Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Photo: University of Hamburg / von Wieding

Virtualus Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų susitikimas 2025 m. vasario 7 d. pažymėjo antrojo partnerystės etapo pradžią. Jis truks trejus metus – 2025–2027 m. Pirmasis šio etapo susitikimas – kūrybinės dirbtuvės skaitmeninės germanistikos tema – vyks 2025 m. balandžio 10-11 d. Vilniaus universitete.

Šiame bendradarbiavimo etape numatyta nuosekli tekstynų naudojimo ir skaitmeninių įrankių taikymo studijų ir mokslinių tyrimų metu plėtra. Taip pat planuojama sukurti Vilniaus ir Hamburgo universitetų bakalaurų dvigubo diplomo germanistinių studijų programą. Dar vienas iš darbų – tarpukario Lietuvos periodinių leidinių vokiečių kalba tekstyno kūrimas. Planuojamos bendros publikacijos, dėstytojų ir studentų mainai, priemonės skatinant vokiečių kalbos mokytojų rengimą.

Pagal DAAD programą 

Projektas vykdomas pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo programą „Germanistische Institutspartnerschaft (GIP)“, kurią finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD). Programoje dalyvauja VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojos ir dėstytojai bei Vilniaus universitete vokiečių kalbą, kultūrą ir literatūrą studijuojantys studentai ir studentės.

Hamburgo universitete projektą kuruoja vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister bei MA Carla Sökefeld, o Vilniaus universitete – Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Skaistė Volungevičienė ir dr. Vaiva Žeimantienė. 

Pirmasis abiejų universitetų bendradarbiavimas apėmė laikotarpį nuo 2022 m. iki 2024 m. Jo programa buvo parengta atsižvelgiant į naujas technologijas ir skaitmeninius metodus, taikomus atliekant humanitarinių mokslų tyrimus. Kalbos ir literatūros mokslas šiuo metu yra glaudžiai susijęs su elektroniniais tekstynais, visų pirma jų sudarymu, anotavimo principais, tekstynų kalbinės medžiagos analize naudojant automatizuotus kalbos analizės įrankius. Mokantis kalbos taip pat neapsieinama be skaitmeninių technologijų. Pasibaigus II etapui (2025–2027 m.), projektas gali būti dar kartą pratęstas 2028–2030 m. laikotarpiui. Tai būtų jo baigiamoji fazė.

Natūrali tąsa

Minėtas projektas yra natūrali 10 metų (2012–2022 m.) trukusio VU germanistų ir germanisčių bendradarbiavimo su Duisburgo-Eseno universiteto germanistais (-tėmis) tąsa.

Pastarojo bendradarbiavimo metu, vadovaujant profesorei Ulrikei Haß, VU Vokiečių filologijos katedra gilinosi į tekstynų ir glosarijų sudarymo klausimus, domėjosi germanistikos ir vokiečių kalbos ateities perspektyvomis. Jau tuo metu, prieš dešimt metų, padedant prof. Ulrikei Haß buvo apčiuoptos tos skaitmenizavimo kryptys, kurios šiuo metu yra kaip niekada aktualios.

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ t. 66 (2) numeris, skirtas slavų literatūroms.

Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais Armėnijos, Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos mokslininkų straipsniais. 

Mokslinis žurnalas laisvai prieinamas internete: https://www.zurnalai.vu.lt/literatura/issue/view/2572

Spalio 7 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos diplomatas, ambasadorius, rašytojas ir dienraščio „Svenska Dagbladet“ žurnalistas Olof’as Ehrenkrona ir skaitė paskaitą apie naująją Šiaurės Europą, susiformavusią Europos Sąjungos ir NATO kontekste.

Olof’as Ehrenkrona turi didžiulę patirtį, kurią įgijo dirbdamas Švedijos užsienio reikalų ministro Carl’o Bildt’o patarėju 2006–2014 m.

Pirmadienį vykusioje paskaitoje, svečias dalijosi istorinėmis žiniomis. Paskaitos dalyviai aktyviai klausinėjo, analizavo temas, susijusias su pokario partizaniniu judėjimu Baltijos šalyse, kuris anksčiau buvo mažai žinomas platesnei Švedijos visuomenei.

Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui Lars’ui Wahlund’ui už šio įdomaus vizito organizavimą.

Skandinavistikos centre neseniai turėjome galimybę susitikti su kviestiniu lektoriumi iš Norvegijos Gisle Tangenes, kuris rugsėjo 23–28 dienomis lankėsi Vilniaus universitete pagal Erasmus+ finansavimo programą, skirtą dėstymo vizitams iš užsienio įmonių. Norvegijos kalbų mokykloje „Lingu“ dirbantis lektorius mūsų studentams skaitė paskaitas ir vedė praktinius užsiėmimus apie norvegų kalbą, jos istoriją ir kultūrą. Apie svečio turtingą ir įvairiapusį akademinį išsilavinimą, apimantį tokias sritis kaip religija, filosofija, politikos mokslai ir norvegų literatūra, jo naujausius darbus bei mintis apie religijos ir žodžio laisvės sankirtą, taip pat apie kalbų mokymo patirtis skaitykite šiame interviu.

