MOKSLO PROJEKTAI
MOKSLO MONOGRAFIJOS „L. VILKIENĖ, V. ČIUBRINSKAS, J. KUZNECOVIENĖ, I. ŠUTINIENĖ. LIETUVIŲ KILMĖS DIASPOROS RYTUOSE IR JŲ TAPATYBĖ: UŽVOLGIO IR KAZACHSTANO ATVEJAI“ LEIDYBOS PROJEKTAS
| Mokslo monografijos „L. Vilkienė, V. Čiubrinskas, J. Kuznecovienė, I. Šutinienė. Lietuvių kilmės diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai“ leidybos projektas | |
|---|---|
| Vadovė | ● prof. dr. Loreta Vilkienė |
| Vykdančioji institucija | ● Vilniaus universitetas |
| Rėmėjas | ● Lietuvos mokslo taryba |
| Trukmė | ● 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m. gruodžio 31 d. |
| Projekto tikslas | ● Mokslo monografijos „ L. Vilkienė, V. Čiubrinskas, J. Kuznecovienė, I. Šutinienė. Lietuvių kilmės diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai“ publikavimas: spausdintinis ir elektroninis (laisvos prieigos) variantai. |
PRIEVARTINĖS MIGRACIJOS IŠ LIETUVOS DIASPOROS RYTUOSE IR JŲ TAPATYBĖ: UŽVOLGIO IR KAZACHSTANO ATVEJAI
| Prievartinės migracijos iš Lietuvos diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai | |
|---|---|
| Vadovė | ● prof. dr. Loreta Vilkienė |
| Dalyviai | ● prof. dr. Vytis Čiubrinskas ● prof. dr. Jolanta Kuznecovienė ● Irena Šutinienė |
| Vykdančioji institucija | ● Vilniaus universitetas |
| Rėmėjas | ● Lietuvos mokslo taryba |
| Trukmė | ● 2020 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. |
| Projekto tikslas | ● Siekiama išanalizuoti Užvolgio ir Kazachstano lietuvių diasporos etniškumo išlaikymo resursus bei praktiką per kolektyvinės atminties, kalbinės savimonės ir kalbų praktikos prizmę, taip pat per vietinės inkultūracijos ir socializacijos procesus, etninių bendruomenių ir socialinių tinklų veikimą daugiakultūrinėje aplinkoje ir nustatyti etninės tapatybės raiškos modelius ir jų kaitą pastarosiose trijose kartose trimis rakursais: socialinės antropologijos, sociologijos ir sociolingvistikos. |
LENGVAI SKAITOMOS KALBOS (LSK) POPULIARINIMAS SOCIALINEI ĮTRAUKČIAI SKATINTI
| Lengvai skaitomos kalbos (LSK) populiarinimas socialinei įtraukčiai skatinti | |
|---|---|
| Numeris | 2020-1-LV01-KA204-077527 |
| Svetainė | https://www.lu.lv/en/perlsi |
| Partneriai | ● Latvijos universiteto Taikomosios kalbotyros centras (Latvija) ● „The Easy-to-Read Agency“ (Latvija) ● „Zavod RISA“ (RISA Institutas, Bendrojo, funkcinio ir kultūrinio raštingumo centras, Slovėnija) ● Informacijos kaupimo ir sklaidos centras (IKSC, Lietuva) ● Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros institutas |
| Rėmėjas | Europos Komisija |
| Trukmė | 2020-10-01—2022-10-01 |
| Tikslai | ● Projekto tikslas yra atlikti lyginamąjį LSK situacijos projekto šalyse partnerėse tyrimą. Visi planuojami projekto rezultatai turi lyginamąjį aspektą – taip siekiama inovatyvios perspektyvos. Projekto tarptautiškumas leidžia užtikrinti dalijimąsi gerąja patirtimi, kurios partneriai jau yra įgiję kituose ERASMUS projektuose, ir sudaro sąlygas lyginti mažiau kalbėtojų turinčias ES kalbas (lietuvių, latvių ir slovėnų). Šios strateginės partnerystės tikslas – skatinti raštingumą ir kvalifikacijos kėlimą, kuriant metodinę ir edukacinę medžiagą. |
| Planuojami rezultatai | ● Lyginamasis tyrimas, apžvelgiantis žmonių, kurių skaitymo gebėjimai nuolat ar laikinai yra riboti, taip pat LSK tekstų kūrėjų, vertėjų, tyrėjų ir plačiosios visuomenės nuostatos LSK atžvilgiu.
