Naujienos

Gegužės 21 d. Filomatų kalbotyros būrelio nariai skaitė mokslinius pranešimus.

Vytautė Juonytė. Lietuvių filologija, II kursas

Šaltinio ir versmės konceptas lietuvių kalboje

Rengiant rašto darbą apie šaltinio ir versmės konceptą lietuvių kalboje, buvo rinkti ir analizuoti žodynų, tautosakos, studentų apklausų, įvairių žiniasklaidos diskursų duomenys, rengiama sintetinė duomenų analizė ir padarytos išvados. 

Koncepto analizė remiasi Liublino etnolingvistikos mokyklos tyrėjų ištobulinta metodologija. Naudojamas lyginamosios analizės metodas. Kai kuriais atvejais naudotasi ir diachronine analize bei etimologija. 

Darbo pabaigoje, apibendrinus sintetinės duomenų analizės rezultatus, gautas šaltinio ir versmės vaizdinys lietuvių kalboje. 

Šaltinis suvokiamas kaip vandens telkinys, trykštantis iš po žemių, nenutrūkstantis tekėti vandens telkinys, kurio vanduo gurguliuoja, yra šaltas, sveikas, gaivus, švarus, taip pat galintis būti užterštas ar neužšąlantis. Šaltinio perkeltinės reikšmės – tai, kas duoda pradžią, rašytinis paminklas, dokumentas.

Versmė yra ištekanti iš po žemės, neišsenkanti, kunkuliuojanti, galinti būti klampi, gili arba būti giliai po vandeniu, plaunanti nuodėmes, gydanti, karšto, skanaus vandens. Perkeltinės reikšmės – tai, kas duoda pradžią, rašytinis paminklas, dokumentas, daugybė.

Samanta Kietytė. Lietuvių filologija, IV kursas

Temperatūrą ir paviršių reiškiančių būdvardžių metaforizacija lietuvių ir latvių kalbose

Pranešimo pagrindas – bakalaurinis darbas, kuriame analizuojama temperatūrą ir paviršių reiškiančių būdvardžių metaforizacija. Metaforų tyrimai padeda atskleisti, kaip žmonės pažįsta ir suvokia pasaulį. Jie leidžia naujai pažvelgti į nusistovėjusias, kasdienes metaforas, kurias kalbėtojai vartoja net nejusdami jų metaforiškumo. Temperatūros būdvardžiai išreiškia vieną svarbiausių ir pirminių žmogaus pojūčių. Nuo tinkamos temperatūros gali priklausyti gyvybė, sveikata ar bent komfortabilumas. Todėl šie žodžiai dažnai pereina į kitas, sudėtingesnes sritis ir gali apibūdinti emocijas, socialinius santykius, charakterį. Paviršiaus būdvardžiai yra susiję su temperatūros būdvardžiais, nes tiek temperatūra, tiek paviršius yra suvokiami per lytėjimą. Metaforiškai vartojami paviršių reiškiantys būdvardžiai gali reikšti emocijas, žmogaus charakterį, kalbėjimo būdą ir panašiai. 

Darbe remiamasi kognityviniu požiūriu į kalbą, tai yra – konceptualiųjų metaforų, kūniškumo, prototipų teorijomis. Medžiaga rinkta iš lietuvių ir latvių kalbos tekstynų – po 200 pavyzdžių kiekvienam analizuojamam žodžiui. Tuomet iš jų buvo išrinkti metaforinės vartosenos atvejai, kurie suskirstyti į reikšmines grupes. Tyrimo tikslas yra atskleisti, į kokius domenus analizuojami būdvardžiai pereina, kokias reikšmes jie gali įgauti, kokios yra sąsajos tarp jų tiesioginių ir perkeltinių reikšmių. Kaip ir minėta, tiek temperatūra, tiek paviršius yra patiriami per lytėjimą, todėl keliama hipotezė, kad ši sąsaja galėtų lemti ir panašias jų metaforines reikšmes. Taigi dar vienas tikslas yra atlikti lyginamąją jų metaforinės vartosenos analizę. Taip pat, nors lietuvių ir latvių kalbos yra artimos, o konceptualiosioms metaforoms apskritai būdingas universalumas, buvo ieškoma tam tikrų šių metaforų raiškos ir semantikos skirtumų minėtose kalbose.

