Projektai

● Lyginamasis tekstų LSK rašymo gairių tyrimas projekte dalyvaujančiose šalyse.

● Internetinis kursas LSK vertėjams ir tekstų kūrėjams.

● Daugiakalbiai atviri švietimo ištekliai: žodynai su sinonimais bei rekomenduojama leksika ir kita LSK aktualia medžiaga.

● Lygiams pritaikyti skaitiniai.

● LSK lygių aprašai ir atlikčių standartai.

Per trejus projekto įgyvendinimo metus tikimasi sukurti naujovišką tarpdisciplininių tyrimų tinklą, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie žinių apie motinystę skleidimo, motinystės tyrimų lauko Europoje plėtros ir stiprinimo, motinystės priežiūros ir palaikymo paslaugų kokybės visose šalyse partnerėse, padidintų visuomenės informuotumą apie motinystės socialinės konstrukcijos pokyčius šiuolaikinėje Europos visuomenėje.

Atlikti kokybinį tyrimą – giluminius pusiau struktūruotus interviu tradicinių etnografinių regionų branduolio miestuose (Ragauskaitė 2016) su skirtingu gyventojų skaičiumi (5–20 tūkst. ir 20–50 tūkst.): Marijampolėje, Šakiuose, Alytuje, Varėnoje, Utenoje, Pasvalyje, Telšiuose ir Skuode.

Pasitelkus tekstynų lingvistikos metodus, atlikti pastarųjų metų Lietuvos naujienų portalų diskurso, susijusio su lietuvių kalba, valstybės vykdoma kalbos politika, lietuvių kalbos mokymu mokyklose, lietuvių kalbos brandos egzaminu ir pan., turinio analizę ir išsiaiškinti, kaip žiniasklaidos diskurse atsiskleidžia kalbinės nuostatos ir kalbos prestižo suvokimas.

Parengti dabartinę šalies sociolingvistinę situaciją atskleidžiančią kolektyvinę monografją.

Parengti 2 mokslines publikacijas.

Parengti 2 mokslo sklaidos straipsnius.

Suorganizuoti viešą baigiamąjį projekto rezultatų pristatymo renginį VU.

Suorganizuoti rezultatų pristatymo renginį Lietuvos kalbų politikos formuotojams.

Atlikus kokybinę ir kiekybinę testų analizę pateikti įžvalgų apie tiriamosios grupės gimtakalbių kalbos vartojimo kokybę.

Atskleisti, kaip tiriamųjų lietuvių kalbos mokėjimo kokybė koreliuoja su jų kalbinėmis nuostatomis ir (negimtakalbių atveju) jų motyvacija mokytis šios kalbos.

Parengti mokslinę studiją, atskleidžiančią projekto rezultatus, parengti 3 pranešimus mokslinėse konferencijose, perskaityti viešą paskaitą projekto rezultatų tema.

Ištirti įvairių kartų emigrantų, mokančių lietuvių kalbą, lingvistinę kompetenciją (gramatikos, leksikos, diskurso ir pan. ypatumus) specialiai parengtais testais, išanalizuoti lietuvių kalbos praradimo ir kodų kaitos reiškinius.

● Kokybiškai išanalizuoti lietuvių kalbos mokėjimą, realų kalbinių atmainų vartojimą įvairiose sferose, kalbines nuostatas, ryšį su tautine tapatybe bei jos išlaikymu globalizacijos ir emigracijos sąlygomis ir etnolingvistinį gyvybingumą.

● Ištirti įvairių kartų ir įvairaus amžiaus emigrantų lietuvių kalbos praradimo ir kodų kaitos reiškinius.

● Kiekybiniais metodais ištirti dabartinę Lietuvos sociolingvistinę padėtį: Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kalbinį repertuarą, kalbų ir tarmių mokėjimą, t. y. deklaruojamą kalbinę kompetenciją, ir vartojimą įvairiose sferose ir kalbines nuostatas.

● Kiekybinių sociolingvistinių duomenų pagrindu parengti žemėlapių rinkinį, parodantį kalbinį elgesį, kalbines nuostatas ir įvairių veiksnių (amžiaus, lyties, išsilavinimo, tautinės tapatybės, gimimo ir gyvenamosios vietos, sėslumo ir kt.) sąsajas.

● Kokybiniais metodais ištirti atskirų regionų, miestų ir miestelių kalbinio elgesio ypatumus.

● Parengti studiją, atskleidžiančią sociolingvistinę ir ekolingvistinę situaciją.

● Parengti plačiajai visuomenei skirtą leidinį su sociolingvistiniais žemėlapiais.

● Suorganizuoti projekto rezultatų sklaidai skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją.

● Kiekybiškai ištirti didžiųjų Lietuvos miestų suaugusių gyventojų kalbų ar kalbų atmainų vartojimą įvairiose gyvenimo srityse ir kalbines nuostatas bei sąsajas su tautine tapatybe: atlikti reprezentatyvią apklausą apie kalbų mokėjimą ir vartojimą viešojoje ir privačiojoje sferose, ištirti sakytinės ir rašytinės kalbos vartojimo tendencijas, kalbines nuostatas bei sąsajas su etnine tapatybe.

● Kokybiškai išanalizuoti pasirinktų respondentų grupių pagal darbo sferas ir etninę grupę kalbų mokėjimą, realų kalbinių atmainų vartojimą įvairiose sferose bei kalbines nuostatas ir ryšį su tautiniu identitetu bei jo išlaikymu globalizacijos sąlygomis.

● Tyrimo rezultatų pagrindu parengti rekomendacijas kalbų politikos gairėms ir kalbų planavimui.

● Sukurti projekto interneto svetainę tyrimo rezultatams ir projekto sklaidai.

● Suorganizuoti metodologinius ir tyrimo rezultatų pristatymo seminarus, baigiamąją konferenciją.

● Parengti kolektyvinę monografiją ir straipsnių Lietuvos bei užsienio mokslo leidiniams.