● Lyginamasis tekstų LSK rašymo gairių tyrimas projekte dalyvaujančiose šalyse. ● Internetinis kursas LSK vertėjams ir tekstų kūrėjams. ● Daugiakalbiai atviri švietimo ištekliai: žodynai su sinonimais bei rekomenduojama leksika ir kita LSK aktualia medžiaga. ● Lygiams pritaikyti skaitiniai. ● LSK lygių aprašai ir atlikčių standartai. |
DEVELOPING A NEW NETWORK OF RESEARCHERS ON CONTEMPORARY EUROPEAN MOTHERHOOD
| Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood | |
|---|---|
| Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ projektas „MotherNet“ H2020-WIDESPREAD-05-2018-Twinning | |
| Vadovė | doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan |
| Vykdančioji institucija | Vilniaus universitetas |
| Dalyvaujančios institucijos | Upsalos universitetas (Švedija) Meinuto nacionalinis universitetas (Airija) |
| Rėmėjas | Europos Komisija |
| Trukmė | 2021–2023 m. |
| Tikslas | Siekiama sustiprinti VU mokslininkų ir tyrėjų mokslinę kompetenciją ir mokslinių tyrimų pajėgumus, suburti mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius motinystės srityje, bendrai mokslinei veiklai kartu su pasaulinio lygio tyrimų centrais Upsalos universitete ir Meinuto nacionaliniame universitete. |
| Veiklos ir uždaviniai | Projekte numatyta bendrų mokslinių tyrimų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tikslinių mokymo ir kuravimo programų kūrimas, trijų tarptautinių vasaros mokyklų organizavimas, tarpinstitucinis mobilumas, magistrantų ir jaunųjų mokslo tyrėjų mokymas, sklaidos ir komunikacijos priemonių programa bei kitos veiklos.
Per trejus projekto įgyvendinimo metus tikimasi sukurti naujovišką tarpdisciplininių tyrimų tinklą, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie žinių apie motinystę skleidimo, motinystės tyrimų lauko Europoje plėtros ir stiprinimo, motinystės priežiūros ir palaikymo paslaugų kokybės visose šalyse partnerėse, padidintų visuomenės informuotumą apie motinystės socialinės konstrukcijos pokyčius šiuolaikinėje Europos visuomenėje. |
LIETUVOS GYVENTOJŲ KALBINĖS NUOSTATOS IR KALBINIS ELGESYS
| Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys | |
|---|---|
| Vadovė | asist. dr. Inga Hilbig |
| Dalyviai | prof. dr. Meilutė Ramonienė prof. dr. Loreta Vilkienė asist. dr. Eglė Gudavičienė asist. dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė |
| Vykdančioji institucija | Vilniaus universitetas |
| Rėmėjas | Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
| Trukmė | 2020–2021 m. |
| Tikslas | Ištirti dabartinę Lietuvos sociolingvistinę padėtį: gyventojų turimas nuostatas lietuvių kalbos, jos tarmių, kitų kalbų atžvilgiu, gimtosios ir kitų kalbų prestižo suvokimą, su tuo susijusį kalbinį elgesį, taip pat – Lietuvos žiniasklaidos atspindimą kalbų prestižą. |
| Uždaviniai | Atlikti kiekybinį tyrimą – internetinę apklausą apie gyventojų deklaruojamą kalbų mokėjimą, turimą kalbinį repertuarą, kalbinių atmainų pasirinkimą įvairiose privataus ir viešojo gyvenimo srityse, šeimų kalbų politiką, kalbų prestižą.
Atlikti kokybinį tyrimą – giluminius pusiau struktūruotus interviu tradicinių etnografinių regionų branduolio miestuose (Ragauskaitė 2016) su skirtingu gyventojų skaičiumi (5–20 tūkst. ir 20–50 tūkst.): Marijampolėje, Šakiuose, Alytuje, Varėnoje, Utenoje, Pasvalyje, Telšiuose ir Skuode. Pasitelkus tekstynų lingvistikos metodus, atlikti pastarųjų metų Lietuvos naujienų portalų diskurso, susijusio su lietuvių kalba, valstybės vykdoma kalbos politika, lietuvių kalbos mokymu mokyklose, lietuvių kalbos brandos egzaminu ir pan., turinio analizę ir išsiaiškinti, kaip žiniasklaidos diskurse atsiskleidžia kalbinės nuostatos ir kalbos prestižo suvokimas. Parengti dabartinę šalies sociolingvistinę situaciją atskleidžiančią kolektyvinę monografją. Parengti 2 mokslines publikacijas. Parengti 2 mokslo sklaidos straipsnius. Suorganizuoti viešą baigiamąjį projekto rezultatų pristatymo renginį VU. Suorganizuoti rezultatų pristatymo renginį Lietuvos kalbų politikos formuotojams. |
KALBINIŲ NUOSTATŲ IR MOKYMOSI MOTYVACIJOS ĮTAKA LIETUVIŲ KALBOS MOKĖJIMUI
| Kalbinių nuostatų ir mokymosi motyvacijos įtaka lietuvių kalbos mokėjimui | |
|---|---|
| doc. dr. Loreta Vilkienė | |
| Dalyviai | dokt. Justina Bružaitė asist. dr. Laura Vilkaitė |
| Institucija | Vilniaus universitetas |
| Rėmėjas | Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
| Trukmė | 2017 m. kovo 1 d.—2019 m. vasario 28 d. |
| Tikslas | Ištirti Vilniaus mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių – lietuvių, lenkų ir rusų – lietuvių kalbos mokėjimo kokybę, išanalizuoti, kaip ji priklauso nuo kalbinių nuostatų ir motyvacijos mokytis lietuvių kalbos. |
| Uždaviniai | Apžvelgti ir apibendrinti užsienio tyrimus, kuriuose gilintasi į valstybinės kalbos ir jos mokymosi motyvacijos ar valstybinės kalbos mokėjimo ir kalbinių nuostatų santykį, atskleisti tendencijas, vyraujančias įvairiose užsienio šalyse.
