Lina Plaušinaitytė, Vaiva Žeimantienė

Vilniaus universitetas, 2025 m. balandžio 10-11 d.

Balandžio 10-11 d. Vilniaus universitete vyko jau ketvirtosios Hamburgo universiteto germanistikos instituto ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros rengiamos bendros kūrybinės dirbtuvės. Šis susitikimas buvo skirtas ne vien skaitmeninės humanitarikos klausimams, bet ir svarbiems tarpuniversitetinio bendradarbiavimo aspektams aptarti: BA „Germanistikos“ studijų programai planuojama Vilniaus ir Hamburgo universitetų BA dvigubo laipsnio diplomo galimybė.

Čia >>> rasite smulkesnę dirbtuvių programą.

Pirmosios dienos ryte buvo aptartos planuojamų vykdyti germanistikos dvigubo diplomo studijų tarp Hamburgo ir Vilniaus universitetų (vad. „double degree“) turinys bei kai kurie formalūs aspektai. Doc. dr. Virginija Masiulionytė išsamiai supažindino su VU BA studijų programos „Germanistika“ struktūra ir kreditų sistema, Hamburgo universiteto studijų specialistė dr. Sabine Forschner pristatė bakalauro pakopos vokiečių kalbos ir literatūros studijas Hamburgo universitete. Po to vykusioje konstruktyvioje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė bei Hamburgo universiteto studijų programų koordinatorė dr. Sabine Forschner, buvo išsiaiškintos pozicijos dėl kreditų pripažinimo ir padėtas pagrindas būsimiems oficialiems tarpusavio susitarimams. Dviejų diplomų studijų programa būtų galima pasinaudoti jau nuo 2025–2026 mokslo metų įstojus į VU BA „Germanistikos“ studijų programą.

Popietinė pirmosios dirbtuvių dienos sesija buvo skirta VU ir Hamburgo universitetų dėstytojų, dalyvaujančių germanistinių kadedrų bendradarbiavimo „Germanistische Institutspartnerschaft, GIP“ programoje, tyrimų ir mokymo projektų pristatymui.

Prof. dr. Lars Sörries-Vorberger (Hamburgo universitetas) pristatė savo tyrimus ir studijų veiklą lyčių ir kvyro (queer) lingvistikos srityje (nuoroda  į pranešimą). Prof. dr. Nadja Kerschhofer-Puhalo (Hamburgo universitetas) savo pristatyme nagrinėjo literacy (raštingumo) sąvoką, kuri pastaruoju metu vis dažniau sutinkama žodžių junginiuose digital literacy bei data literacy (skaitmeninis raštingumas, duomenų raštingumas).

Kiti ketvirtadienio popietę ir penktadienį vykę pristatymai ir diskusijos buvo susiję su skaitmeninės humanitarikos galimybėmis, įvairių metodikų ir technologijų taikymu. Carla Sökefeld (Hamburgo universitetas) pristatė savo disertacijos rezultatus ir aptarė galimybę naudoti vadinamuosius word embeddings žodžių reikšmės pokyčiams tirti (nuoroda į prezentaciją čia). Dr. Ernesta Kazakėnaitė (Vilniaus universitetas) pristatė neseniai VU pradėjusios veikti skaitmeninės humanitarikos laboratorijos (Digital Humanities Lab) darbą ir pristatė įsigytus įrankius, technologijas ir licencijas bei jų atveriamas tyrimų galimybes (pvz., OCR skenerių naudojimas, akių judesių tyrimo (Eye-Tracking) įranga). Seminaro dalyviai turėjo galimybę apsilankyti laboratorijoje ir apžiūrėti įgytus įrankius.

