Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Šį penktadienį, vasario 14 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarus kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Pranešimą „Morfosintaksinis ir sintaksinis variantiškumas dabartinėje lietuvių kalboje: kalbos raidos ir preskriptyvizmo sąveika“ skaitys Akselis Holvoetas. Taip pat pridedame ir santrauką apačioje.

Lietuvių kalba, kaip ir visos kalbos, nuolat keičiasi. Morfosintaksinių ir sintaksinių pokyčių laipsniškumas sukelia variantiškumą. Savaime atsirandantį variantiškumą komplikuoja kalbos norminimas. Jo tikslas paprastai yra variantiškumo pašalinimas ir (realiai ar tariamai) diachroniškai senesnių konstrukcijų atstatymas. Tačiau morfosintaksiniai ir sintaksiniai pokyčiai tik nedideliu mastu yra valdomi, tad norminimo poveikis iš dalies yra nenumatytas ir priešingas siekiamiems tikslams. Tarp netikėtų norminimo rezultatų reikia paminėti variantiškumo padidinimą, pačios preskriptyvinės gramatikos požiūriu nepageidaujamų konstrukcijų plitimą ir diachroniškai nepagrįstų konstrukcijų įsigalėjimą vietoj autentiškų. Iš kalbos variantiškumo tyrimų perspektyvos susiklosčiusi situacija yra nepaprastai įdomi ir reikia tikėtis, kad ji sulauks didesnio ne tik preskriptyvistų, bet ir deskriptyvistų (ir sociolingvistų) dėmesnio.

Prie seminaro galite jungtis ir nuotoliniu būdu per MS Teams.

Lauksime atvykstant arba prisijungiant!

Šį penktadienį, vasario 7 d., 13.00 val., 313 aud. vėl pradedame kalbotyros doktorantų seminarus kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Pirmame šio semestro seminare pranešimą: „Ką konstrukcinė gramatika turi bendro su tarmių atlasais?“ skaitys dr. Anna Daugavet.

Naudodamiesi proga norime visus seminaro dalyvius dar kartą padrąsinti ir paraginti siūlyti pranešimų (ir skaitinių) temas mūsų seminarui. Šio semestro seminarų laikų ir temų sąrašą rasite Teams grupėje, prašome ten įrašyti savo pasiūlymus!

Prie seminaro galite jungtis ir nuotoliniu būdu per MS Teams.

Lauksime atvykstant arba prisijungiant!

Gruodžio 13 d., 13.00 val., 314 B aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą, kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Artimiausiame (šio penktadienio) kalbotyros doktorantų seminare Antanas Keturakis skaitys pranešimą „Apibrėžtumas ir jo raiška romanų kalbose: tipologinis ir diachroninis aspektai".

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu Ms Teams platformoje.

Anotaciją prisegame.

Lauksime atvykstant arba prisijungiant!

Gruodžio 6 d., 13.00 val., 314 B aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą, kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Seminare pranešimą skaitys prof. dr. Axelis Holvoetas.

Kaip teigia profesorius, „Dėl konstrukcinės idiomos was für ein Mensch, co za człowiek, kas per žmogus tarp tyrėjų jau seniai kyla nesutarimai, ar tai į slavų ir baltų kalbas įsibrovęs germanizmas, ar lygiagrečios raidos rezultatas? Iš daugelio dėl šios konstrukcijos kylančių klausimų įdomiausi yra morfosintaksinės raidos ir sintaksinės integracijos procesai.”

Pranešime bus stengiamasi sutelkti dėmesį į konstrukcionalizaciją, struktūrinius požymius, sintaksinę distribuciją, tarpkalbinį variantiškumą. Taip pat nemažai dėmesio bus skiriama lietuvių kalbai – matyt, vienintelei, kurioje paliudyti du šios konstrukcijos variantai: kas do žmogus ir kas per žmogus.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu Ms Teams platformoje.

Visi maloniai kviečiami!

Lapkričio 29 d., 13.00 val., 314 B aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą, kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Seminare pranešimą skaitys Ignas Rudaitis, tema: „Kodėl aktualu žmonių kalbos įsisavinimą mėginti atkartoti kompiuteriuose?".

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu Ms Teams platformoje.

Visi maloniai kviečiami!

2024 m. lapkričio 15 d. Skandinavistikos centre lankėsi Švedijos biochemikas, Švedijos Karališkosios mokslų akademijos narys, Nobelio chemijos premijos komiteto pirmininkas (nuo 2021 m. iki 2023 m.), teorinės chemijos profesorius iš Upsalos universiteto Johanas Åqvistas. Iškilus svečias papasakojo, kaip Karališkoji mokslų akademija skiria Nobelio premijas fizikos, chemijos ir medicinos srityse. Klausytojai sužinojo, kad kiekvienais metais keli šimtai komiteto narių turi įvertinti apie 400–500 pasiūlytų kandidatų, kuriuos teikia mokslininkai, universitetai, Šiaurės šalių profesoriai, Karališkoji mokslų akademija bei ankstesni laureatai.