Atlikus kokybinę ir kiekybinę testų analizę pateikti įžvalgų apie tiriamosios grupės gimtakalbių kalbos vartojimo kokybę. Atskleisti, kaip tiriamųjų lietuvių kalbos mokėjimo kokybė koreliuoja su jų kalbinėmis nuostatomis ir (negimtakalbių atveju) jų motyvacija mokytis šios kalbos. Parengti mokslinę studiją, atskleidžiančią projekto rezultatus, parengti 3 pranešimus mokslinėse konferencijose, perskaityti viešą paskaitą projekto rezultatų tema. |
LIETUVIŲ KALBA DIASPOROJE: MOKĖJIMAS, VARTOJIMAS, NYKIMAS
| Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas | |
|---|---|
| Vadovė | prof. dr. Meilutė Ramonienė |
| Dalyviai | doc. dr. Loreta Vilkienė asist. dr. Eglė Gudavičienė asist. dr. Inga Hilbig asist. dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė |
| Vykdančioji institucija | Vilniaus universitetas |
| Rėmėjas | Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
| Trukmė | 2015–2017 m. |
| Tikslas | Detaliai išanalizuoti lietuvių kalbos diasporoje ypatumus, kalbos mokėjimo lygį, kalbos nykimo reiškinius ir skleisti visuomenėje šią mokslinę informaciją. |
| Uždaviniai | Išanalizuoti emigrantų lietuvių kalbos mokėjimo lygį pagal gebėjimų skales.
Ištirti įvairių kartų emigrantų, mokančių lietuvių kalbą, lingvistinę kompetenciją (gramatikos, leksikos, diskurso ir pan. ypatumus) specialiai parengtais testais, išanalizuoti lietuvių kalbos praradimo ir kodų kaitos reiškinius. |
EMIGRANTŲ KALBA
| Emigrantų kalba | |
|---|---|
| Vadovė | prof. dr. Meilutė Ramonienė |
| Vykdančioji institucija | Vilniaus universitetas |
| Rėmėjas | Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
| Trukmė | 2011–2013 m. |
| Tikslas | Išanalizuoti dabartinę senųjų ir naujųjų Lietuvos emigracijos bangų sociolingvistinę ir ekolingvistinę situaciją, naujųjų ir senųjų emigrantų kalbinį elgesį, kalbinį repertuarą, kalbinių atmainų pasirinkimą vartojimui įvairiose privataus ir viešojo gyvenimo srityse, kalbines nuostatas, sąsajas su tautine tapatybe ir etnolingvistinį gyvybingumą. |
| Uždaviniai | ● Kiekybiškai ištirti Lietuvos emigrantų kalbinį elgesį, kalbinį repertuarą, kalbinių atmainų pasirinkimą vartojimui, kalbines nuostatas ir sąsajas su tautine tapatybe ir etnolingvistinį gyvybingumą.
● Kokybiškai išanalizuoti lietuvių kalbos mokėjimą, realų kalbinių atmainų vartojimą įvairiose sferose, kalbines nuostatas, ryšį su tautine tapatybe bei jos išlaikymu globalizacijos ir emigracijos sąlygomis ir etnolingvistinį gyvybingumą. ● Ištirti įvairių kartų ir įvairaus amžiaus emigrantų lietuvių kalbos praradimo ir kodų kaitos reiškinius. |
SOCIOLINGVISTINIS LIETUVOS ŽEMĖLAPIS: MIESTAI IR MIESTELIAI
| Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai | |
|---|---|
| Vadovė | doc. dr. Meilutė Ramonienė |
| Vykdančioji institucija | Vilniaus universitetas |
| Dalyvaujančios institucijos | ● Vytauto Didžiojo universitetas ● Lietuvių kalbos institutas |
| Rėmėjas | Lietuvos mokslo taryba |
| Trukmė | 2010–2012 m. |
| Tikslas | Ištirti dabartinę Lietuvos miestų ir miestelių sociolingvistinę ir ekolingvistinę situaciją, gyventojų kalbinį elgesį, kalbinį repertuarą, kalbinių atmainų pasirinkimą vartojimui įvairiose privataus ir viešojo gyvenimo srityse ir kalbines nuostatas ir parengti sociolingvistinę situaciją atspindinčių Lietuvos žemėlapių rinkinį. |
| Uždaviniai | ● Parengti universalų metodologinį sociolingvistinio žemėlapio modelį.