Kviečiame pasiklausyti rytoj, spalio 1 d., vyksiančio Kornelijaus Helio (Cornelius Hell) pranešimo vokiečių kalba apie vertimą, kalbas, Tomo Venclovos poezijos vertimus „Nichts ist übersetzbar. Also kann man auch alles übersetzen. Probleme bei der Lyrikübersetzung aus dem Litauischen ins Deutsche am Beispiel von Tomas Venclova“.

Pranešimas rengiamas sukakties proga, kai lygiai prieš 40 metų, 1984 m. spalio 1 d., vokiečių kalbos lektorius Kornelijus Helis atvyko iš Austrijos ir Vilniaus universitete, Vokiečių filologijos katedroje, 1984–1986 metais dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Nuo to laiko Kornelijaus Helio gyvenime Lietuva ir lietuvių kalba užima svarbią vietą.

Į vokiečių kalbą Kornelijus Helis verčia šiuolaikinę lietuvių literatūrą, yra išvertęs romanų, apysakų, poezijos: Renatos Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“, Undinės Radzevičiūtės romanus „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus, Henriko Kunčiaus, Alfonso Nykos-Niliūno ir kt. eilėraščius bei prozą.

Kornelijus Helis įvertintas įvairiomis premijomis: 1996 m. skirta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, 2004 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos „Poezijos pavasario“ prizu už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2010 m. skirta Šv. Jeronimo premija.

Kviečiame susitikti nuo 11 val. V. Krėvės auditorijoje.

Šią dieną Vilniaus universitete apsilankė Vilniaus licėjaus „Eruditas“ („Erudito“ licėjus – akredituota tarptautinė integruoto ugdymo privati mokykla Vilniuje ) mokiniai ir susipažino su viena iš ES kalbų – slovėnų kalba. Renginio pradžioje Baltijos kalbų ir kultūrų instituto, Slavistikos katedros docentė dr. Jelena Konickaja trumpai papasakojo apie Slovėniją, jos nuostabią gamtą, pristatė kai kuriuos slovėnų kalbos ypatumus, pavyzdžiui, gramatinio skaičiaus kategoriją dviskaitą. Renginyje dalyvavo ir lenkų filologijos studentas Mykhailo Halkyn, kuris jau metus Vilniaus universitete mokosi slovėnų kalbos, o vasarą Liublianoje tęsė mokslus slovėnų kalbos kursuose. Mykhailo slovėniškai trumpai papasakojo apie save, pasidalino įspūdžiais apie Slovėniją, ir mokiniai beveik viską suprato be jokio vertimo. Praktinio užsiėmimo metu svečiams buvo pasiūlyta savarankiškai ar su dėstytojos pagalba išversti kelias frazes iš slovėnų kalbos. Mokiniai taip pat buvo skatinami pasakyti kelias frazes slovėniškai, už ką gavo sertifikatą, patvirtinantį jų dalyvavimą slovėnų kalbos seminare. Renginys baigėsi trumpa ekskursija po Vilniaus universitetą.

Dėkojame mūsų fakulteto absolventei, dabar jau licėjaus mokytojai Viktorijai Ulevičienei, padėjusiai organizuoti šį Slavistikos katedros ir moksleivių susitikimą Filologijos fakultete, ir tikimės, kad susitikime dalyvavę moksleiviai ateityje taps mūsų fakulteto studentais.

Rugsėjo 17 d. Filologijos fakultete lankėsi gausus būrys mokytojų iš daugiau nei 11 Šiaurės šalių ir regionų.

Šis vizitas – tai tarptautinio leidybinio projekto „Atlantbib“ (jame bendradarbiauja daugiau nei 60 mokyklų iš Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos) veiklos dalis. Lietuvai šiame projekte atstovauja Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, kurioje švedų kalbą dėsto VU alumnė Monika Budrikaitė, sumaniusi ir koordinavusi svečių apsilankymą Filologijos fakultete. Į V. Krėvės auditoriją gausiai sugužėję skandinavų kalbas studijuojantys studentai turėjo unikalią progą pabendrauti su svečiais danų, norvegų, švedų, suomių, islandų kalbomis bei išgirsti, kaip skamba itin retos fareriečių, fryzų, samių ir elfdalų kalbos.

Labai kviečiame visus į profesorės Birutės Jasiūnaitės popieriaus karpinių parodos RENGINĮ 2024 m. rugsėjo 19 d. (KETVIRTADIENĮ) 15 val.Profesorė apie karpinius ir parodą:
„Popieriaus karpiniais susidomėjau dar vaikystėje, būdama kokių aštuonerių metų. <...> Šios parodos karpinius jungia gyvūnų tema. Po septynis didesnius karpinius skirta žvėrims ir gyvuliams, paukščiams, žuvims ir vabzdžiams. Atvirukų tema – tradicinės pavasarinės Vilniaus verbos. Jas mėginau derinti su įvairių žvėrelių ar paukščių figūromis.“

Paroda veikia LTS galerijoje Vilniuje (Stiklių g. 16) rugsėjo 5-27 d.
Daugiau informacijos: