Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Šiandien, kovo 20 d., 11 val. Filologijos fakultete įvyko išskirtinė paskaita, kurią skaitė žinomas Švedijos slavistas, rašytojas ir vertėjas Bengt'as Jangfeldt'as. Paskaitoje „The Nobel family: Not only Alfred but one of Europe's biggest industrial dynasties“ buvo atskleista intriguojanti Nobelių šeimos istorija.

Nors dauguma Alfredą Nobelį žino kaip iškilų mokslininką ir dinamito išradėją, mažiau kam žinoma, kad jis priklausė vienai didžiausių Europos pramonės dinastijų. Bengt'as Jangfeldt'as savo pranešime pristatė unikalią Nobelių šeimos istoriją, atskleisdamas jų įtaką mokslo, pramonės ir visuomenės raidai.

Džiaugiamės galėję suteikti galimybę plačiajai auditorijai iš arčiau susipažinti su šiuo išskirtiniu autoriumi ir jo tyrinėjimais. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kviečiame sekti mūsų renginius ateityje!

Kovo 21 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Elina Sidorovič skaitys pranešimą „Tematinės pragmatemų grupės“. Susipažinti su pranešimo problematika galite pateiktoje santraukoje.

Šio seminaro formatas – laisva diskusija.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

Kovo 14 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Ignas Rudaitis pasakos apie komputacinio natūraliųjų kalbų modeliavimo problemas ir aiškinsis, kodėl komputaciniame sintaksės modeliavime gali praversti apsiriboti sintaksės fragmentais.

Seminare bus siekiama pažadinti gyvesnį susidomėjimą komputacine prieiga prie natūraliųjų kalbų tyrimų ir gauti iš lingvistų daugiau klausimų ir paskatų, galinčių padėti tyrimų krypčių ir prioritetų formulavime.

Šio seminaro formatas – laisva diskusija.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Visi maloniai laukiami!

2025 m. kovo 3 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos ambasadorius Vilniuje Larsas Wahlundas. Skandinavistikos studijų studentams jis švedų kalba skaitė paskaitą apie studentų organizacijas, vadinamąsias „nationer“ Uppsaloje, Lunde ir iš dalies Turku mieste. Šios studentų draugijos turi ilgą istoriją, nes pirmosios „nationes“ (pavadinimas lotynų kalba) buvo įkurtos dar viduramžiais Paryžiuje ir Bolonijoje. Švedijoje tokios studentų organizacijos įsikūrė XV a., o nuo XVII a. pabaigos Uppsalos ir Lundo universiteto „nacijose“ studentų narystė tapo privaloma. Lietuvoje studentai buriasi į organizaciją fakultetuose, taigi, pagal studijuojamą specialybę, o švediškosios draugijos pagrįstos geografiniu principu, t. y. studentai stoja į savo kilmės regiono draugiją. Uppsaloje dabar veikia 13 „studentnationer“ – organizacijų, turinčių savo pastatus, renkamą valdymo organą, iždą ir veiklos planą. Už visą organizacijos veiklą ir biudžetą atsako patys studentai. Ambasadorius kalbėjo ir apie Wilhelmo von Humboldto edukacines idėjas. Apšvietos epochos vokiečių filosofas, įvykdęs daug švietimo reformų,  propagavo bendrojo išsilavinimo svarbą ugdant visų specialybių atstovus. Po paskaitos studentai uždavė klausimų prelegentui, įvyko diskusija.

Nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui už puikią paskaitą ir bendradarbiavimą!

Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras ir Švedijos ambasada maloniai kviečia dalyvauti kovo 20 d., ketvirtadienį, 11 val. Filologijos fakulteto Z. Zinkevičiaus auditorijoje (92) vyksiančioje Bengt'o Jangfeldt'o paskaitoje (anglų kalba) „The Nobel family: Not only Alfred but one of Europe's biggest industrial dynasties”.

Kartą metuose visų šalių akys krypsta į Švediją, nekantriai laukiant žinios, kam gi šiais metais bus skirta Nobelio premija – vienas garbingiausių apdovanojimų pasaulyje. Dauguma žino, kad Alfredas Nobelis buvo iškilus mokslininkas ir dinamito išradėjas, bet nedaug kas girdėjo, kad jis priklausė genialių žmonių šeimai su unikalia, intriguojančia istorija.

Jo knyga Immanuel Nobel & Söner: Svenska snillen i tsarernas Ryssland (2020; Immanuelis Nobelis ir sūnūs: švedų genijai carinėje Rusijoje) yra akademinis, patraukliai parašytas darbas apie Nobelių šeimą, jos reikšmingus darbus, išradingumą ir neįtikėtiną verslumą. Vertimas į anglų kalbą The Nobel Family: Swedish Geniuses in Tsarist Russia (2023) pateko į The Financial Times geriausių metų knygų sąrašą. Knyga taip pat išversta į rusų, azerų bei suomių kalbas.