Penktadienio ryto seminare buvo nagrinėjamos galimybės plėtoti bendrą tyrimų projektą, skirtą vokiškai tarpukario Lietuvos spaudai skaitmeninti ir tirti. Doc. dr. Lina Plaušinaitytė (Vilniaus universitetas) trumpai pristatė vokišką tarpukario Lietuvos spaudą, šioje srityje ligi šiol jau nuveiktus skaitmeninimo darbus ir tyrimų rezultatus (žr. prezentaciją čia). Lietuvoje esančių tarpukario vokiškų laikraščių skaitmenines kopijas pdf formatu galima pasižiūrėti puslapyje https://www.dpl.flf.vu.lt/. Puslapį prieš keletą metų LMT finansuojamos studentų praktikos metu parengė VU BA studijų pakopos studentė Vidmantė Nareckaitė. Prof. dr. Heikė Zinsmeister (Hamburgo universitetas) savo pranešime pristatė spaudos skaitmeninimo tolesnes galimybes ir problemas (pvz., informacijos pateikimas skiltimis, automatinis skirtingų šriftų (ne-)atpažinimas ir kt.) bei pasiūlė bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Hamburgo universiteto studentų galimybę, siekiant padaryti Lietuvos vokiečių tarpukario spaudą geriau ir patogiau prieinamą tolesniems tyrimams. Šiuos pasisakymus svariai papildė ir praplėtė Marie Flüh (Hamburgo universitetas) pranešimas apie istorinės literatūrinės spaudos tyrimą, pasitelkiant skaitmenines priemones (nuoroda į prezentaciją čia). Toliau vykusioje diskusijoje buvo nagrinėjami konkretūs tolesni projekto žingsniai.

Kūrybinės dirbtuvės ne tik padėjo pasiekti konkrečių rezultatų dvigubo diplomo studijų įgyvendinimo procese, bet kartu buvo ir labai sėkminga įžanga į antrąjį Hamburgo universiteto germanistikos instituto ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros bendradarbiavimo programos (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) etapą. Programą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD). Projekto vadovė prof. dr. Heike Zinsmeister (Hamburgo universitetas), projekto koordinatorės Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto ir VU Vokiečių filologijos docentės dr. Skaistė Volungevičienė ir dr. Vaiva Žeimantienė. Nuoroda į projekto puslapį čia >>>.

Seminaro dalyvės. Dovilės Baliukevičienės nuotrauka

2025 m. balandžio 3 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuru tęsė iniciatyvą „Deutsch verbindet: Von der Schule in die Welt“ ir apsilankė Vilniaus Valdorfo mokykloje.

Vyresniųjų klasių mokiniai susipažino su germanistikos studijų galimybėmis bei karjeros perspektyvomis su vokiečių kalba, taip pat - su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo veikla ir jaunimo projektais.

Antroje renginio dalyje diplomatijos ir ekonominių santykių su Vokietija ekspertė Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė papasakojo apie Vokietijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užuomazgas ir glaudų ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių. Dalyviai sužinojo apie daugybę vokiečių įmonių Lietuvoje, Lietuvos eksportą į Vokietiją ir importą iš jos, taip pat apie tai, kad Vokietija yra didžiausia Lietuvos investuotoja.

Renginio pabaigoje referentė pristatė Lietuvoje populiarias įmones, kurios veikia Vokietijoje. Po pristatymo moksleiviai turėjo galimybę užduoti klausimus svečiams ir padiskutuoti su jais aktualiomis temomis.

Nuoširdžiai dėkojame Valdorfo mokyklos vokiečių kalbos mokytojai Julijai Baltrūnaitei už šiltą kvietimą ir laukiame vizitų į kitas Lietuvos mokyklas.

2025 m. balandžio 4 d. jau XXI kartą vyko Vokiečių filologijos katedros organizuojama tarptautinė studentų mokslinė konferencija „Sprache und Literatur 2025“, subūrusi studentus ir dėstytojus turiningai akademinei diskusijai.

Šiemet konferencijoje dalyvavo daugiau nei 30 pranešėjų iš 11 šalių. Pirmą kartą sulaukėme dalyvių iš Estijos, Rumunijos ir Ukrainos.

Po dviejų įkvepiančių plenarinių pranešimų vyko darbas septyniose sekcijose. Studentai ir studentės pristatė tyrimus kalbotyros, literatūrologijos, kalbų mokymo(si) ir vertimo srityse.
Dėkojame visiems pranešėjams už įdomius pranešimus, įžvalgas bei diskusijas, už profesionalumą ir puikų pasirengimą. Taip pat esame dėkingi Filologijos fakulteto administracijai ir DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybai) už paramą ir bendradarbiavimą rengiant konferenciją.

2025 m. kovo 21 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra (VU) kartu su Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (DBJW) Lietuvos biuru tęsė iniciatyvą Lietuvos mokykloms "Deutsch verbindet: Von der Schule in die Welt" ir lankėsi "Saulės gojaus" mokykloje Vilniuje.

