katedros profesoriaus dr. Jurgio Pakerio pranešimas buvo skirtas baltų kalbų kauzatyvams (pranešimo tema: „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“), o Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Lina Plaušinaitytė bandė atsakyti į klausimą, kokių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynų dar trūksta pateikdama platų dvikalbės leksikografijos istorijos kontekstą (pranešimo tema: „Wörterbücher mit Litauisch und Deutsch: was wir haben und was wir brauchen?“).

Konferencijos santraukų leidinį galima rasti čia >>

Daugiau informacijos apie vykusią konferenciją žr. čia >>

Už finansinę paramą dėkojame Prancūzų institutui Lietuvoje, asociacijai „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Mokslo skatinimo fondui.

„59. Linguistisches Kolloquium“ vyks 2024 m. spalio mėn. Ciuricho universitete (Šveicarija).

[EN below]

Šių metų spalio 5–6 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas“.

Šis tarptautinis mokslo renginys skirtas 55-osioms prof. Antono Antonovičiaus (1910–1980) monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) išleidimo metinėms ir prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijos tikslas ‒ suburti mokslininkus dialogui ir diskusijai, siekiant tęsti ir plėtoti iškilių profesorių A. Antonovičiaus ir V. Čekmono pradėtus tyrimus ir aptarti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos paveldą, Lietuvos ir kitų šalių totorių ir sentikių istorijos bei kultūros klausimus, baltų ir slavų sociolingvistikos, etnolingvistikos ir kalbų kontaktų tyrimų problemas.

Dviejų dienų trukmės konferencijoje pranešimus skaitys net 37 mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Turkijos ir kt.

Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras ir Lietuvių kalbos institutas.

Konferencijos išvakarėse, spalio 4 d., 17.00 val., Vilniaus universiteto Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, 4 aukštas) bus atidaryta paroda „Mokytojų kelias: Lietuvos tautų kultūros tyrimai“. Paroda veiks iki lapkričio 1 d.

Konferencijos programa >

Pranešimų santraukos >

EN

On October 5–6, 2023 in the Faculty of Philology of Vilnius University (Universiteto St. 5, Vilnius) the international scientific conference Kitab Studies – Research Methodology and Source Publication will be held.

The conference is dedicated to celebrate the 55th anniversary of the publication of Anton Antonovichʼs (1910‒1980) monograph “Belarusian Texts written in Arabic Script and Their Graphic and Orthographic System” (1968) and the 85th birthday of Valery Chekmonas (1937–2004).

The purpose of the conference is to unite the scientists in dialogue and discussion to continue and develop the research of eminent professors A. Antonovich and V. Chekmonas, to discuss the written heritage of the Grand Duchy of Lithuania, the issues of the history and culture of Tatars and Old Believers in Lithuania and other countries and the problems of research in the field of Baltic and Slavic sociolinguistics, ethnolinguistics and language contacts.

The two-day conference will bring together 37 scientists from Lithuania, Poland, Estonia, Ukraine, Turkey and other countries.

The conference is organized by the Institute for the Languages and Cultures of the Baltic of the Faculty of Philology of Vilnius University, the Centre for Kitab Studies at the Nicolaus Copernicus University and the Institute of the Lithuanian Language.

On the eve of the conference on 4 October at 5 p.m. the exhibition “Teachers’ Way: Research on Culture of Lithuanian Nations” will be opened in the White Hall of Vilnius University (Universiteto St. 3, 4th floor). The exhibition will be opened for visitors until 1 November.

Conference programme >

Abstracts >

Šiandien, rugsėjo 28 d., Filologijos fakultete įvyko susitikimas su Turkijos ambasadoriumi Lietuvoje G. Barış Tantekin bei antruoju sekretoriumi Mehmet Bakıc. Susitikime dalyvavo Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, turkologė doc. dr. Galina Miškinienė bei šiais metais prie Fakulteto prisijungęs turkų kalbos lektorius dr. Akın Gürbüz. 

Susitikimo metu buvo aptartas bendradarbiavimas su Turkijos universitetais vykdant akademinių mainų programą Erasmus+, turkų kalbos dėstymas fakultete, nubrėžtos gairės tolesniems projektams. Anot susitikimo dalyvių, ši dvišalė partnerystė svarbi stiprinant Turkijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius, studijų programų ir verslo sąveikas. Be to, aptarti planai plėsti bendradarbiavimą su Turkijos universitetais sukuriant naujas galimybes studentų ir dėstytojų praktikoms bei stažuotėms.  

[ENG BELOW]

Maloniai kviečiame į spalio 4 d., trečiadienį, 13 val., 111 (Algirdo Juliaus Greimo) aud. vyksiančią Monrealio universiteto profesoriaus François Vaillancourt paskaitą „Economics and language: framework, policy relevant tools, policies in Québec/Canada".

Paskaitos anotaciją rasite žemiau.

