Naujienos

Kovo 23 d., šeštadienį, kviečiame į IV Klasikinės filologijos studentų konferenciją. Šiemet ji skirta vieno svarbiausių Helenizmo poetų Kalimacho himnams, apgiedantiems skirtingus dievus, vietoves ir ritualus. Dalyviai atvers helenistinės tradicijos pasaulį, kuriame suderės dieviški kraštovaizdžiai, literatūrinės vingrybės, politika bei religiniai ir socialiniai literatūros klodai.

Konferencija vyks kovo 23 d. 11–16 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje.

PROGRAMA

11.00–11.10 Konferencijos atidarymas

11.10–11.30 Vaiva Vasiliauskaitė „Gyvieji kraštovaizdžiai. Pasaulėvaizdžio reprezentacija Homeriniuose ir Kalimacho himnuose“
11.30–11.50 Kipras Laučys „Poetas literatūrinės tradicijos akivaizdoje“
11.50–12.10 Gintarė Škėmaitė „Toposofija Kalimacho himne Delui“

12.10–12.30 Klausimai

12.30–13.00 Pertrauka

13.00–13.20 Lukas Bieliauskas „Apolonas, Dionisas ir Naujoji Muzika“
13.20–13.40 Antanas Gražulis ir Vilius Mėdžius „Užribis Kalimacho akimis“
13.40–14.00 Mykolas Degutis „Kritika tradicinei religijai Kalimacho himne Dzeusui“

14.00–14.20 Klausimai

14.20–14.40 Pertrauka

14.40–15.00 Agota Aleknaitė ir Tija Guvaitė „Moteriškumas ir vyriškumas Kalimacho himne Demetrai“
15.00–15.20 Elžbieta Žutautaitė „Karaliaus valdžios ir autoriteto atspindžiai Kalimacho himnuose Dzeusui ir Apolonui“
15.20–15.40 Vasarė Butkutė „Valdovės tapatybė Kalimacho himne Atėnei“

15.40–16.00 Klausimai

Vasario 9 d., penktadienį, Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje vyko Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Graikijos ambasadorius J.E. p. Grigoris Karahalios, Klasikinės filologijos katedros lektorė Kristina Svarevičiūtė, profesorė dr. Fatima Eloeva ir kiti. Renginyje buvo aptarta graikų kalbos istorija, skambėjo graikų poetų eilės ir graikiška muzika.

Užfiksuotų renginio akimirkų autorius: Arvidas Balvočius.

Žengtas labai svarbus žingsnis. Sausio 24 d. Antanas Keturakis apgynė daktaro disertaciją tema „Apibrėžtumas ir jo raiška romanų kalbose: tipologinis ir diachroninis aspektai“, mokslinis konsultantas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Nuoširdžiai sveikiname!

Gruodžio 21 d. Vilniaus universitete įvykusiame kalėdiniame vakare buvo pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai. Sveikiname Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentą dr. Vilių Bartninką, kuriam už mokslinius pasiekimus 2023 metais buvo įteikta Rektoriaus premija!

Klasikinės filologijos katedros asistentas dr. Tomas Riklius 2023 gruodžio 5 d. skaitė kviestinį seminarą Berlyno Freie Universität. Seminare Graikų ir lotynų kalbų ir literatūros instituto magistrantams ir mokslininkams buvo diskutuota apie estetinės Baroko kategorijos decorum teorinę raidą ir raišką XVI a. pabaigos katalikiškuose meno teorijos traktatuose. Seminarą papildė daugiau nei valandą trukusi akademinė diskusija, kurią vedė profesorius dr. Bernd Roling. 

Seminaras buvo dalis Berlyno Freie Universität organizuojamo Latistik-Kolloquium, kuriame jaunieji tyrėjai ir svečiai pristato savo tyrimus, aptaria juos platesniame europiniame kontekste. 

Klasikinės filologijos katedros asistentas dr. Tomas Riklius dalyvavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos laidoje „Kalbos klubas plius“, kurią veda profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė. Laidos metu kalbėta apie senosios graikų kalbos rašto sistemą, jos kilmė bei raidą, norminimo ir kalbos politikos apraiškas Antikoje. Laidos nuoroda >

Ar žinote, kurį iš romėnų dievų šiuo metu rastumėte parduotuvėje mineralinio vandens pavidalu? O gal galite nuspėti, kaip verčiami lotyniški veiksmažodžiai audio ir video? Klasikų asociacija kartu su LRT kviečia pasitikrinti savo žinias apie senovės Graikijos ir Romos mitus, istoriją ir kultūrą jau antrą kartą organizuojamoje internetinėje Antikos žinių viktorinoje.

„Antika visur aplink mus, todėl modernių jos pavidalų ir formatų dažnai net nebematome arba nesusiejame su antikine praeitimi. Antikos žinių viktorinos idėja iš esmės kilo norint paprastais klausimais dalyviams parodyti, kad apie antiką žinome kur kas daugiau, nei manome. Juk jei klausčiau, kaip atrodė ar funkcionavo demokratinė senovės Atėnų sistema, atsakyti tikriausiai galėtų tik klasikai, istorikai ar politologai. Bet kažkodėl pamirštame, kad patys gyvename demokratinėje valstybėje, kurios veikimas ir institucijos yra vienaip ar kitaip įkvėptos antikinių pavyzdžių“, – pasakoja viktorinos sumanytojas, Vilniaus universiteto (VU) Klasikinės filologijos katedros mokslininkas ir Klasikų asociacijos valdybos narys dr. Tomas Riklius.