Susitikimo metu 5–11 klasių moksleiviai dalyvavo interaktyvioje viktorinoje, atsakinėjo į klausimus apie Lietuvą ir Vokietiją. VU ir DBJW atstovai susirinkusiems papasakojo apie Vokietijos reikšmę Lietuvos gyvenime, moksleivius supažindino su dvišaliais šių šalių santykiais, germanistikos studijų galimybėmis, karjeros perspektyvomis, kurias atveria vokiečių kalbos mokėjimas, bei su DBJW jaunimui skirtomis iniciatyvomis.

Renginio svečias, Lietuvos kariuomenės majoras Alminas Sinevičius, susirinkusiems papasakojo apie Lietuvos ir Vokietijos karinį bendradarbiavimą, NATO projektus ir misijas. Moksleiviai aktyviai dalyvavo diskusijoje, domėjosi Lietuvos kariuomenės veikla, karių kasdienybe bei karjeros galimybėmis gynybos sektoriuje.

Dėkojame "Saulės gojaus" mokyklos projektų koordinatorei, vokiečių kalbos mokytojai ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros absolventei Laurai Frolovaitei už kvietimą, šiltą priėmimą ir aktyvius moksleivius!

Jeigu norėtumėte, kad VU ir DBJW atstovai apsilankytų Jūsų mokykloje, susisiekite: daumantas.katinas@flf.vu.lt 

MA studijų programos „Dalykinė teisės kalba (vokiečių k. arba anglų k.)“ studentai, studentės ir dėstytojos 2025 m. kovo 25 d. apsilankė LR Konstituciniame Teisme (KT) ir domėjosi teismo darbo specifika. LR KT teisėja Daiva Petrylaitė įtaigiai pasakojo apie teismo struktūrą, bylų specifiką, KT vertėjai ir vertėjos dalinosi savo darbo patirtimi, svečiai apžiūrėjo KT muziejų ir biblioteką.

Tą popietę kalba sukosi apie tekstus, teisę ir teisės kalbą – tai pagrindiniai MA studijų programos „Dalykinė teisės kalba (vokiečių k. arba anglų k.)“ klausimai. Vokiečių filologijos katedros dėstytojai ir dėstytojos dalyvauja vykdant šią programą, ir kviečia visus ir visas, kam galėtų tokios magistro studijos būti įdomios ir naudingos, išsamiau pasidomėti šia VU MA studijų programa ir prisijungti prie studijuojančiųjų.

Daugiau informacijos apie programą:

https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/magistro-studiju-sarasas/dalykine-teises-kalba

VU MA studijų programos „Dalykinė teisės kalba“ ir BA germanistikos studentės ir studentai, dėstytojos su LR KT teisėja Daiva Petrylaite ir KT vertėjais, vertėjomis.

Adomo Brazdilio nuotrauka.

2025 m. kovo 10–23 d. Vokiečių filologijos katedroje dviejų savaičių praktiką atlieka Caroline Weber iš Hamburgo universiteto. Praktikos metu ji stebi vokiečių kalbos kaip užsienio kalbos mokymo seminarus, domisi dėstymo metodika, rengia ir išbando savarankiškas kalbų mokymo(si) užduotis. Bendravimas su Vokiečių filologijos katedros dėstytojais ir dėstytojomis bei studentais ir studentėmis suteikia ir tarpkultūrinių žinių, kurios yra svarbios mokant ir mokantis kalbų.

Praktikantė Caroline Weber Hamburgo universitete magistrantūroje studijuoja germanistinę lingvistiką ir vokiečių kaip užsienio ir antrąją kalbą. Vizitas vyksta pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) 2025–2027 m. bendradarbiavimo projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD).

Virtualus Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų susitikimas 2025 m. vasario 7 d. pažymėjo antrojo partnerystės etapo pradžią. Jis truks trejus metus – 2025–2027 m. Pirmasis šio etapo susitikimas – kūrybinės dirbtuvės skaitmeninės germanistikos tema – vyks 2025 m. balandžio 10-11 d. Vilniaus universitete.

Šiame bendradarbiavimo etape numatyta nuosekli tekstynų naudojimo ir skaitmeninių įrankių taikymo studijų ir mokslinių tyrimų metu plėtra. Taip pat planuojama sukurti Vilniaus ir Hamburgo universitetų bakalaurų dvigubo diplomo germanistinių studijų programą. Dar vienas iš darbų – tarpukario Lietuvos periodinių leidinių vokiečių kalba tekstyno kūrimas. Planuojamos bendros publikacijos, dėstytojų ir studentų mainai, priemonės skatinant vokiečių kalbos mokytojų rengimą.