Dalyvauti paskaitoje galima ir per MS TEAMS paspaudus šią nuorodą >> 

[ENG]

We kindly invite you to a guest lecture "Economics and language: framework, policy relevant tools, policies in Québec/Canada" by Montreal professor François Vaillancourt. The lecture will take place on October 4th, 13 p.m. at Room 111. 

This presentation will first briefly summarize the underpinnings of the economics and language, then examine how its empirical tools can be used to help language policy makers design and assess language policies. Examples from Québec/Canada and Europe will be used.

The lecture will be streamed online via MS TEAMS >>

Rugsėjo 29 d., penktadienį, 10.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į nuo 2015 m. vykdomo Baltistikos projekto baigiamąjį renginį – seminarą-diskusiją „Permainų akivaizdoje: bendradarbiavimas su baltistikos centrais užsienyje“.

Daugybė Filologijos fakulteto dėstytojų ir studentų vienu ar kitu metu dalyvavo šio projekto veiklose. Greta dėstymo veiklų, pranešimų ir vizitų buvo išbandytas ir naujas žanras – sukurta mokomųjų filmukų serija „Baltistikos miniatiūros“. Kviečiame į pasiektų rezultatų apibendrinimą.

Renginyje bus aptarti nuveikti darbai, rodomi filmukai ir bus svarstysimi tolesni bendradarbiavimo žinigsniai su baltistikos centrais.

Renginys vyks hibridiniu būdu: gyvai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) K. Donelaičio auditorijoje ir nuotoliniu būdu per MS Teams platformą. Prisijungimo nuoroda >

Edukacinių filmukų serijos „Baltistikos miniatiūros“ anonsas >

Renginio programa > 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. rugsėjo 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90-100 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Tarybos pirmininko pavaduotojo (-os) kandidatūros teikimas ir tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
3. 2023 m. studentų priėmimo analizė (prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 20 min.)
4. 2024 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 30 min.)
5. 2023 m. vykusio palyginamojo vertinimo apžvalga ir analizė (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
6. Dėl fakulteto paramos tarptautinių mokslo publikacijų rengimui (vertimui, redagavimui) (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
7. Katedrų, centrų, MTG vadovų (-ių) tvirtinimas dekano teikimu (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
8. Fakulteto rinkimų komisijos sudėties keitimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
9. Dėl Fakulteto ir institutų nuostatų suderinamumo (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)

2023 m. rugsėjo 28-29 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Prekybos kalbos" ("Die Sprachen des Handels").

Konferencijoje bus pristatomi filologiniai ir istoriniai Europos ir Baltijos regiono prekybos kelių, prekybos kalbos kaip dalykinės kalbos ir jos terminologijos raidos, prekybos kalbos kaip mokomojo dalyko, jos vartojimo specifikos, prekybos metu susiformavusių kalbinių kontaktų, pirklių veiklą dokumentuojančių istorinių šaltinių ir kt. tyrimai.

Konferenciją organizuoja Matthias-Kramer-Gesellschaft (Bambergo universitetas) ir Vokiečių filologijos katedra (Vilniaus universitetas).

Daugiau informacijos ir konferencijos programą rasite čia >>

Maloniai kviečiame!

„Versdami Cicerono veikalus – ar tai būtų kalbos, ar traktatai, – į juos žiūrime kaip į grožinės literatūros par excellence tekstus. Todėl ir vertime stengiamės ne tik kaip įmanoma tiksliau perteikti mintį, išlaikyti sintaksinę periodo struktūrą ir perteikti stilių, bet visų labiausiai – pasiekti, kad Cicerono tekstas skambėtų natūraliai lietuviškai. Antikinių veikalų vertimas ir komentavimas – neatsiejamos, viena kitą papildančios proceso dalys. Pirmajame – daugiau kūrybos, antrajame – mokslinio darbo, nors abu reikalauja daug pastangų ir laiko. Vis dėlto šioje knygoje vertimą stengiamės pateikti taip, kad galima būtų skaityti jį vieną patį, be komentarų – kaip bet kurį kitą literatūros kūrinį. Tačiau tekste palikome nežymius ženkliukus kaip užuominą, kur galima tikėtis komentaro. Tikimės, kad jie per daug neerzins skaitytojo akies ir neatitrauks nuo Cicerono minties eigos, o komentarai – papildys, išplės verčiamą tekstą, įpins jį į platesnį kontekstą“, – sako knygos vertėja Audronė Kučinskienė.