Daugiau nei tūkstantmetį gyvavusi antikos kultūra ir jos pasiekti laimėjimai tapo Vakarų kultūros pagrindu, kurį jaučiame iki šiol. Daugelis politinių terminų ir tarptautinių žodžių – tokių kaip „diktatorius“, „maratonas“ ar „gimnazija“ – mus pasiekė būtent iš antikos; mitologinius vardus sau neretai pritaiko įvairios firmos, o mitų siužetai vis dar įkvepia ne tik literatūrą, bet ir kitas meno formas.

Tą patį galima pasakyti apie daugybę kitų kultūrinių ar architektūrinių sąvokų bei konceptų, kurie atsirado dar antikoje. Be kultūrinių romėnų ir graikų išradimų būtų sunku įsivaizduoti kasdienybę. Tarkime, retai susimąstoma, kad tokie įprasti architektūriniai elementai kaip cementas, plytos, kolonos, arkos ar skliautai po visą Europą buvo išplatinti būtent romėnų.

„Tikiuosi, kad ši viktorina pirmiausia paskatins net ir manančius, kad tikrai nieko nežino apie antiką, išbandyti save ir pamatyti, kad, pasirodo, kažką visgi žino. O tuomet Antikos žinių viktorina gal net įkvėps pasidomėti antikine kultūra, istorija ir literatūra. Nes tai yra pagrindas Vakarų kultūros, kurios dalis Lietuva su nesavanorišku pertrūkiu yra jau daugiau nei šešis amžius“, – teigia dr. T. Riklius.

Viktorinos dalyviai turės per kuo trumpesnį laiką atsakyti į penkiolika klausimų iš įvairių sričių. Bus tikrinamos žinios apie antikinę mitologiją, kultūrą, literatūrą, istoriją ir asmenybes.

Žinai daugiau, nei manai, tad pasitikrink savo žinias Antikos žinių viktorinoje. Praėjusiais metais jas pasitikrino beveik tūkstantis dalyvių.

Antikos žinių viktorinoje kviečiami dalyvauti visi besidomintys antikos kultūra ar tiesiog norintys pasitikrinti savo žinias. Viktorina vyks lapkričio 24 d. internetiniu adresu https://antikosviktorina.lrt.lt/.

„Versdami Cicerono veikalus – ar tai būtų kalbos, ar traktatai, – į juos žiūrime kaip į grožinės literatūros par excellence tekstus. Todėl ir vertime stengiamės ne tik kaip įmanoma tiksliau perteikti mintį, išlaikyti sintaksinę periodo struktūrą ir perteikti stilių, bet visų labiausiai – pasiekti, kad Cicerono tekstas skambėtų natūraliai lietuviškai. Antikinių veikalų vertimas ir komentavimas – neatsiejamos, viena kitą papildančios proceso dalys. Pirmajame – daugiau kūrybos, antrajame – mokslinio darbo, nors abu reikalauja daug pastangų ir laiko. Vis dėlto šioje knygoje vertimą stengiamės pateikti taip, kad galima būtų skaityti jį vieną patį, be komentarų – kaip bet kurį kitą literatūros kūrinį. Tačiau tekste palikome nežymius ženkliukus kaip užuominą, kur galima tikėtis komentaro. Tikimės, kad jie per daug neerzins skaitytojo akies ir neatitrauks nuo Cicerono minties eigos, o komentarai – papildys, išplės verčiamą tekstą, įpins jį į platesnį kontekstą“, – sako knygos vertėja Audronė Kučinskienė.

Taigi knygoje pirmą kartą pristatomas garsiojo romėnų oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono retorikos traktato „Oratorius“ lietuviškas vertimas su moksliniais komentarais. „Oratorius“ – paskutinis iš trijų svarbiausių Cicerono retorikos veikalų, apibendrinantis ir išbaigiantis ankstesniuose traktatuose keltas idėjas, įtvirtinantis autoriaus visą gyvenimą puoselėtos iškalbos idealą. Remdamasis Platono mokymu apie grožio idėją, Ciceronas formuluoja idealios iškalbos sampratą ir apibūdina įsivaizduojamą tobulą oratorių. Ciceronas reikalauja iš oratoriaus plataus ir visapusiško išsilavinimo, apimančio ne tik retorikos meną, bet ir istoriją, literatūrą, teisės, politikos žinias, o svarbiausia – filosofiją. Veikalas visų pirma skirtas polemikai su naujaisiais Romos atikistais, kurių šalininkas buvo ir knygos adresatas Markas Junijus Brutas. Atikistai pernelyg sureikšmino žemąjį stilių, atmesdami puošnią ir žodingą kalbą, kurios puoselėtojas buvo pats Ciceronas. Iš čia kyla ir svarbiausias teiginys, kad tikras oratorius privalo valdyti visus tris kalbos stilius, nes jie padeda įvykdyti tris svarbiausius kalbėtojo siekius – pamokyti, pamaloninti klausytoją ir paveikti jo jausmus. Ypatingas dėmesys skiriamas prozos ritmui ir periodo struktūrai.

Iš lotynų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Audronė Kučinskienė.

Marko Tulijaus Cicerono knygą „Oratorius“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, knygynuose „Akademinė knyga“, el. knygynuose patogupirkti.lt, knygos.lt.