Knygos autorius Bengt'as Jangfeldt'as – žinomas Švedijos slavistas, rašytojas ir vertėjas, knygų apie B. Pasternaką, V. Majakovskį, O. Mandelštamą, J. Brodskį, A. Munthe, R. Wallenbergą autorius, prestižinių literatūros premijų (dukart Augusto Strindbergo premijos – aukščiausio Švedijoje literatūrinio apdovanojimo, Švedijos akademijos premijos ir kt.) laureatas. Bengt'as Jangfeldt'as daug rašo ir Rusijos politikos bei istorijos klausimais: jo knyga Vi och dem. Bengt Jangfeldt om Ryssland som idé (2017; Mes ir jie. Bengt'as Jangfeldt'as apie Rusiją kaip idėją) prasidėjus 2022 m. karui buvo išleista pakartotinai ir išversta į daugelį kalbų.

2024 m. rudenį Bengt'as Jangfeldt'as viešėjo Vilniaus universitete ir sužavėjo auditoriją paskaitomis apie Raoulį Wallenbergą ir Josifą Brodskį. Nuoširdžiai džiaugiamės jo grįžimu ir galimybe pristatyti šį puikų autorių platesnei auditorijai, šį kartą per jo pasakojimą apie iškiliąją Nobelių šeimą.

Kovo 7 d., penktadienį, 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu.

Pranešimą (angliškai) skaitys Brigita Brasienė (VU Kauno humanitarinis fakultetas). Pranešimo tema: "Rendering of verbal and verbal-visual play in Lithuanian dubbed animation".

Lauksime atvykstant arba per nuotolį prisijungiant (pranešėja seminare dalyvaus gyvai).

Renginys bus transliuojamas ir per Ms Teams platformą. Prisijungimo nuorodą rasite čia.

Iki susitikimo!

The Centre for Scandinavian Studies is very pleased to invite you to a series of lectures by a visiting guest, Dr Yair Sapir, a senior lecturer in Swedish at the University of Kristianstad, Sweden. Focusing on the newly published grammar of Elfdalian, co-authored by Dr Sapir, his lectures will touch upon questions of the relationship between dialects and languages, endangered languages and language revitalization policies and practices. Please see the full schedule below:

• On Tuesday, February 25 at 15.00 Vilnius-timein the auditorium 402 at our Centre, he will give a lecture in English “Elfdalian of Northern Dalarna, Sweden – an Introduction”, please do come and join!
• On Friday, February 28 at 11.00 Vilnius-timein the auditorium 314A/B at our Centre, he will give a lecture in Swedish “En introduktion till älvdalska” --> alla svensktalande kollegor och studenter är hjärtligt välkomna!
• On Friday, February 28 at 13.00 Vilnius-timein the auditorium 314A/B at our Centre, a second lecture in English will follow “Elfdalian and Sweden’s Sámi Languages, Sweden’s Minority Language Policy”, everyone is welcome!

“A Grammar of Elfdalian” published on 30 September 2024 can be downloaded here: https://uclpress.co.uk/book/a-grammar-of-elfdalian/

Yair is a linguist with many hats (as you can see here: https://researchportal.hkr.se/en/persons/yair-sapir ), and we are delighted to have an opportunity to welcome him in person and learn about the amazing Elfdalian spoken in Sweden, which is a true treasure find for any linguist.

Look forward to seeing you in person on February 25 and 28!

Šį penktadienį, vasario 14 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarus kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Pranešimą „Morfosintaksinis ir sintaksinis variantiškumas dabartinėje lietuvių kalboje: kalbos raidos ir preskriptyvizmo sąveika“ skaitys Akselis Holvoetas. Taip pat pridedame ir santrauką apačioje.

Lietuvių kalba, kaip ir visos kalbos, nuolat keičiasi. Morfosintaksinių ir sintaksinių pokyčių laipsniškumas sukelia variantiškumą. Savaime atsirandantį variantiškumą komplikuoja kalbos norminimas. Jo tikslas paprastai yra variantiškumo pašalinimas ir (realiai ar tariamai) diachroniškai senesnių konstrukcijų atstatymas. Tačiau morfosintaksiniai ir sintaksiniai pokyčiai tik nedideliu mastu yra valdomi, tad norminimo poveikis iš dalies yra nenumatytas ir priešingas siekiamiems tikslams. Tarp netikėtų norminimo rezultatų reikia paminėti variantiškumo padidinimą, pačios preskriptyvinės gramatikos požiūriu nepageidaujamų konstrukcijų plitimą ir diachroniškai nepagrįstų konstrukcijų įsigalėjimą vietoj autentiškų. Iš kalbos variantiškumo tyrimų perspektyvos susiklosčiusi situacija yra nepaprastai įdomi ir reikia tikėtis, kad ji sulauks didesnio ne tik preskriptyvistų, bet ir deskriptyvistų (ir sociolingvistų) dėmesnio.

Prie seminaro galite jungtis ir nuotoliniu būdu per MS Teams.

Lauksime atvykstant arba prisijungiant!