Pagal DAAD programą

Projektas vykdomas pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo programą „Germanistische Institutspartnerschaft (GIP)“, kurią finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD). Programoje dalyvauja VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojos ir dėstytojai bei Vilniaus universitete vokiečių kalbą, kultūrą ir literatūrą studijuojantys studentai ir studentės.

Hamburgo universitete projektą kuruoja vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister bei MA Carla Sökefeld, o Vilniaus universitete – Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Skaistė Volungevičienė ir dr. Vaiva Žeimantienė.

Pirmasis abiejų universitetų bendradarbiavimas apėmė laikotarpį nuo 2022 m. iki 2024 m. Jo programa buvo parengta atsižvelgiant į naujas technologijas ir skaitmeninius metodus, taikomus atliekant humanitarinių mokslų tyrimus. Kalbos ir literatūros mokslas šiuo metu yra glaudžiai susijęs su elektroniniais tekstynais, visų pirma jų sudarymu, anotavimo principais, tekstynų kalbinės medžiagos analize naudojant automatizuotus kalbos analizės įrankius. Mokantis kalbos taip pat neapsieinama be skaitmeninių technologijų. Pasibaigus II etapui (2025–2027 m.), projektas gali būti dar kartą pratęstas 2028–2030 m. laikotarpiui. Tai būtų jo baigiamoji fazė.

Natūrali tąsa

Minėtas projektas yra natūrali 10 metų (2012–2022 m.) trukusio VU germanistų ir germanisčių bendradarbiavimo su Duisburgo-Eseno universiteto germanistais (-tėmis) tąsa.

Pastarojo bendradarbiavimo metu, vadovaujant profesorei Ulrikei Haß, VU Vokiečių filologijos katedra gilinosi į tekstynų ir glosarijų sudarymo klausimus, domėjosi germanistikos ir vokiečių kalbos ateities perspektyvomis. Jau tuo metu, prieš dešimt metų, padedant prof. Ulrikei Haß buvo apčiuoptos tos skaitmenizavimo kryptys, kurios šiuo metu yra kaip niekada aktualios.

2025 m. kovo 12 d. Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros I ir IV kurso studentai su savo dėstytojais dr. Justina Daunoriene ir dr. Daumantu Katinu lankėsi LR Užsienio reikalų ministerijoje ir Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadoje.

Apsilankymo LR Užsienio reikalų ministerijoje metu buvęs Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis svečiams papasakojo apie dabartinius Lietuvos ir Vokietijos politinius ir ekonominius santykius, pasidalino savo darbo diplomatinėje tarnyboje patirtimi bei diskutavo su studentais apie vokiečių kalbos naudą profesinėje veikloje ir svarbą šiandieniniame gyvenime. 

Vokietijos ambasadoje studentai susitiko su Kultūros ir spaudos skyriaus specialiste Salomėja Pranckiene ir ambasados vertėja Jolanta Ježauskaite. Pranešėjos susitikimo dalyvius supažindino su ambasados struktūra, pagrindinėmis funkcijomis, pasidalino darbo ambasadoje patirtimi bei padrąsino studentus tobulinti vokiečių kalbos žinias, kurios neabejotinai pravers siekiant karjeros.

VU Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai dėkoja gerb. Ramūnui Misiuliui ir Salomėjai Pranckienei už galimybę susitikti!

2025 m. vasario 26 d. VU Vokiečių filologijos katedros Tarpkultūrinės komunikacijos praktikos seminarų studentai ir studentės lankėsi Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų naujų narių renginyje. Renginys vyko tarptautinės advokatų kontoros "Sorainen" biure, o renginio metu buvo pristatyta Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų veikla, planai ateinantiems metams bei nauji rūmų nariai - tarptautinė advokatų kontora "Sorainen", personalo sprendimų bendrovė "Imlė", programinės įrangos kūrėjai "Lever X", profesionalių perkraustymo paslaugų teikėjai "ELP Moving", elektros skirstymo įrenginių įmonė "Elga", pramoninių įrenginių bendrovė "Machinery Assist", distribucijos įmonė "Osama" bei Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Antroje renginio dalyje VU Vokiečių filologijos katedros studentai neformalioje aplinkoje galėjo užmegzti pokalbius su verslo atstovais, pabendrauti su jais dominančiais klausimais bei įgyti naudingos tarpkultūrinės komunikacijos patirties.