Taigi knygoje pirmą kartą pristatomas garsiojo romėnų oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono retorikos traktato „Oratorius“ lietuviškas vertimas su moksliniais komentarais. „Oratorius“ – paskutinis iš trijų svarbiausių Cicerono retorikos veikalų, apibendrinantis ir išbaigiantis ankstesniuose traktatuose keltas idėjas, įtvirtinantis autoriaus visą gyvenimą puoselėtos iškalbos idealą. Remdamasis Platono mokymu apie grožio idėją, Ciceronas formuluoja idealios iškalbos sampratą ir apibūdina įsivaizduojamą tobulą oratorių. Ciceronas reikalauja iš oratoriaus plataus ir visapusiško išsilavinimo, apimančio ne tik retorikos meną, bet ir istoriją, literatūrą, teisės, politikos žinias, o svarbiausia – filosofiją. Veikalas visų pirma skirtas polemikai su naujaisiais Romos atikistais, kurių šalininkas buvo ir knygos adresatas Markas Junijus Brutas. Atikistai pernelyg sureikšmino žemąjį stilių, atmesdami puošnią ir žodingą kalbą, kurios puoselėtojas buvo pats Ciceronas. Iš čia kyla ir svarbiausias teiginys, kad tikras oratorius privalo valdyti visus tris kalbos stilius, nes jie padeda įvykdyti tris svarbiausius kalbėtojo siekius – pamokyti, pamaloninti klausytoją ir paveikti jo jausmus. Ypatingas dėmesys skiriamas prozos ritmui ir periodo struktūrai.

Iš lotynų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Audronė Kučinskienė.

Marko Tulijaus Cicerono knygą „Oratorius“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, knygynuose „Akademinė knyga“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt.

Renginio tikslas – Europos kalbų dienos proga diskutuoti apie užsienio kalbų mokymo(si) universitetuose svarbą šiuolaikiniame kultūrinės įvairovės kontekste. Diskusijoje dalyvaus VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojai: doc. dr. Inna Samoylyukevych, asist. dr. Ovidiu Ivancu, asist. dr. Adam Mastandrea, doc. dr. Loreta Chodzkienė ir lekt. Gitana Irnienė. Diskusijos dalyviai pasidalins kalbų dėstymo daugiakultūrėje aplinoje patirtimi, atsakys į „Facebook" auditorijos per „Facebook" tiesioginę transliaciją užduodamus klausimus. Diskusiją moderuos VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto doc. dr. Liudmila Arcimavičienė.

• Data: 2023-09-26
• Laikas: 15:00
• Auditorija: SP2 (J. Kazlausko) 
• Kalba:  anglų

Daugiau apie renginį (anglų kalba) skaitykite žemiau

Live Facebook Event to celebrate the European Day of Languages Panel discussion “Language Education: Empowering Minds and Bridging Cultures”

• Date: 2023-09-26
• Time: 15:00
• Room: SP2 
• Language: English  

The purpose of the panel discussion is to facilitate a dynamic conversation about the significance of learning and teaching foreign languages within the context of cultural diversity at the university level. The panel will be moderated by Assoc. Prof. Dr. Liudmila Arcimavičienė, who will be joined by a team of five invited guests: Senior Researcher Dr. Inna Samoylyukevych from Ukraine, Dr. Ovidiu Ivancu from Romania, Dr. Adam Mastandrea from the USA, Assoc. Prof. Dr. Loreta Chodzkienė, and Lect. Gitana Irnienė from Lithuania. These experts will share their insights and address questions from the Facebook audience, which will be curated by the moderator and collected via Facebook live streaming. 

All the discussion panelists are currently teaching at the Faculty of Philology, Institute of Foreign Languages at Vilnius University, and during the discussion dedicated to celebrating European Day of Languages will tackle the following questions:  

Discussion questions

1. What inspired your passion for teaching foreign languages?
2. What are the practical benefits of multilingualism for students in various career fields?
3. What strategies can educators use to encourage creativity in language learning?

We have great expectations that this panel discussion will serve as a catalyst for raising the audience's awareness of the significance of language education and the rich tapestry of intercultural values. Our aim is to inspire a deeper appreciation for the role of language in fostering cross-cultural understanding and forging connections across diverse societies. By the end of our discussion, we hope that attendees will carry forward a renewed commitment to championing language education and celebrating the invaluable cultural treasures it brings to light.

Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau penktą kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. 

Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikiami keturiose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga ir skaitomiausia Vilniaus universiteto leidyklos knyga Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Skaitomiausia studijų knyga tapo Filologijos fakulteto mokslininkių Virginijos Stumbrienės, Ingos Daraškienės ir Linos Vaškevičienės parengtas Sėkmės! Vadovėlis lietuvių kalbos A1 (Lūžio) lygiui pasiekti. Džiaugiamės ir sveikiname!

Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus, skaičiuojamos tik per paskutinius trejus metus išleistos knygos. Vilniaus universiteto leidyklos skaitomiausios knygos Vilniaus universiteto bibliotekoje nustatomos apskaičiuojant išdavimo dažnumą vienam turimam knygos egzemplioriui.

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

• antradienis, 2023 m. rugsėjo 26 d., 9.00 val. 130 aud.: „Variation im Deutschen aufgrund von Migration am Beispiel von „Kiezdeutsch“;

• trečiadienis, 2023 m. rugsėjo 27 d., 11.00 val. 128 aud.: „Zu Konnektoren und Korpuslinguistik“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!