Vilniaus universitetas suteikia galimybes daktaro laipsnį įgijusiems jauniems mokslininkams iš kitų mokslo ir studijų institucijų įsijungti į universiteto vykdomus mokslinius tyrimus, vadovaujant stažuotės vadovui įgyti naujų tyrimų įgūdžių ir mokslinių žinių, pasinaudoti universiteto mokslinių tyrimų infrastruktūra. Paprastai stažuotė trunka iki dvejų metų. Stažuotės gali vykti visų mokslo sričių tematikose.
Podoktorantūros stažuočių tikslas – skatinti novatoriškus mokslinius tyrimus, suteikti jauniems mokslininkams galimybę plėtoti savarankišką akademinę karjerą ir įsitraukti į Vilniaus universiteto akademinę bendruomenę.
Projektai finansuojami pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 "Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą" (veikla "Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas"). Šios priemonės tikslas - skatinti jaunųjų mokslininkų stažuočių po doktorantūros studijų sistemos plėtrą bei kelti stažuotojų mokslinę kvalifikaciją (šiais mrojektais neturi būti siekiama sukurti konkrečių produktų rinkai bei didinti komercinio ir technologijų perdavimo masto).
Vykdyti podoktorantūros stažuotes Vilniaus universitete galima pasitelkiant šias finansavimo schemas:
- Marie Skłodowska–Curie veiklos (individualios stipendijos (angl. Individual Fellowships (IF) - parama patyrusiems tyrėjams, esant tarptautiniam ar tarpsektoriniam mobilumui; COFUND schemos - http://ec.europa.eu/research/mariecurieactions/);
- Lietuvos mokslo tarybos podoktorantūros stažuočių konkursas;
- Vilniaus universiteto podoktorantūros stažuočių konkursas;
- Kitos nacionalinės ir tarptautinės programos.
Stažuotės:
Stažuotojas | Stažuotės tema | Stažuotės metai | Mokslinis vadovas |
Dr. Luca Gili | Iš naujo apibrėžiant mūsų supratimą apie būtį ir kalbą. Dialektiniai žaidimai ir būties reikšmės Antikoje | 2024-2026 | Doc. dr. Vilius Bartninkas |
Dr. Lina Inčiuraitė-Noreikienė | Hibridinių priesagų vedinių konkurencija su skoliniais dabartinėje lietuvių kalboje | 2021-2023 | Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia |
Dr. Erika Gobekci | Mokslo straipsnių santraukos: struktūra ir autoriaus pozicijos raiška | 2021-2023 | Doc. dr. Jolanta Šinkūnienė |
Dr. Vilius Bartninkas | Nuosaikumo politika ir pagrįsti įsitikinimai: pilietinio dalyvavimo modelis Platono filosofijoje | 2021-2023 | Doc. dr. Vytautas Ališauskas |
Dr. Davide Castiglione | Verbalinio vaizdingumo tipologizavimas poetiniame diskurse | 2020-2022 | Prof. dr. Irina Melnikova |
Dr. Alexandre Malo Eric Cremers | Efektyvi komunikacija esant neaiškumui: neapibrėžtumas ir implikatūros | 2020-2022 | Prof. habil. dr. Axel Holvoet |
Dr. Lijana Birškytė-Klimienė | Vizualūs edukacijos konceptai: nuo Šv. Onos iki P. Rimšos "Vargo mokyklos" | 2020-2022 | Prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius |
Dr. Beata Justyna Bednarek | Tekstologiniai senųjų raštų tyrimai: rankraštiniai Francišeko D. Kniaznino poetiniai kūriniai | 2020-2022 | Prof. dr. Kristina Rutkovska |
Dr. Vilius Bartninkas | Filosofija ir religija Platono Akademijoje helenistiniu laikotarpiu | 2019-2021 | Doc. dr. Vytautas Ališauskas |
Dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė | Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui | 2017-2019 | Prof. dr. Jurgis Pakerys |
Dr. Vladimir Panov | Sentencinių (sakynio) dalelyčių funkcijos ir jų pozicija sakinyje Eurazijos kalbose: kalbų arealinės tipologijos tyrimas | 2017-2019 | Prof. habil. dr. Axel Holvoet |
Dr. Eglė Žilinskaitė - Šinkūnienė | Topologiniai erdvės santykiai baltų kalbose | 2017-2019 | Prof. dr. Jurģis Šķilters |
Dr. Neringa Markevičienė | Egotekstų tekstologija: postruktūralistinė teorija ir skaitmeninė praktika | 2013-2015 | Prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius |
Dr. Artūras Ratkus | Posesyvumas gotų ir kitose senosiose germanų kalbose | 2013-2015 | Prof. habil. dr. Axel Holvoet |
Dr. Mindaugas Šinkūnas | Lietuvių rašybos istorija (XVI-XVII a.) | 2013-2015 | Prof. dr. Jurgis Pakerys |