Lietuvių kalbos katedros afilijuotoji profesorė Regina Koženiauskienė – naujos „Adomo Mickevičiaus poezija. Pirmas tomas“ debiutinės knygos vertėja. Kaip teigia knygos sudarytoja ir vyr. redaktorė Reda Griškaitė, ši knyga turi ne tik inspiraciją, bet ir seansaciją. Pirmą kartą ne tik balades ir romansus, bet ir visą debiutinę poeto knygą in corpore į lietuvių kalbą išvertė vienas vertėjas, maža to, pirmą kartą – moteris. Su autentišku A. Mickevičiaus tekstu dirbo patyrusi vertėja Regina Koženiauskienė. Koženiauskienės nuopelnai XIX a. Lietuvoje kurtos lenkakalbės literatūros rekonstrukcijai ir sklaidai yra daugiau nei reikšmingi.
Knygoje bus galima susipažinti ne tik su originaliu poeto tekstu, užrašytu išsaugant istorinę lenkų kalbos gramatiką, bet ir vientisu profesionaliu vertimu į lietuvių kalbą. Vertimą papildo literatūros tyrinėtojų ir knygos rengėjų tekstai – įvadinis straipsnis profesorės Brigitos Speičytės, taip pat svarbi dalis – garsaus dailininko Stasio Eidrigevičiaus iliustracijos, įvadinis žodis. Knyga prekyboje pasirodys 2023 m. sausio mėnesį.
Knygos leidybą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Fundacja "Pomoc Polakom na Wschodzie" (liet. Fondas „Parama lenkams Rytuose“), Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie. Paremta Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro lėšomis iš Kultūros rėmimo fondo, leidėjas - VU.
https://lt-lt.facebook.com/vumuziejus/
https://wilno.tvp.pl/65247909/polskolitewska-ksiazka-poezye-adama-mickiewicza-tom-pierwszy
APDOVANOJIMAI 2022
Šv. Jeronimo – Tarptautinę vertimų dieną, 2022 m. rugsėjo 29-ąją, trys iškilūs vertėjai – Regina Koženiauskienė, Vytautas Dekšnys ir Vyturys Jarutis – apdovanoti Kultūros ir tautinio paveldo ministerijos medaliais „Nusipelnęs kultūrai“ „Gloria Artis“. Vertėjams padėką išreiškė Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis ir Knygos instituto direktorius Dariusz Jarowskihttps://wilno.tvp.pl/63069535/miedzynarodowy-dzien-tlumacza-w-ambasadzie-rp-w-wilnie-fotogaleria
2020 metai
2020 m. SAUSIS
Prof. Algio Kalėdos premija 2019 paskirta afiliuotajai profesorei habil. dr. Reginai Koženiauskienei
Sausio 17 d. Paveikslų galerijoje iškilmingai apdovanota prof. Regina Koženiauskienė už taikliai epochos literatūrinį stilių perteikiančius Jono Čečioto (Jan Czeczot, 1796–1847) ir Eugenijaus Renės (Eugeniusz Rönne, 1830–1895) poezijos vertimus iš lenkų į lietuvių kalbą, už profesionalų Jono Čečioto poezijos rinkinio ,,Sodiečio dainos’’ parengimą, kuris praturtina 19 amžiaus Lietuvos kultūros vaizdą, ir už daugiakalbio Lietuvos literatūrinio paveldo tyrinėjimus ir sklaidą.
Laureatę sveikino kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, LLTI direktorė Aušra Martišiūtė Linartienė, A. Kalėdos premijos komisijos pirmininkė Aušra Jurgutienė, VU prof. dr. Brigita Speičytė, dr. Reda Griškaitė, prof. dr. Laima Kalėdienė,Jono Čečioto eilėraščius skaitė Lenkijos instituto Vilniuje vadovas Pawełas Krupka, LDK dainomis džiugino Marija Krupoves-Berg.