Už suteiktą galimybę apsilankyti renginyje nuoširdžiai dėkojame Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų vykdančiojo direktoriaus pavaduotojui Dominic Otto, Lietuvos biuro vadovei Audronei Gurinskienei, o už idėją, palaikymą ir jos realizavimą - šių rūmų narystės ir renginių vadovei Justinai Bražionienei.

2025 m. vasario 19 d. tarpkultūrinės komunikacijos praktiką pasirinkusios VU Vokiečių filologijos katedros IV kurso studentės kartu su dėstytoju Daumantu Katinu lankėsi Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), kuriame susitiko su šio centro viešųjų ryšių ir komunikacijos specialiste, Lietuvos-Vokietijos diplomatinių santykių eksperte ir VU Vokiečių filologijos katedros absolvente Laurita Markevičiūte-Zakareviče. Susitikimo metu dalyviai gavo daug informacijos apie FTMC veiklą, diskutavo apie tarpkultūrinės komunikacijos svarbą šiandieniniame pasaulyje, lankėsi centro laboratorijose.

Nuoširdžiai dėkojame Lauritai Markevičiūtei-Zakarevičei už šiltą, mielą priėmimą ir įdomų bei naudingą susitikimą!

Kviečiame studentes ir studentus germanistus (BA ir MA) teikti prašymus vieno semestro (5 mėn., 2025 m. spalis – 2026 m. vasaris) studijoms Hamburgo universitete. Išvykus vienam semestrui, mainai vyksta ir studijų rezultatai įskaitomi panašiai kaip pagal ERASMUS+ programą.

Šios studijos finansuojamos pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) germanistų partnerystės programą (GIP – Germanistische Institutspartnerschaft).

Stipendijos dydis: 992 EUR/mėn. + 400 EUR kelionei.

Studijų laikotarpis: 2025 m. spalis – 2026 m. vasaris.

Motyvacinius laiškus vokiečių kalba ir išrašą apie paskutinio semestro pažymių vidurkį prašome siųsti iki 2025 m. vasario 21 d. adresu: skaiste.zabarauskaite@flf.vu.lt

Jei turite klausimų, kreipkitės į doc. dr. Skaistę Volungevičienę (el. paštu, per MS Teams arba užėję į Vokiečių filologijos katedrą).

VU Vokiečių filologijos katedra kviečia vyresniųjų klasių moksleivius į pirmąją pažintį su vokiečių kalba ir kultūra.

Kada: 2025 m. kovo 15 d., šeštadienį, pradžia - 11 val.

Kur: Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5, Vilnius, A9 auditorijoje.

Renginio kalba: lietuvių

Dalyviams bus išduodami pažymėjimai.

Registracija vyksta čia >>>

Programa:

Bambergo universiteto (Vokietija) leidykloje 2024 m. pasirodė mokslinių straipsnių rinktinė „Prekybos kalbos. Nuo vėlyvųjų viduramžių iki XX a. pradžios“ (Die Sprachen des Handels. Vom Spätmittelalter bis zum frühen 20. Jahrhundert), kurios leidėjai – VU Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Justina Daunorienė ir Bambergo universiteto Naujųjų laikų istorijos instituto profesorius dr. Mark Häberlein.

Rinktinėje spausdinami straipsniai, parengti 2023 m. rugsėjo 28-29 dienomis VU Filologijos fakultete vykusioje tarptautinėje tarpdisciplininėje konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu. Straipsniuose tyrėjai, taip pat ir autoriai iš Lietuvos dr. Justina Daunorienė, dr. Dalius Jarmalavičius ir dr. Virginija Jūratė Pukevičiūtė, pristato savo filologinius ir istorinius Europos ir Baltijos regiono prekybos kelių, prekybos kalbos kaip dalykinės kalbos ir jos terminologijos raidos, prekybos kalbos kaip mokomojo dalyko, jos vartojimo specifikos, prekybos metu susiformavusių kalbinių kontaktų, pirklių veiklą dokumentuojančių istorinių šaltinių ir kt. tyrimus.