● Kiekybiniais metodais ištirti dabartinę Lietuvos sociolingvistinę padėtį: Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kalbinį repertuarą, kalbų ir tarmių mokėjimą, t. y. deklaruojamą kalbinę kompetenciją, ir vartojimą įvairiose sferose ir kalbines nuostatas. ● Kiekybinių sociolingvistinių duomenų pagrindu parengti žemėlapių rinkinį, parodantį kalbinį elgesį, kalbines nuostatas ir įvairių veiksnių (amžiaus, lyties, išsilavinimo, tautinės tapatybės, gimimo ir gyvenamosios vietos, sėslumo ir kt.) sąsajas. ● Kokybiniais metodais ištirti atskirų regionų, miestų ir miestelių kalbinio elgesio ypatumus. ● Parengti studiją, atskleidžiančią sociolingvistinę ir ekolingvistinę situaciją. ● Parengti plačiajai visuomenei skirtą leidinį su sociolingvistiniais žemėlapiais. ● Suorganizuoti projekto rezultatų sklaidai skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją. |
| Svetainė | Nuoroda |
MIESTAI IR KALBOS
| Miestai ir kalbos | |
|---|---|
| Vadovė | doc. dr. Meilutė Ramonienė |
| Vykdančioji institucija | Vilniaus universitetas |
| Dalyvaujančios institucijos | ● Vytauto Didžiojo universitetas ● Lietuvių kalbos institutas |
| Rėmėjas | Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas |
| Trukmė | 2007–2009 m. |
| Tikslas | Ištirti didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) vartojamų kalbų ir tautinės tapatybės santykį, numatyti su kalba susijusio tautinio identiteto išsaugojimo perspektyvas. |
| Uždaviniai | ● Ištirti didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų namie vartojamas kalbas, nustatyti dominuojančias ir kitas vartojamas kalbas ar kalbų atmainas, jų pasirinkimą vartojimui ir gyvybingumą: atlikti kiekybinę 8–10 metų amžiaus moksleivių apklausą pagal tarptautinio miesto kalbų tyrimo projekto klausimyną ir bendrus principus.
● Kiekybiškai ištirti didžiųjų Lietuvos miestų suaugusių gyventojų kalbų ar kalbų atmainų vartojimą įvairiose gyvenimo srityse ir kalbines nuostatas bei sąsajas su tautine tapatybe: atlikti reprezentatyvią apklausą apie kalbų mokėjimą ir vartojimą viešojoje ir privačiojoje sferose, ištirti sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo tendencijas, kalbines nuostatas bei sąsajas su etnine tapatybe. ● Kokybiškai išanalizuoti pasirinktų respondentų grupių pagal darbo sferas ir etninę grupę kalbų mokėjimą, realų kalbinių atmainų vartojimą įvairiose sferose bei kalbines nuostatas ir ryšį su tautiniu identitetu bei jo išlaikymu globalizacijos sąlygomis. ● Tyrimo rezultatų pagrindu parengti rekomendacijas kalbų politikos gairėms ir kalbų planavimui. ● Sukurti projekto interneto svetainę tyrimo rezultatams ir projekto sklaidai. ● Suorganizuoti metodologinius ir tyrimo rezultatų pristatymo seminarus, baigiamąją konferenciją. ● Parengti kolektyvinę monografiją ir straipsnių Lietuvos bei užsienio mokslo leidiniams. |
| Svetainė | Nuoroda |
KITI PROJEKTAI
LIETUVIŲ KALBOS MOKYMAI NUO RUSIJOS AGRESIJOS KARO PRIEŠ UKRAINĄ PASITRAUKUSIEMS UKRAINOS PABĖGĖLIAMS
| Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams | |
|---|---|
| Vadovė | ● doc. dr. Eglė Gudavičienė |
| Institucija | ● Vilniaus universitetas |
| Rėmėjas | ● Projektas finansuojamas 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšomis. |
| Trukmė | ● 2024 m. rugsėjis – 2025 m. balandis |
| Tikslai ir uždaviniai | ● Didinti lietuvių kalbos kursų prieinamumą, kad būtų patenkinti įvairių iš Ukrainos pabėgusių žmonių socialinių grupių poreikiai. ● Skatinti socialinę ir kultūrinę integraciją, stiprinti socialinę įtrauktį ir sudaryti palankesnes sąlygas ukrainiečiams įsitraukimą į darbo rinką. |