Johanas Åqvistas taip pat kalbėjo apie buvusius laureatus, pandemijos įtaką Nobelio premijos įteikimo iškilmėms. Filologams suprantama kalba chemikas paaiškino, kaip veikia aminorūgštys ir baltymai, kokia jų struktūra, nes būtent už šiuos atradimus ir skirta šiųmetė premija. 2024 m. Nobelio premiją chemijos srityje gavo Davidas Bakeris, Damis Hassabisas ir Johnas M. Jumperis. Įvertintas jų darbas naujų baltymų kūrimo ir jų struktūrų prognozavimo srityje.

Paskaitos pabaigoje prelegentas atsakė ir į auditorijos pateiktus klausimus.

Už galimybę pasiklausyti šios paskaitos nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadoriui Larsui Wahlundui.

Lapkričio 5 d. Skandinavistikos centre viešėjo žymi švedų aktorė ir režisierė Marika Lagercrantz, kuri švedų ir danų kalbomis kalbėjosi su į susitikimą gausiai susirinkusiais studentais. Jie liko sužavėti. Studentai ypač vertino tai, kad Marika bendravo su jais be „PowerPoint“ prezentacijos ar rankraščio (kuris taip ir liko nepaliestas ant stalo), kad ji stengėsi kalbėti lėtai ir aiškiai, užrašydavo sudėtingesnius žodžius ant lentos ir pasitikrindavo, ar jie tikrai viską suprato. Be to, jie daug sužinojo apie kilmingą Marikos šeimą, kuri priklauso Švedijos kultūros elitui, apie tai, kaip jos šeimos nariai bendravo su garsiais rašytojais. Aktorė taip pat atskleidė, kodėl pasirinko žodinę kūrybą, o ne rašytinę – galbūt todėl, kad jos tėvas - rašytojas Olofas Lagercrantz buvo nuolat užsiėmęs rašymu, tad tai tapo savotišku protestu. Vaidyba – tai ištartas žodis, pokalbis, kuris atliepia ir graikų filosofo Sokrato išmintį, kuris Atėnų aikštėse bendraudavo su žmonėmis. Sokratas nieko nerašė, nes manė, kad vertingiausias yra pašnekesys.

Dabar Marika jau keletą mėnesių filmuojasi Lietuvoje. Aktorė mato, kaip pasikeitė kino pasaulis dėl to, kad daugelį nacionalinių mažų gamybos kompanijų nupirko didžiosios Amerikos kompanijos. Ji akcentavo, kaip svarbu toliau kurti filmus gimtosiomis kalbomis, paminėjo, kad Lietuva tampa svarbia kino šalimi, šiuo metu čia dirba kelios tarptautinės kino kompanijos. Ji kvietė studentus žengti į kino pasaulį, išdrįsti rašyti scenarijus, kitaip tariant, įkvėpė kurti.

Marika kalbėjo apie tai, kad užpuolus negandoms tvirtybės suteikia atmintinai išmokta gera poezija ar kiti tekstai. Ji išmokė susirinkusiuosius deklamuoti eilėraštį „Hej, hopperi hoppa“, kurį parašė jos prosenelis Hugo Hamiltonas, kūręs vadinamąsias „trolių eiles“ (dažniausiai jis eiliuodavo dirbdamas Švedijos Parlamente). Aktorė leido suprasti ištarto žodžio galią.

Susitikimo laikas greitai prabėgo, o klausytojai būtų mielai klausęsi aktorės daug ilgiau.

Už šią galimybę nuoširdžiai dėkojame Švedijos ambasadai Lietuvoje ir asmeniškai ambasadoriui Larsui Wahlundui.

Kviečiame visus į antrą „Sociokultūrinių tyrimų seminarą“, kuriame literatūrologė Dalia Satkauskytė (LLTI, VU) svarstys „Ką gali ir ko negali sociokritika“. Seminaras vyks trečiadienį, lapkričio 13 d., 17 val. VU Filologijos fakulteto 314a auditorijoje.

Marijaus Šidlausko teigimu, sociokritika – tai metodas „kuris pats pripažįsta savo teorinį ir institucinį neapibrėžtumą“ ir todėl „šiais tarpdalykinių sąveikų laikais įgyja papildomų simpatijų, juolab, kad jam įdomiausia tai, ką didžiuma savyje užsisklendusių teorijų išdidžiai apeina“.

Pranešime bus aptariama, kas yra toji sociokritika ir jos kuriama įdomumo zona. Taip pat bus tiriamas šio metodo santykis su literatūros sociologija analizuojant, kiek pasiteisina jos ambicijos suderinti tekstinę kritiką ir kontekstinį kūrinio aiškinimą. Bus bandoma išsiaiškinti, ar sociokritika padeda išvengti literatūros, kaip simptomo, ir socialinių procesų iliustracijos interpretacinių spąstų, ar yra literatūros teksto plotmių, kurių ji „neįkanda“, ar yra kūrinių, kurių sociokritinė analizė nesukuria prasmės prieaugio.