2019 m. SPALIS
2019-10-09
Kalbos normos praktika. Mokomoji knyga
Irena Smetonienė
Šios knygos tikslas – pažiūrėti į normos mokymą kiek kitaip: akcentuojama ne pati klaida (išskyrus kai kurias leksikos klaidas), o parodoma, kokia turi būti norminė vartosena, ji paremiama glausta teorija. Netaisyklingi kalbos vartosenos atvejai pateikiami tik užduotyse. Taip norėta išvengti besaikio klaidų akcentavimo ir, kartais, pačių klaidų mokymo. Knyga skirta būsimiems lietuvių kalbos specialistams, jau išmanantiems kalbos sistemos dalykus, tačiau tinka ir kitų specialybių studentams, besimokantiems specialybės kalbos arba kalbos kultūros.
https://www.vu.lt/leidyba/knygos/e-knygos Vilniaus universiteto leidykla, 2019.
2019 m. GEGUŽĖ
2019-05-29
Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos laureatas – doc. dr. Bronius Dobrovolskis
2019 m. gegužės 27 d. Kalbos ir kultūros institute „Lingua Lituanica“ įvyko Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisijos posėdis. Jame slaptu balsavimu nuspręsta 2019 m. premiją skirti pedagogui, kalbininkui, lietuvių kalbos vadovėlių, metodinių ir mokomųjų priemonių autoriui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui už ilgametę turiningą ir visapusišką veiklą lituanistikos ir pedagogikos srityse. Premijos laureatas yra Pegagogo pavyzdys, mokytojų Mokytojas, vienas žymiausių lietuvių kalbos didaktikos autoritetų, visą gyvenimą paskyręs gimtosios kalbos puoselėjimui.
2018 m. įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą.
Premija laureatui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui bus iškilmingai įteikta birželio 13 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.
Nuotraukose: Bronius Dobrovolskis ir Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisija
Lietuvių kalbos institutas ir Vilniaus universitetas kviečia registruotis dalyvauti 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „KALBINĖ ĮVAIROVĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE: KALBOS GALIA IR PRESTIŽAS“, kuri vyks 2019 m. spalio 3–4 d. Lietuvių kalbos institute, P. Vileišio g. 5, Vilnius.
Laukiame žodinių ir stendinių pranešimų šia TEMATIKA: · Kalbinė įvairovė kalbose, tarmėse ir kalbinėse bendruomenėse · Kalbos vartosenos ypatumai ir norminimas · Bendrinės kalbos ir tarmių bei kitų kalbos atmainų santykiai · Kalbos politikos, ideologijos ir praktikos aktualijos ir iššūkiai · Kalbos galios ir prestižo dinamika · Pažangių lingvistinių įrankių ir el. paslaugų kūrimas, skaitmeninių kalbos išteklių nauda
PLENARINIAI PRANEŠĖJAI: Frans HINSKENS, Meertenso institutas, Nyderlandai; Sabine KIRCHMEIER, Danų kalbos valdyba, Danija
Ari Páll KRISTINSSON, Islandijos universitetas, Islandija; Birutė KLAAS-LANG, Tartu universitetas, Estija; Rita MILIŪNAITĖ, Lietuvių kalbos institutas, Lietuva; Irena SMETONIENĖ, Vilniaus universitetas, Lietuva.
Dalyvio anketą kartu su pranešimo anotacija (lietuvių arba anglų k.) ir tezėmis (anglų k.) prašome siųsti IKI 2019 M. BIRŽELIO 10 D.el. paštu .
PATVIRTINIMĄ apie priėmimą el. paštu atsiųsime iki 2019 m. liepos 10 d.; PRELIMINARIĄ KONFERENCIJOS PROGRAMĄ paskelbsime 2019 m. rugsėjo 10 d.
ŽODINIS PRANEŠIMAS: 20 min. (bus sudaryta galimybė pranešimą skaityti ir skaipu).
STENDINIS PRANEŠIMAS: pranešėjas yra atsakingas už stendinio pranešimo turinį ir grafinį išdėstymą. Matmenų reikalavimus atsiųsime kartu su priėmimo patvirtinimu.
KONFERENCIJOS DARBO KALBOS: anglų, lietuvių.
DALYVAVIMO MOKESTIS: 35 Eur (sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 20 d.). Mokėjimo informaciją nurodysime kartu su priėmimo patvirtinimu.
TECHNINĖS REKOMENDACIJOS TEZĖMS. Tezes rekomenduojama parengti pagal dalyvio anketoje pateikiamą pavyzdį. Pageidaujamas teksto šriftas – Times New Roman; raidžių dydis – 12 punktų; tezės – iki 500 žodžių; literatūra ir šaltiniai – iki 300 žodžių.
