Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Literatūra“ t. 66 (2) numeris, skirtas slavų literatūroms.
Kviečiame susipažinti su šiame numeryje publikuotais Armėnijos, Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos mokslininkų straipsniais.
Mokslinis žurnalas laisvai prieinamas internete: https://www.zurnalai.vu.lt/literatura/issue/view/2572
Spalio 7 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos diplomatas, ambasadorius, rašytojas ir dienraščio „Svenska Dagbladet“ žurnalistas Olof’as Ehrenkrona ir skaitė paskaitą apie naująją Šiaurės Europą, susiformavusią Europos Sąjungos ir NATO kontekste.
Olof’as Ehrenkrona turi didžiulę patirtį, kurią įgijo dirbdamas Švedijos užsienio reikalų ministro Carl’o Bildt’o patarėju 2006–2014 m.
Pirmadienį vykusioje paskaitoje, svečias dalijosi istorinėmis žiniomis. Paskaitos dalyviai aktyviai klausinėjo, analizavo temas, susijusias su pokario partizaniniu judėjimu Baltijos šalyse, kuris anksčiau buvo mažai žinomas platesnei Švedijos visuomenei.
Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui Lars’ui Wahlund’ui už šio įdomaus vizito organizavimą.
Skandinavistikos centre neseniai turėjome galimybę susitikti su kviestiniu lektoriumi iš Norvegijos Gisle Tangenes, kuris rugsėjo 23–28 dienomis lankėsi Vilniaus universitete pagal Erasmus+ finansavimo programą, skirtą dėstymo vizitams iš užsienio įmonių. Norvegijos kalbų mokykloje „Lingu“ dirbantis lektorius mūsų studentams skaitė paskaitas ir vedė praktinius užsiėmimus apie norvegų kalbą, jos istoriją ir kultūrą. Apie svečio turtingą ir įvairiapusį akademinį išsilavinimą, apimantį tokias sritis kaip religija, filosofija, politikos mokslai ir norvegų literatūra, jo naujausius darbus bei mintis apie religijos ir žodžio laisvės sankirtą, taip pat apie kalbų mokymo patirtis skaitykite šiame interviu.
Kviečiame pasiklausyti rytoj, spalio 1 d., vyksiančio Kornelijaus Helio (Cornelius Hell) pranešimo vokiečių kalba apie vertimą, kalbas, Tomo Venclovos poezijos vertimus „Nichts ist übersetzbar. Also kann man auch alles übersetzen. Probleme bei der Lyrikübersetzung aus dem Litauischen ins Deutsche am Beispiel von Tomas Venclova“.
Pranešimas rengiamas sukakties proga, kai lygiai prieš 40 metų, 1984 m. spalio 1 d., vokiečių kalbos lektorius Kornelijus Helis atvyko iš Austrijos ir Vilniaus universitete, Vokiečių filologijos katedroje, 1984–1986 metais dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Nuo to laiko Kornelijaus Helio gyvenime Lietuva ir lietuvių kalba užima svarbią vietą.
Į vokiečių kalbą Kornelijus Helis verčia šiuolaikinę lietuvių literatūrą, yra išvertęs romanų, apysakų, poezijos: Renatos Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“, Undinės Radzevičiūtės romanus „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus, Henriko Kunčiaus, Alfonso Nykos-Niliūno ir kt. eilėraščius bei prozą.
Kornelijus Helis įvertintas įvairiomis premijomis: 1996 m. skirta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, 2004 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos „Poezijos pavasario“ prizu už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2010 m. skirta Šv. Jeronimo premija.
Kviečiame susitikti nuo 11 val. V. Krėvės auditorijoje.
Šią dieną Vilniaus universitete apsilankė Vilniaus licėjaus „Eruditas“ („Erudito“ licėjus – akredituota tarptautinė integruoto ugdymo privati mokykla Vilniuje ) mokiniai ir susipažino su viena iš ES kalbų – slovėnų kalba. Renginio pradžioje Baltijos kalbų ir kultūrų instituto, Slavistikos katedros docentė dr. Jelena Konickaja trumpai papasakojo apie Slovėniją, jos nuostabią gamtą, pristatė kai kuriuos slovėnų kalbos ypatumus, pavyzdžiui, gramatinio skaičiaus kategoriją dviskaitą. Renginyje dalyvavo ir lenkų filologijos studentas Mykhailo Halkyn, kuris jau metus Vilniaus universitete mokosi slovėnų kalbos, o vasarą Liublianoje tęsė mokslus slovėnų kalbos kursuose. Mykhailo slovėniškai trumpai papasakojo apie save, pasidalino įspūdžiais apie Slovėniją, ir mokiniai beveik viską suprato be jokio vertimo. Praktinio užsiėmimo metu svečiams buvo pasiūlyta savarankiškai ar su dėstytojos pagalba išversti kelias frazes iš slovėnų kalbos. Mokiniai taip pat buvo skatinami pasakyti kelias frazes slovėniškai, už ką gavo sertifikatą, patvirtinantį jų dalyvavimą slovėnų kalbos seminare. Renginys baigėsi trumpa ekskursija po Vilniaus universitetą.
Dėkojame mūsų fakulteto absolventei, dabar jau licėjaus mokytojai Viktorijai Ulevičienei, padėjusiai organizuoti šį Slavistikos katedros ir moksleivių susitikimą Filologijos fakultete, ir tikimės, kad susitikime dalyvavę moksleiviai ateityje taps mūsų fakulteto studentais.
Rugsėjo 17 d. Filologijos fakultete lankėsi gausus būrys mokytojų iš daugiau nei 11 Šiaurės šalių ir regionų.
Šis vizitas – tai tarptautinio leidybinio projekto „Atlantbib“ (jame bendradarbiauja daugiau nei 60 mokyklų iš Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos) veiklos dalis. Lietuvai šiame projekte atstovauja Vilniaus Simono Daukanto gimnazija, kurioje švedų kalbą dėsto VU alumnė Monika Budrikaitė, sumaniusi ir koordinavusi svečių apsilankymą Filologijos fakultete. Į V. Krėvės auditoriją gausiai sugužėję skandinavų kalbas studijuojantys studentai turėjo unikalią progą pabendrauti su svečiais danų, norvegų, švedų, suomių, islandų kalbomis bei išgirsti, kaip skamba itin retos fareriečių, fryzų, samių ir elfdalų kalbos.
Labai kviečiame visus į profesorės Birutės Jasiūnaitės popieriaus karpinių parodos RENGINĮ 2024 m. rugsėjo 19 d. (KETVIRTADIENĮ) 15 val.Profesorė apie karpinius ir parodą:
„Popieriaus karpiniais susidomėjau dar vaikystėje, būdama kokių aštuonerių metų. <...> Šios parodos karpinius jungia gyvūnų tema. Po septynis didesnius karpinius skirta žvėrims ir gyvuliams, paukščiams, žuvims ir vabzdžiams. Atvirukų tema – tradicinės pavasarinės Vilniaus verbos. Jas mėginau derinti su įvairių žvėrelių ar paukščių figūromis.“
Paroda veikia LTS galerijoje Vilniuje (Stiklių g. 16) rugsėjo 5-27 d.
Daugiau informacijos:
2024 m. rugsėjo 23 d. Filologijos fakultete lankysis ir paskaitą apie Kotryną Jogailaitę „Kotryna Jogailaitė - Cultural Transmission through Royal Alliances” skaitys Švedijos kultūros istorikė, rašytoja Eva Mattsson. Paskaita vyks 11.00 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) aud. Paskaitos tema – kultūros sklaida per karališkąsias vedybas. Kotryna Jogailaitė – Lietuvos ir Lenkijos princesė, Švedijos karalienė, sujungusi trijų dinastijų galią ir iš Vilniaus į tuomet agrarinę Skandinavijos šalį atnešusi Europos kultūrą – nuo meno ir gastronomijos iki mūrinių pilių. Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – tai pavyzdys, kaip XVI a. karališkoji vedybų sąjunga padėjo skleisti meną ir kultūrą visoje Europoje.
Eva Mattsson yra rašytoja, meno istorikė ir kultūros prodiuserė, įgijusi meno istorijos magistro ir verslo administravimo bakalauro laipsnius. Ji yra populiari pasakotoja, 2018 m. išleidusi savo pirmąją knygą - karalienės Kotrynos Jogailaitės biografiją. Šiemet pasirodė lietuviškasis knygos vertimas „Kotryna Jogailaitė – Rožės ir akmens karalienė” (Obuolys, 2024).
2021 m. E. Mattsson išleido antrąją knygą apie karališkąją Vazos dinastiją.
Jos domėjimasis žmonėmis ir mokymasis įkvėpė naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją. Ji yra suvaidinusi keturis skirtingus monologus apie karalienę Kotryną Jogailaitę Vazos pilyse Švedijoje (Vadstenoje, Upsaloje, Stokholme ir Strängnäs’e).
Nuo 2006 m. E. Mattson vadovauja įmonei „Bring to Life".
Renginį organizuoja VU BKKI Skandinavistikos centras
Renginį remia Švedijos kultūros taryba ir Švedijos ambasada Vilniuje