Prieglius Žuklys. Skandinavistika, norvegų k., III kursas

Norvegai suskaičiavo: neaiški biurokratinės kalba valstybei kasmet kainuoja 30 mln. eurų 

Rašiau pristatomąjį žurnalistinį esė apie biurokratinės kalbos politiką Skandinavijoje, remdamasis Norvegijos kalbos tarybos medžiaga ir B. Ehrenberg-Sundin, K. Falck-Ytter, K. Hanseno ir kitų atliktais tyrimais. 20 a. antroje pusėje didėjant Šiaurės šalių bendradarbiavimui, bendri klausimai svarstyti ir kalbos tematika. Vienas jų buvo uždavinys priartinti biurokratijos kalbą prie kasdienės kalbos, didinant piliečių įsitraukimą į valstybės valdymą ir taupant biudžetą. Vėlesniais dešimtmečiais kaip rekomendacijos teiktos aiškios kalbos taisyklės – sakinio trumpumas, asmeniniai įvardžiai, veikiamoji rūšis, informacijos struktūravimas – tapo biurokratinio teksto kūrėjų gairėmis rašant dokumentų formas ir siunčiant laiškus gyventojams.

Ėmiau vieną iš lietuviškų tekstų pavyzdžių iš Lietuvos Respublikos Migracijos tarnybos. Identifikuodamas sunkiausiai suprantamas vietas bei taikydamas aiškios kalbos rekomendacijas, perrašiau tą patį tekstą į aiškesnę kalbą.  Aptariau T. J. Jenseno, A. S. Timrazo ir kitų mokslininkų atliktus tyrimus Skandinavijoje, kurie įrodo, kad tokia kalbos politika pagerino teksto suvokimą eiliniams piliečiams.

Kodėl, išgirdę žodį „paukštis“, dažniau pagalvojame apie varną ar balandį, o ne apie pingviną? Kodėl sakome, kad laiką švaistome ir taupome, nors taip elgiamės ir su pinigais? Ar gestų kalba galime taip pat pasakyti žodį „sūris“ lietuviui ir norvegui? Filomatų kalbotyros būrelis kviečia studentus prisijungti ir kartu kalbėti mus dominančiomis temomis apie kalbą.

Jo eilės žavi pasaulį jau beveik 700 metų. „Dieviškojoje komedijoje“ vaizdiniai ir mūsų laikais tebėra tokie ryškūs, kad net nenuostabu, jog Michelangelo, tapydamas Siksto koplyčią, freskose paliko tiesioginių nuorodų būtent į Dantės kūrinį. Tačiau dar daug klausimų liko neatsakyti. Kodėl Dantę į pragaro gelmes lydi romėnų poetas Vergilijus? Kodėl pragaro ratuose kenčia Kleopatra, Achilas ar Odisėjas? Kaip galėtume interpretuoti Paolo ir Frančeskos meilės istoriją, išgirstamą antrajame pragaro rate?

Būrelį koordinuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantai Gražina Lyvens ir Tomas Riklius.

Prisijunk prie filomatų būrelio ir visą semestrą analizuok tikrąją kino klasiką – italų neorealizmo filmus (Rossellini, Fellini, De Sica, Visconti, Pasolini).

Būrelis vyks kartą per dvi savaites iki rudens semestro pabaigos. Pirmoji būrelio dalis (rudens semestras) bus skirta susipažinti su italų neorealizmo kinu, filmų struktūra, pagrindiniais režisieriais. Būrelio veiklas sudarys teoriniai ir praktiniai užsiėmimai. Praktinių užsiėmimų metu būrelio nariai diskutuos apie peržiūrėtą filmą, jo reikšmes, jų kūrimo būdus, realizmo iliuzijos priemones filme.

Būrelį koordinuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantas Tomas Riklius.

Domiesi dramaturgijos tekstais, mėgsti vaikščioti į teatrus, o gal vis dar lauki Godo? Šį sezoną dramos megėjams filomatai pristato „Teatro ir dramaturgijos“ dirbtuves, kuriose analizuosime žymiausius XIX–XX a. dramos tekstus. Kadangi drama ir teatras – neatskiriami vienos nuo kito komponentai – dirbtuvių metu susipažinsime su įvairiomis teatro praktikomis bei jų pradininkais, bendrausime su jaunaisiais režisieriais.

Būrelį koordinuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto intermedialių literatūros studijų magistrantė Kotryna Paškevičiūtė.