| Veiklos | ● Rytinės ir vakarinės paskaitos (nuotoliu ir gyvai) mokytis lietuvių kalbos A1, A2, B1 lygiu. ● Nuotolinės paskaitos apie Lietuvos istoriją, etninę kultūrą, sociokultūrą, politiką, teisę. ● Ekskursijos Vilniuje. ● Etninės tematikos vakarienė su folkloro ansambliu. ● Mokymosi priemonė: Virginija Stumbrienė ir Aurelija Kaškelevičienė „Mokykitės lietuvių kalbos linksmai“ (mokinio ir mokytojo knygos, stalo žaidimas). ● Elektroninė platforma lietuvių kalbai mokytis. |
LIETUVIŲ KALBA KITAKALBIAMS: B1 IR B2 LYGIŲ TEKSTAI
| Lietuvių kalba kitakalbiams: B1 ir B2 lygių tekstai | |
|---|---|
| Rėmėjas | ● Valstybinė lietuvių kalbos komisija |
| Vykdančioji institucija | ● Vilniaus universitetas |
| Projekto vadovė | ● dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė |
| Projekto tyrėjos | ● dr. Aušra Valančiauskienė ● Joana Pribušauskaitė |
| Trukmė | ● 2024-02-01—2024-12-31 |
| Tikslas | ● Parengti mokomųjų tekstų rinkinį, skirtą suaugusiems kitakalbiams, kurie mokosi lietuvių kalbos kaip negimtosios ir siekia išmokti kalbą B1 ir B2 lygiu. |
| Veiklos ir planuojami rezultatai | ● Mokomųjų tekstų rinkinys, skirtas suaugusiems kitakalbiams, kurie mokosi lietuvių kalbos kaip negimtosios ir siekia išmokti kalbą B1 ir B2 lygiu. Tekstai su prieštekstinėmis ir potekstinėmis užduotimis. ● Parengtų tekstų išbandymas su VU Lituanistinių katedros studentais užsieniečiais, besimokančiais lietuvių kalbos kaip svetimosios ar paveldėtosios, jei yra atitinkamo lygio (B1, B2) studentų. ● Sklaidos straipsniai apie projektą. ● Baigiamieji projekto seminarai, skirti mokytojams ir dėstytojams, mokantiems lietuvių kalbos kaip paveldėtosios ar svetimosios Lietuvoje ir užsienyje. |
SAKYTINĖ LENGVAI SUPRANTAMA KALBA SOCIALINEI ĮTRAUKČIAI SKATINTI
 | Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai skatinti (Spoken Easy Language for Social Inclusion, SELSI) |
|---|---|
| Dalyviai | ● Justina Bružaitė-Liseckienė ● Inga Daraškienė ● Laura Vilkaitė-Lozdienė ● Agnė Župerkaitė |
| Projekto partneriai | ● „Zavod RISA“ (RISA Institutas, Bendrojo, funkcinio ir kultūrinio raštingumo centras, Slovėnija) - projekto vadovai ● Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros institutas (Lietuva) ● Informacijos kaupimo ir sklaidos centras (IKSC, Lietuva) ● „The Easy-to-Read Agency“ (Latvija) ● Triesto universitetas (Italija) ● Disleksijos asociacija „Dyslexiförbundet “ (Švedija) ● Radiotelevizija Slovenija Javni Zavod Ljubljana - Slovėnijos radijas ir televizija (Slovėnija) |
| Trukmė | 2022 m. lapkričio 1 d. – 2024 spalio 31 d. |
| Projekto tikslas | ● Projektas SELSI siekia įgalinti visuomenės narius su įvairiais poreikiais, skatina įtrauktį visuomenėje. Pagrindinis projekto uždavinys – parengti metodines priemones sakytinei lengvai suprantamai kalbai vartoti. Sakytinė lengvai suprantama kalba svarbi mažiau galimybių turintiems asmenims, ypač kognityvinių ir panašių sutrikimų turintiems žmonėms, imigrantams (pavyzdžiui, karo pabėgėliams). Projekte pirmiausia bus įvertinti sakytinės lengvai suprantamos kalbos poreikiai ir turimi ištekliai projekto partnerėse šalyse. Įvertinus šiuo poreikius ir išteklius, bus parengtos rekomendacijos sakytinei lengvai suprantamai kalbai. Rekomendacijos bus išbandytos trijose projekto partnerėse šalyse. Atsižvelgus į grįžtamąjį ryšį, gautą išbandžius rekomendacijas, visomis partnerių šalių kalbomis bus parengta internetinė metodinė priemonė, skirta mokytis bendrauti sakytine lengvai suprantama kalba. |
NUOTOLINIŲ PASKAITŲ UŽSIENIO LITUANISTINĖMS MOKYKLOMS IR JŲ BENDRUOMENĖMS CIKLAS
| Nuotolinių paskaitų užsienio lituanistinėms mokykloms ir jų bendruomenėms ciklas |
|---|