Iš knygos pristatymo vokiečių kalba: „Neben Diplomatie, Reisen, Mission und großräumiger Migration gehört der Fernhandel zu denjenigen sozialen Feldern, auf denen die Notwendigkeit, über Sprachgrenzen hinweg zu kommunizieren, im Laufe der Jahrhunderte besonders groß war. In der Geschichte des mittelalterlichen und neuzeitlichen Fernhandels spielen Fragen der Verständigung zwischen Kaufleuten aus unterschiedlichen Sprachräumen daher eine große Rolle. Der vorliegende Band behandelt Lernstrategien und Kommunikationsprozesse im kaufmännischen Milieu und stellt eine Reihe von Lehrwerken vor, auf die Kaufleute und ihre Angestellten beim Erlernen fremder Sprachen zurückgreifen konnten.“

Kviečiame skaityti!

2024 metų Lietuvos vokiečių kalbos mokytoja išrinkta Mažeikių r. Viekšnių gimnazijos mokytoja ekspertė Gilma Plūkienė. Nuoširdžiai sveikiname apdovanojimo laureatę, linkime įkvėpimo ir daug motyvuotų mokinių!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto inicijuotas Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas, bendradarbiaujant su partneriais UAB „Reiz-Tech“, UAB „LITIT“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondu, Vokietijos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutu Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir Lietuvos DAAD klubu, jau ketvirtus metus skiriamas mokytojoms ir mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą.

Vokietijos ambasada Vilniuje specialiu savo prizu už inovatyvumą vokiečių kalbos ugdyme ir aktyvų dalyvavimą Vokiečių kalbos dienose apdovanos Vilniaus Karoliniškių gimnazijos vokiečių kalbos mokytoją Ireną Vysockają.

Dėkojame visoms Lietuvos Metų mokytojo/s apdovanojimo nominantėms už aktyvias veiklas, kūrybiškumą, meilę mokiniams, mokyklai ir vokiečių kalbai! Jūsų dėka mokinės ir mokiniai atranda vokiečių kalbos grožį, plečia akiratį, susipažįsta su akademinės ir profesinės veiklos perspektyvomis.

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo/s apdovanojimas ir rėmėjų dovana Gilmai Plūkienei bus įteikti 2025 m. vasario 5 d. Viekšnių gimnazijoje (J. Basanavičiaus g. 1, Viekšniai, Mažeikių rajonas), Vokietijos ambasada specialų savo prizą įteiks Irenai Vysockajai Vilniuje. Visas nominuotas mokytojas pasieks joms skirtos atminimo dovanos ir pažymėjimai.

Vokiečių filologijos katedra

VU Vokiečių filologijos katedra ir Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (DBJW) Lietuvos biuras naujus metus pasitinka su nauja iniciatyva – seminarų ciklu „Deutsch verbindet: Von der Schule in die Welt“. Šiuo projektu siekiama Lietuvos mokykloms, kuriose mokoma vokiečių kalbos, pasiūlyti įvairių seminarų ar praktinių užsiėmimų įvairiomis temomis.

Planuojamą programą sudaro dvi dalys: pirmojoje pristatomos studijų galimybės bei karjeros perspektyvos mokantis vokiečių kalbos, VU Vokiečių filologijos katedros ir Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo veikla, aktualūs pasiūlymai ir projektai jaunimui. Antroje susitikimo dalyje kviestiniai svečiai ves seminarus viena iš šių temų:

• Laurita Markevičiūtė-Zakarevičė (Vokietijos ir Lietuvos santykių ekspertė): Vokietijos ir Lietuvos santykiai politikoje, diplomatijoje ir versle,
• Laura Tatarėlytė (asociacijos „Europiečių judėjimas Lietuvoje“ vykdančioji direktorė): demokratija ir pilietiškumas,
• Alminas Sinevičius (Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo majoras): Lietuvos ir Vokietijos kariuomenių bendradarbiavimas, Gynybos štabo veikla.

Kviečiame susidomėjusius vokiečių kalbos mokytojas ar mokytojus užpildyti <<< šią registracijos formą >>>

Vėliau organizatorių komanda susisieks su užsiregistravusiais mokytojais ar mokytojomis ir aptars tolesnius veiksmus.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra ir Vokietijos ir Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuras laukia susitikimų su vokiečių kalba besidominčiu jaunimu bei mokytojais ir tikisi prasmingo bendradarbiavimo!