Tezės anglų kalba bus skelbiamos internete atskiru leidiniu. Daugiau informacijos apie konferenciją rasite: http://lki.lt/26-oji-tarptautine-moksline-jono-jablonskio-konferencija/ http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/ https://linguistlist.org/issues/30/30-1137.html
PUBLIKACIJOS. Maloniai kviečiame pranešimų pagrindu parengtus straipsnius ir kitus straipsnius lietuvių ir užsienio kalbomis teikti spausdinti šiems mokslo žurnalams:
· BENDRINĖ KALBA (ISSN 2351-7204), el. žurnalo svetainė:http://www.bendrinekalba.lt/, straipsnius prašome siųsti el. p.:, .
· ACTA LINGUISTICA LITHUANICA (ISSN 1648-4444), prieiga internete:http://lki.lt/leidiniai/periodiniai-leidiniai/acta-linguistica-lithuanica/, straipsnius prašome siųsti el. p. .
· LIETUVIŲ KALBA (ISSN 1822-525X), el. žurnalo svetainė:http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba.
Laukiame Jūsų 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje„KALBINĖ ĮVAIROVĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE: KALBOS GALIA IR PRESTIŽAS“!
2017 m. GEGUŽĖ
2017 m. gegužės 12 ir 13 dienomis docentė Vilma Zubaitienė dalyvavo 2-oje metinėje Baltų studijų draugijos konferencijoje „Reformacijos įtaka Baltijos šalims“, vykusioje Franckės įstaigose (Frackeschen Stiftungen) Hallėje (Vokietija) ir skaitė pranešimą Die Rolle der Bibelübersetzung für die Kodifizierung der litauischen Sprache (Biblijos vertimų įtaka lietuvių kalbos kodifikacijai).
B. Triškaitės nuotr.
Gegužės 11 d. prof. dr. Irena Smetonienė dalyvavo Mokytojo TV laidoje „Lietuvių kalbos mokslo naujovės mokykloje“.
Gegužės 10 d. doc. dr. Antanas Smetona skaitė viešą paskaitą Lietuvos sporto universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete „Šiuolaikinė mokslo kalba“.
2017 m. gegužės 7–13 d. lektorė dr. Gintarė Judžentytė pagal ERASMUS+ dėstymo programą skaitė paskaitas Spatial deixis in Baltic languages (Vietos deiksė baltų kalbose) Baltistikos programos studentams Pizos universitete, Filologijos, literatūros ir kalbotyros departamente. 
Adriano Cerri nuotraukoje: prof. habil. dr. Pietro Umberto Dini ir dr. Gintarė Judžentytė
Gegužės 5 d. doc. dr. Antanas Smetona skaitė viešą paskaitą „Lietuvos vaikų pasakų“ 10 knygos pristatymo renginyje.
2017 m. BALANDIS
Balandžio 3–7 d. Varšuvos universitete (Lenkija) doc. Vilma Zubaitienė skaitė paskaitas dviem temomis: iš lietuvių leksikografijos istorijos ir apie istorinę lietuvių leksikografiją (O historii leksykografii litewskiej i o litewskiej leksykografii historycznej), taip pat – senieji lietuvių kalbos žodynai ir jų autoriai: Tarp leksikologijos ir leksikografijos (Najstarsze słowniki litewskie i ich autorzy. Między leksykologią a leksykografią).
Balandžio 19 d. prof. Irenos Smetonienės paskaita„Autorinio stiliaus ribos“ kalbos redaktoriams LEU (organizavo VLKK).
6-oji Skandinavijos asociacijos konferencija „Kalba ir pažinimas“
Š. m. balandžio 20–22 d. Lundo universitete (Švedijoje) vyko 6-oji Skandinavijos asociacijos konferencija „Kalba ir pažinimas“ (The 6th conference of the Scandinavian Association for Language and Cognition). Konferencijoje kognityvinės semantikos klausimais diskutavo ir pranešimus pristatė mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių: Belgijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Olandijos, Rusijos, Švedijos ir kt. Pagrindinius pranešimus plenariniuose posėdžiuose skaitė net 7 pasaulinio garso mokslininkai: Ivana Bianchi (Italija), Rosario Caballero (Ispanija), Markas Dingemanse‘as (Olandija), Dirkas Geeraertsas (Belgija), Raymondas Gibbsas (JAV), Iraide Ibarretxe-Antuñano (Ispanija), Joanna Rączaszek-Leonardi (Lenkija).