| Nuo 2021 metų Lituanistinių studijų katedra organizuoja nuotolinių paskaitų lituanistinėms mokykloms ir jų bendruomenėms ciklą. Paskaitų ciklas vyksta rudenį, jį remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą. 2021 metų rudenį įvyko pirmasis nuotolinis 8 paskaitų ciklas. Paskaitos buvo skirtos dvikalbystės, kalbos išlaikymo emigracijoje, kalbos ir tapatybės, praktinio kalbos mokymo, vaikų ir paauglių literatūros, tradicinių žaidimų ir ratelių temoms. Į paskaitas buvo užsiregistravę 170 dalyvių. Nuo 2022 metų spalio iki gruodžio vyks 10 nuotolinių paskaitų ciklas. Paskaitos yra skirtos dvikalbystės, kalbos išlaikymo, tarmių gyvavimo emigracijoje, praktinio kalbos mokymo, lietuvių vaikų literatūros, lietuvių vardų temoms. Taip pat klausytojai bus supažindinti su lengvai suprantama kalba ir į Lietuvą grįžusių vaikų situacija, o paskaitų ciklą pabaigs Kalėdų dainų tema. Į paskaitas yra užsiregistravę 180 dalyvių. |
GET READY FOR SCHOOL - APP-BASED VOCABULARY TRAINING FOR FAMILIES
| Get Ready for School - App-based Vocabulary Training for Families | |
|---|---|
| Rėmėjas | Erasmus+ pagal programą KA220-ADU - Cooperation partnerships in adult education |
| Vykdančioji institucija | Kultur- und Bildungsprojekte e.V. (Vokietija) |
| Trukmė | 2021-11-01—2024-11-01 |
| Svetainė | https://eduskills.plus/grfs |
| Dalyvaujančios institucijos | ● Kultur- und Bildungsprojekte e.V. (Vokietija) ● Österreich Institut GmbH (Austrija) ● Inter-kulturo mednarodni kulturno izobraževalni center d.o.o. (Slovėnija) ● Studio gaus gmbh (Vokietija) ● Uniwersytet pedagogiczny im Komisji edukacji narodowej w Krakowie (Lenkija) ● Vilniaus universitetas (Lietuva) ● Niedersaechsisches Institut fuer fruehkindliche Bildung und Entwicklung e.V. (Vokietija) |
| Dalyviai | ● dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė ● dr. Eglė Vaisėtaitė-Žiūkė |
| Tikslas | ● Tikslas – sustiprinti ikimokyklinio amžiaus imigrantų vaikų ES šalyse, kai jų šeimos (gimtoji) kalba yra kita nei priimančiosios šalies, kalbinį pasirengimą prieš pradedant lankyti mokyklą. Taip pat siekiama šviesti tėvus apie daugiakalbystės naudą bei kaip pasiruošti iššūkiams, stengiantis išsaugoti šeimos kalbą. |
| Veiklos ir planuojami rezultatai | ● Leidinys tėvams „Language preparation for school“. ● Programėlė „Get ready for school“, skirta priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbiniams įgūdžiams stiprinti. ● Papildoma medžiaga kalbiniams įgūdžiams puoselėti. ● Internetinis puslapis kids.lingvo.info su informacija tėvams. ● Daugiau informacijos https://eduskills.plus/grfs |
DĖSTYTOJŲ IŠ UŽSIENIO ŠALIŲ UNIVERSITETŲ KVALIFIKACIJOS KĖLIMO KURSAI
Nuo 2009 metų Lituanistinių studijų katedra organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus dėstytojams, dėstantiems užsienio šalių universitetuose lietuvių kalbą. Kursai paprastai vyksta vieną savaitę – sausio arba rugsėjo mėnesiais. Kursuose yra dalyvavę dėstytojai iš daugybės šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos ir kt.
Kursų dalyviai praplečia žinias apie Lietuvos istoriją, sužino lietuvių literatūros ir kalbos naujienas, gilina lietuvių kalbos mokymo metodikos žinias ir dalijasi savo dėstymo patirtimi, kalbasi apie rūpesčius ir džiaugsmus, diskutuoja, kaip įveikti kylančius iššūkius, dalyvauja kultūrinėje programoje, eina į ekskursijas. Kursuose paskaitas skaito gausus būrys Filologijos fakulteto dėstytojų ir kviestinių lektorių.
Veikla vykdoma pagal ŠMS ministerija ir projektą Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002.
LITUANISTINĖS STUDIJOS UŽSIENIO LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ MOKYTOJAMS
Nuo 2018 m. Lituanistinių studijų katedra organizuoja lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Studijos vyksta dvi arba keturias savaites. Studijose dalyvauja lituanistinių mokyklų ir mokyklėlių mokytojai iš įvairių pasaulio šalių: Airijos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir Latvijos ir kt. Paskaitas skaito Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojai ir kviestiniai savo srities specialistai.