<<< Iniciatyvos informacinis plakatas >>>

Simono Lukoševičiaus nuotrauka

VU studentės ir studentas, Filologijos fakultete vokiečių kalba studijuojantys pasirenkamą dalyką „Žiniasklaidos tekstų žanrai“, 2024 m. lapkričio 20 d. kartu su dėstytoja apsilankė Delfi redakcijoje.

Ekskursijos metu Delfi rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vaida Budrienė ir Delfi M360 bei Delfi Kultūra redaktorė Jūratė Žuolytė pasakojo svečiams apie darbo redakcijoje ypatumus, kuriamus tekstus ir laidas, karjeros galimybes ir darbo perspektyvas. Studentai
džiaugėsi galimybe apsilankyti redakcijoje ir iš arti pamatyti, kaip kuriami žiniasklaidos tekstai ar kokiose erdvėse filmuojamos Delfi TV laidos.

Nuotraukos autorius: Andrius Ufartas

Livija Sagadinaitė, VU Filologijos fakulteto trečio kurso „Anglų ir kitos užsienio (vokiečių) kalbos“ studentė, laimėjo UAB LITIT ir UAB REIZ TECH įsteigtas vardines 1.000 EUR vertės stipendijas. Laimėtojai sveikinimai buvo skirti ir VU Filologijos fakulteto Taryboje.

Informacinių technologijų įmonės UAB LITIT ir UAB REIZ TECH, bendradarbiaudamos su VU Vokiečių filologijos katedra ir skatindamos domėjimąsi vokiečių kalba ir germanistika, tokias stipendijas studijuojančioms ir studijuojantiems vokiečių kalbą teikia jau antrus metus.

Šių metų laimėtoja Livija apdovanojimo metu džiaugėsi pasirinktomis studijomis ir galimybe dalyvauti konkurse bei įgyti naujos patirties – o mes linkime Livijai dar ne kartą patirti laimėjimo džiaugsmą.

2024 m. spalio 24–27 d. Vilniuje vyko Vokietijos ir Baltijos šalių jaunimo konferencija, kurią organizavo Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondas (Deutsch-Baltische Zukunftsstiftung, DBJW). Konferenciją globojo tuometinė LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šis renginys subūrė jaunimą iš Baltijos šalių, Vokietijos bei kitų valstybių aptarti aktualias visuomenės ir politikos problemas bei ieškoti jų sprendimo būdų. Šių metų konferencijos pagrindinė tema – „Dirbtinis intelektas ir krizių valdymas“.

Atidarymo ceremonija Vilniaus universitete

Konferencija prasidėjo spalio 24 d. iškilminga atidarymo ceremonija Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje. Dalyvius pasveikino Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo pirmininkas Thomas von Lüpke. Sveikinimo žodžius taip pat tarė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermann, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Saulius Olencevičius, LR Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas bei Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Pagrindinį pranešimą skaitė generolas leitenantas Jürgenas-Joachimas von Sandrartas, vadovaujantis Šiaurės Rytų daugianacionaliniam korpusui Lenkijoje. Tarp garbingų svečių buvo ir brigados generolas Christophas Huberis, vadovaujantis Vokietijos brigadai Lietuvoje, Vokietijos kariuomenės atstovai, LR Ekonomikos viceministrė Erika Kuročkina, buvusi Europos Parlamento narė Viola von Cramon-Taubadel, LR Seimo, Vyriausybės nariai, universitetų ir jaunimo organizacijų atstovai.

Darbo grupės: jaunimo idėjos tvariai ateičiai

Svarbiausia konferencijos dalis – keturios teminės grupės, kuriose dalyviai kūrė politinius sprendimus tvariai ateičiai. Jų siūlymai bus pateikti politikos formuotojams Vokietijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

A grupė: Dirbtinis intelektas pabėgėlių apsaugai ir humanitarinei pagalbai (Lietuva)

Ši darbo grupė nagrinėjo, kaip etiškai ir efektyviai naudoti dirbtinį intelektą gerinant pabėgėlių apsaugą ir humanitarinę pagalbą, išvengiant diskriminacijos ir šališkų sprendimų.

B grupė: Dirbtinis intelektas sveikatos apsaugos srityje (Latvija)

Šios darbo grupės tikslas buvo išanalizuoti, kaip dirbtinis intelektas gali pagerinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą, ypač krizių, tokių kaip pandemijos, metu.