Konferencijoje pranešimus pristatė ir Lietuvių kalbos katedros dėstytojos – dr. Gintarė Judžentytė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė. Gintarė Judžentytė kalbėjo apie deiktinių sistemų pakitimus šnekamojoje lietuvių kalboje (angl. Some remarks on the change of deictic systems in spoken Lithuanian), o Vilma Zubaitienė – apie pjauti ir laužyti tipo veiksmažodžius lietuvių kalboje: jų suvokimą ir ekvivalentiškumą kai kuriose germanų kalbose (angl. Polysemy of cut and break-type Verbs in Lithuanian: its Perception and Equivalency). 
Raymondas Gibbsas skaito pranešimą Metaphor and the automatic mind (G. Judžentytės nuotr.)
Antano Smetonos paskaitos:
Doc. dr. Antano Smetonos paskaita VU teisės fakulteto doktorantams (04.18 )
„Lietuvių kalba – šiandienos aktualijos“ (04.25, Kaišiadorių viešoji biblioteka)
2017 m. KOVAS
Doc. dr. Antano Smetonos interviu bernardinai.lt VILNIAUS UNIVERSITETAS SUSPINDO PASAULINIAME LINGVISTIKOS ŽVAIGŽDYNE
Prof. Irenos Smetonienės lietuvių kalbos vadovėlis
Kovo 16 d. virtualaus seminaro metu buvo pristatytas naujasis prof. Irenos Smetonienės lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasėms bei EMA elektroninės pratybos. Pirmoje seminaro dalyje Irena Smetonienė pristatė naujo lietuvių kalbos 5 klasei vadovėlio koncepciją, turinį, vadovėlio naujumą. Seminaro antroje dalyje Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Inga Uinskienė pristatė EMA elektronines lietuvių kalbos pratybas 5 klasei, sukurtas specialiai pagal minėtą vadovėlį.
Virtuali mokymosi aplinka – http://vma.lt/
53-oji Arturo Ozolo dienos konferencija
Š. m. kovo 17 d. doc. Vilma Zubaitienė skaitė pranešimą „G. Ostermejerio (1791) ir K. G. Milkaus gramatikų (1800) ryšiai ir jų įtaka mokslinei Augusto Schleicherio Lietuvių kalbos gramatikai (1856)“ Rygoje vykusioje 53-ojoje Arturo Ozolo dienos konferencijoje „Gramatika kalbos bei kalbotyros raidoje“.
V. Kardelio nuotrauka
Doc. dr. Antanas Smetona pasakė, kodėl turėtų būti galima rašyti pavardes su w,q ir x. (2017 03 06, Žinių radijas )
Doc. dr. Antanas Smetona „Nesustabdomas lietuvių kalbos kitimas“ diskusijoje „Kaip atsirado ir dingo šliūptarnis? ..." (2017 03 02, VU biblioteka)
2017 m. VASARIS
Doc. A. Smetonos viešos paskaitos visuomenei:
Lietuvių kalbos dienos Ukmergėje: „Lietuvių kalba: vakar, dabar, rytoj“ (vasario 21 d. Ukmergė)
„Kalboje visų namai“ – Lietuvių kalbos dienos (vasario 24 d. Biržai)
Vasario 3 d. Lietuvių katedros docentė Vilma Zubaitienė skaitė viešą paskaitą Baltų akademijos moksleiviams „Naujadarai baltų kalbose: anksčiau ir dabar“. Ji papasakojo, kokie naujadarai aptinkami senuosiuose XVII–XIX a. žodynuose, kokius naujadarus kūrėsi aušrininkai ir varpininkai, kaip naujadarų paplitimą lėmė asmenybės (Konstantinas Sirvydas, Simonas Daukantas, Jonas Jablonskis), kokie naujadarai fiksuojami dabartinėje lietuvių ir latvių kalbų informacinėje erdvėje ir kokia yra stilistinių naujadarų galia.