Per studijas mokytojai turi galimybę ne tik pagilinti lietuvių kalbos žinias, tačiau taip pat tobulinti didaktikos ir ugdymo psichologijos kompetencijas bei įgyti papildomų žinių apie Lietuvos kultūrą, istoriją, šiuolaikinį valstybės gyvenimą, naujausią vaikų ir paauglių literatūrą ir pan. Studijų dalyviai taip pat pristato savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuoja apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę.
Studijos organizuojamos laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija siūlo valstybines stipendijas lituanistinėms studijoms. Studijos skirtos užsienio lietuviams mokytojams, dirbantiems su ikimokyklinio arba mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiaisiais lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje.
ĮVAIRIAIS BŪDAIS ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ IR KVALIFIKACIJŲ VERTINIMO IR PRIPAŽINIMO SISTEMOS TOBULINIMAS
| Įvairiais būdais įgytų kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos tobulinimas | |
|---|---|
| Konkursas | Lituanistinių studijų katedra 2019 m. balandžio 15 d. laimėjo Nacionalinio egzaminų centro skelbtą konkursą ir dalyvaujavo projekto „Įvairiais būdais įgytų kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos tobulinimas“ (projekto kodas 09.4.1-ESFA-V-734-02-0001) veikloje „Asmens bendrųjų gebėjimų (bendravimo lietuvių kalba) testavimo sistemos sukūrimas“. |
| Dalyviai | Ramutė Bingelienė Justina Bružaitė-Liseckienė Rita Migauskienė Elvyra Petrašiūnienė Joana Pribušauskaitė Virginija Stumbrienė Aušra Valančiauskienė Lina Vaškevičienė |
| Trukmė | 2019–2021 m. |
| Tikslas | Parengti lietuvių kalbos mokėjimo lygių testų modelius, atitinkančius lietuvių kalbos mokėjimo lygių reikalavimus ir leidžiančius patikrinti vertinamo asmens skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo gebėjimus. |
| Uždaviniai | Parengti testų modelius:
– mokyklinio amžiaus (14–17 metų) asmenims (A1, A2, B1, B2 mokėjimo lygių); Parengti testų užduočių komplektus, skirtus: – mokyklinio amžiaus (14–17 metų) asmenų, siekiančių įsivertinti lietuvių kalbos mokėjimo lygį, testams – iš viso 44 komplektai; |
| Svetainė | Nuoroda |
INTERNETINIO A2 LYGIO LIETUVIŲ KALBOS MOKYMO KURSO RENGIMAS (BRAZILIJOS LITUANISTINEI MOKYKLAI „VILNIS“)
| Internetinio A2 lygio lietuvių kalbos mokymo kurso rengimas (Brazilijos lituanistinei mokyklai „Vilnis“) | |
|---|---|
| Vadovė | doc. dr. Loreta Vilkienė |
| Institucija | Vilniaus universitetas |
| Rėmėjas | LR Švietimo ir mokslo ministerija |
| Trukmė | 2015 m. |
| Tikslas | Parengti internetinį A2 lygio lietuvių kalbos mokymo kursą suaugusiesiems darbui su mokytoju. |
| Veiklos ir uždaviniai | Parengti 11 temų mokomąją medžiagą ir žinių bei gebėjimų pasitikrinimo testus kiekvienos temos pabaigoje.
Parengti kurso iliustracijas 11 temų: nuotraukas ir pieštuosius pasakojimus. Parengti medžiagą garso įrašams ir įrašyti juos, pateikti internetinėje mokymo svetainėje. Parengti medžiagą filmuotiems gramatikos aiškinimo epizodams ir juos nufilmuoti, integruoti į mokymo svetainę. Parengti gramatikos sąvadą – kaip atskirą žinyną. Kursų medžiagos pamatu parengti mokomąjį žodžių sąrašą lietuvių ir anglų kalbomis, kitaip tariant nedidelės apimties žodyną. Parengti medžiagą mokytojui. |
PROLANG – PROMOTION OF LEARNING OF LESS USED EUROPEAN LANGUAGES TO YOUTH ON THE MOVE
| PROLANG – Promotion of Learning of Less Used European Languages to Youth on the Move | |
|---|---|
| Koordinatorius | Spinaker, proizvodnja, trgovina in trženje, d.o.o. (Liubliana, Slovėnija) |
| Partneriai | ● Vilniaus universitetas (Vilnius, Lietuva) ● Virtualis, poslovno svetovanje in storitve, d.o.o. (Škofije, Slovėnija) ● University of Ljubljana, Faculty of Arts (Liubliana, Slovėnija) ● Comenius University in Bratislava, Studia Academica Slovaca (Bratislava, Slovakija) ● Xceed Michal Juda (Varšuva, Lenkija) ● Centro Studi e Iniziative Europeo (Trappeto, Italija) |
| Rėmėjas | Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga pagal Mokymosi visą gyvenimą programa (sutarties Nr. 2012-3825/001-001, projekto Nr. 531117-LLP-1-2012-1-SI-KA2-KA2MP). |
| Trukmė | 2012 m. lapkričio 1 d.–2014 m. gruodžio 31 d. |
| Tikslinė grupė | ● „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ programų dalyviai ● Kiti žmonės, norintys išmokti mažiau vartojamas ES kalbas |
| Tikslai | ● Skatinti domėjimąsi mažiau vartojamomis Europos Sąjungos kalbomis.