C grupė: Dirbtinis intelektas ir dezinformacija (Vokietija)

Dalyviai gilinosi į dirbtinio intelekto sukurtos dezinformacijos pavojus demokratinių rinkimų metu ir kūrė strategijas, kaip atpažinti bei užkirsti kelią tokiam turiniui.

D grupė: Dirbtinis intelektas ir klimato kaita (Estija)

Ši darbo grupė siūlė politines rekomendacijas, kaip dirbtinis intelektas gali padėti mažinti CO₂ emisijas ir kurti tvarius aplinkosaugos sprendimus.

Vokietijos ir Baltijos šalių jaunimo mainų tinklas (GBYEN)

Lygiagrečiai su darbo grupėmis dirbo Vokietijos ir Baltijos šalių jaunimo mainų tinklas (GBYEN), kuris subūrė pilietinės visuomenės, valdžios ir politikos atstovus. Jie diskutavo, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas jaunimo mainuose, siekiant pagerinti organizacijų veiklą ir padėti jauniems žmonėms kovoti su dezinformacija.

Perspektyvos

Konferencijos šūkis „Europa turi tave išgirsti“ („Europe shall hear you“) pabrėžė jaunimo balsų svarbą politiniuose sprendimuose. Dalyviai per artimiausius mėnesius pristatys savo idėjas Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionaliniuose parlamentuose.

Ši konferencija ne tik suteikė galimybę dialogui ir tinklaveikai, bet ir pasiūlė konkrečių politinių impulsų, galinčių lemti ilgalaikius pokyčius. Vokietijos ir Baltijos šalių jaunimo konferencija dar kartą parodė jaunimo svarbą dirbtinio intelekto formuojamoje ateityje.

Daugiau informacijos apie Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo veiklą Lietuvoje rasite šioje svetainėje >>>

Simono Lukoševičiaus nuotraukos

2024 m. lapkričio 7 d. VU Vokiečių filologijos katedros docentai Skaistė Volungevičienė ir Daumantas Katinas Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos vokiečių kalbos mokytojos Odetos Žebrauskienės kvietimu lankėsi gimnazijoje vykusioje vokiečių kalbos dienoje.

VU Vokiečių filologijos katedros atstovai susitiko su gimnazistais, papasakojo jiems apie studijų ir karjeros galimybes su vokiečių kalba, klausėsi nuotaikingų dainų, apžiūrėjo vokiečių kalbos dienai skirtų plakatų parodą, kartu su mokytojais Odeta Žebrauskiene ir Vidmantu Žebrausku susipažino su Marijampolės miestu.

Nuoširdžiai dėkojame mokytojai Odetai Žebrauskienei, visai Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijai ir tikimės smagaus bei prasmingo tolesnio bendravimo!

2024 m. spalio 30 d. VU Vokiečių filologijos katedra ir Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (DBJW) Lietuvos biuras surengė Lietuvos jaunimo susitikimą su Vokietijos kariuomene Rukloje, kur šiuo metu dislokuotas NATO priešakinės vadavietės elementas.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros, Vytauto Didžiojo universiteto studentai ir dėstytojai, taip pat - moksleiviai iš Vilniaus ir Kauno. Grupę lydėjo ir renginį organizavo vyresnysis leitenantas Daniel Becker ir VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojas doc. dr. Daumantas Katinas.

Po bendros nuotraukos dalyviai pirmiausia buvo supažindinti su Bundesvero užduotimis ir veikla Lietuvoje, vėliau visi susitikimo dalyviai neformaliai bendravo su Bundesvero atstovais. Ekskursija tęsėsi apžiūrint Rukloje dislokuotą karinę techniką. Dalyviams buvo suteikta galimybė susipažinti su įvairiais tankais, karinėmis transporto priemonėmis ir kita technika.

Po to vyko bendri pietūs su Vokietijos, Nyderlandų, Čekijos ir Lietuvos kariais. Po pietų dalyviai turėjo galimybę iš arti apžiūrėti karinę techniką, asmeniškai pabendrauti su vokiečių kariais, išbandyti maisto paketus ir nusifotografuoti.

VU Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai dėkoja Vokietijos Bundesvero atstovams ir tikisi palaikyti glaudžius santykius su Vokietijos kariuomene atvykstant Vokietijos brigadai į Lietuvą.