E. Kazakėnaitės nuotr.
2017 metų vasario 2 d. Rygoje vyko 75-oji Latvijos universiteto konferencija. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvių ir bendrosios kalbotyros katedros suorganizavo šios konferencijos sekciją „Gramatika ir pragmatika“, kurioje dalyvavo pranešėjai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos.
Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros dr. Gintarė Judžentytė. Ji kalbėjo apie bendrinės lietuvių kalbos rodomųjų įvardžių sistemą Lietuvių kalbos gramatikoje ir lygino ją su šnekamosios lietuvių kalbos duomenimis (The system of demonstrative pronouns in the Grammar of Standard Lithuanian and spoken Lithuanian). 
E. Kazakėnaitės nuotraukoje: pranešimą pristato dr. Gintarė Judžentytė
2017 m. SAUSIS
Sausio 21 d. profesorės habil. dr. Reginos Koženiauskienės straipsnis „Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą“_Bernardinai.lt
Tarptautinis mokslinis seminaras „Latvių kalbos raštai ir raštai Latvijoje XVI–XIX a.“ Latvijos universitete
2017 m. sausio 13 d. Latvijos universiteto Filologijos fakultete vyko Latvijos universiteto Filologijos fakulteto Baltų kalbotyros katedros ir Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto organizuojamas tarptautinis mokslinis seminaras, skirtas seniesiems latvių kalbos raštams. Moksliniame renginyje „Latvių kalbos raštai ir raštai Latvijoje XVI–XIX a.: tyrimų aktualijos ir problemos“ (lat. Latviešu raksti un raksti Latvijā 16.–19. gadsimtā: pētniecības aktualitātes un problēmas) kalbėta apie įvairius XVI–XIX a. latvių kalbos raštų aspektus.
Seminarą sudarė dvi dalys: pirmoji dalis buvo skirta vykstantiems ir jau užbaigtiems projektams pristatyti, antrojoje kalbėta apie skirtingo pobūdžio senųjų raštų tyrimus. Seminare pusvalandį trukusius pranešimus skaitė mokslininkai iš Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universiteto, Ilinojaus universiteto, Latvijos universiteto, Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto, Stokholmo universiteto ir Vilniaus universiteto. Seminare, kaip įprastai, dalyvavo Pietų Australijos Flinderso universiteto profesorius Trevoras G. Fennellis.
Rygoje vykusiame renginyje pirmą kartą buvo pristatyta elektroninė Istorinio latvių kalbos žodyno (XVI–XVII a.) versija (lat. Latviešu valodas vēsturiskā vārdnīca (16.–17. gadsimts)). Žodyną pristatė projektą vykdančios Latvijos universiteto latvių kalbos instituto darbuotojos dr. Renātė Siliņa-Piņķė ir dr. Anta Trumpa.
Tarptautiniame moksliniame seminare bendrą pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros darbuotojos – doc. dr. Vilma Zubaitienė ir dr. Gintarė Judžentytė. Jos kalbėjo apie Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum (1642) ir Georgo Elgerio Dictionarium Polono-Latino-Lottauicum (1683) žodynuose pateikiamų asmenų pavadinimų ekvivalentiškumą („Asmenys ir jų ypatybės Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum (1642) ir Georgo Elgerio Dictionarium Polono-Latino-Lottauicum (1683)“). Mokslinio seminaro iniciatorius prof. habil. dr. Pēteris Vanagas pristatydamas Lietuvių kalbos katedros mokslininkes labai džiaugėsi jų pasirinkta tyrimų sritimi, minėjo, kad Gintarė Judžentytė ir Vilma Zubaitienė žurnale Baltų filologija (lat. Baltu Filoloģija) jau yra publikavusios du straipsnius, kuriuose atkreipiamas dėmesys į kalbamųjų žodynų santykį.