● Skatinti mažiau vartojamų Europos Sąjungos kalbų mokymąsi. |
| Uždaviniai | ● Išanalizuoti situaciją, kaip yra reklamuojamos mažiau vartojamos ES kalbos ir šių kalbų kursai.
● Sukurti kalbų vartojimo skatinimo strategiją. ● Reklamuoti mažiau vartojamas ES kalbas ir jų mokymąsi specialiai tam skirtame projekto puslapyje ir anksčiau projekto partnerių sukurtose svetainėse, kuriose lankosi daug žmonių, ketinančių dalyvauti „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ programose. ● Sukurti testą, skatinantį mokytis kalbos. |
| Svetainė | Nuoroda |
LIETUVA ČIA IR TEN: KALBA, MOKSLAS, KULTŪRA, VISUOMENĖ
| Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė | |
|---|---|
| Koordinatorius | doc. dr. Loreta Vilkienė |
| Vykdytojas | Vilniaus universitetas |
| Partneriai | ● Vytauto Didžiojo universitetas ● Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
| Rėmėjas | Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. |
| Trukmė | 2012–2014 m. |
| Tikslas | Užsienio Lituanistikos (baltistikos) centrų stiprinimas, jų veiklos ir bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis skatinimas. Bus plėtojami Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir užsienio lituanistikos centrų bendradarbiavimo tinklai (tiesioginiai ir virtualūs), skatinamas bendradarbiavimas, gerinama lituanistikos užsienyje ir Lietuvoje dėstymo kokybė, lituanistikos centrams teikiama metodinė, mokslinė ir materiali parama. |
| Uždaviniai | ● Siekti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų tarpusavio bendradarbiavimo bei ryšių su kraštų lietuvių bendruomenėmis palaikymo; stiprinti lituanistikos koordinavimą.
● Skatinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų studentų ir dėstytojų mainus. ● Užtikrinti Lituanistikos centrų veiklai reikalingą paramą tokiose srityse: dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo, centrų aprūpinimo metodine, mokslo ir mokomąja literatūra bei įranga. |
RE-CREATION
| Re-Creation | |
|---|---|
| Koordinatorius | Volkshochschule Olching, Vokietija |
| Partneriai | ● Vilniaus universitetas, Lituanistinių studijų katedra ● Université de Liège Institut Supérieur des langues Vivantes, Belgija ● EST Lifelong Learning Centre, Lenkija ● CP de FPA Tirant lo Blanc, Ispanija ● Unepro / United European projects, Graikija |
| Tikslas ir uždaviniai | ● Bendrauti ir dalintis gerąja metodine patirtimi.
● Skatinti mokant naudotis komiksais, karikatūromis ir kitomis vizualinėmis priemonėmis. ● Ieškoti tokios medžiagos ir patirties, kuri didintų besimokančiųjų motyvaciją. ● Žadinti susidomėjimą kitomis kultūromis atskleidžiant jų skirtingumą. ● Laužyti išankstines nuostatas ir stereotipus apie tautas ir kultūras. |
ONENESS
| Oneness | |
|---|---|
| Vadovė | doc. dr. Meilutė Ramonienė |
| Koordinatorius | Lituanistinių studijų katedra |
| Partneriai | ● Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedra (Lietuva) ● Tartu universitetas (Estija) ● Jogailos universitetas (Krokuva, Lenkija) ● Leidykla „Universitas“ (Krokuva, Lenkija) ● Lisabonos naujasis universitetas (Portugalija) ● YLE - Suomijos visuomeninis transliuotojas (Suomija, Helsinkis) ● Leidykla „Finn Lectura“ (Suomija, Helsinkis) |
| Trukmė | 2003–2006 m. |
| Tikslas | Parengti nuotolinius penkių rečiau vartojamų ir rečiau mokomų Europos kalbų kursus:
● estų; Komunikaciniu kalbų mokymo metodu parengti interneto kursai skirti mainų programų studentams ir migrantams, norintiems pasiekti pasirinktos kalbos A1 mokėjimo lygį, ieškantiems informacijos apie šalį, kurioje kalbama pasirinkta kalba. Siekiama ugdyti komunikacinę kompetenciją, t. y. mokyti vartoti pasirinktą kalbą įprastose gyvenimo situacijose, kai reikia klausyti, skaityti, kalbėti ir rašyti. |
| Svetainė | Nuoroda |