Ernestos Kazakėnaitės nuotrauka
2016 m. GRUODIS
Gruodžio 29 d. Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje vyko jau tradicine tapusi Metų paskaita lituanistui, į kurią susirinko Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetų dėstytojai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, Nacionalinio egzaminų centro, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, Lietuvos ir užsienio mokyklų lietuvių kalbos mokytojai. Šių metų paskaitą „Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą“ skaitė Lietuvių kalbos katedros profesorė habilituota humanitarinių mokslų daktarė Regina Koženiauskienė. Rūpindamasi kalba, jos mokymu, domėdamasi politikų, žurnalistų, teisininkų ir kitų kalbine elgsena, ji pastebėjo, kad viešai kalbant neretai klaidžiojama tarsi be kompaso. Pasak profesorės, dabar viešosios kalbos mokymuose per daug dėmesio skiriama pranešėjo charizmai, patrauklumui, tačiau būtina neužmiršti ir loginio mąstymo pagrindų, siekti, kad klausytojų protas būtų patenkintas. Į filosofo, teologo, kalbininko, garsaus pamokslininko Konstantino Sirvydo darbus pranešėja pažvelgė retorikos mokovės akimis. Kadangi K. Sirvydas įtrauktas į Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą, mokytojai, supažindindami mokinius su pirmuoju lietuvių kalbų žodynu, buvusiu, anot Ingės Lukšaitės, „didžia pastanga kurti ir plėsti intelektualiai mąstysenai reikalingų žodžių klodą“, turi galimybę parodyti, kaip lietuvių kalba siekiama retorinio įtaigumo.Renginį moderavo Lietuvių kalbos katedros lektorius Kęstutis Bredelis. Žr. plačiau.
Gruodžio 20 dieną Lietuvių kalbos katedros profesorė Irena Smetonienė leidykloje „Alma littera“ skaitė viešą paskaitą apie šiuolaikinę stilistiką ir autorinio stiliaus sampratą. Leidyklos redaktoriai domėjosi, koks požiūris šiandien į funkcinius stilius, kiek galima taisyti autoriaus stilių, kas yra stiliaus klaida.
2016 m. LAPKRITIS
Lapkričio 3 dieną nemažas būrys lituanistų ir istorikų dalyvavo respublikinėje konferencijoje „Literatūros kanonas. M. K. Sarbievijus“ Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centre. Priartėti prie Baroko epochos dvasios renginio dalyviai galėjo klausydamiesi Dianos Tiškovaitės atliekamų barokinių kūrinių bei Arvydo Kavaliausko skaitomų M. K. Sarbievijaus eilėraščių lotynų ir lietuvių kalbomis. Renginio moderatorius Lietuvių kalbos katedros lektorius, Vilniaus inžinerijos licėjaus lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Kęstutis Bredelis pristatė konferencijos pranešėjus. Apie konferenciją plačiau. 
Galime pasidžiaugti daugiau nei metus trukusio Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų centro ir Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros bendradarbiavimo rezultatu. Tai – kalbinės audiometrijos testas, kurį sudarė prof. Eugenijus Lesinskas, prof. Vytautas Kardelis ir gyd. Vija Vainutienė, įgarsino Meinardas Brazaitis.
Kalbinė audiometrija parodo paciento gebėjimą išgirsti bei suprasti kalbą, o kalbinės audiometrijos testas padeda nustatyti kalbos slenksčius ir įvertinti kalbos suvokimo lygį. Lietuvoje iki šiol egzistavo tik doc. K. Povilaičio 1980 m. sudarytos artikuliacinių žodžių lentelės lietuvių kalba. Todėl šio kalbinės audiometrijos testo pagrindiniai tikslai buvo sudaryti naujas dviskiemenių (spondėjinių ir fonetiškai subalansuotų) žodžių, vienskiemenių žodžių ir sakinių lenteles, skirtas suaugusiems ir vaikams.
Vykdant VLKK remiamą Lietuvių kalbos katedros projektą „Lietuvių kalbos tarmių duomenų bazės pildymas“ (vadovas prof. V. Kardelis), lapkričio mėn. 11–13 d. buvo surengta pirmoji dialektologinė ekspedicija Skuodo apylinkėse. Ekspedicijoje dirbo projekto dalyviai: Lietuvių kalbos katedros prof. Vytautas Kardelis, Romanų filologijos katedros dr. Diego Ardoino, MA Bendrosios kalbotyros studijų programos studentai Beatričė Ganusauskaitė, Gintarė Jackevičiūtė, Povilas Jundulas, Rugilė Katlauskaitė, BA Lietuvių filologijos studijų programos studentės Gabrielė Kutelytė, Simona Osipovaitė, lietuvių filologijos ir užsienio (italų) kalbos studijų programos studentės Svajūnė Laurinėnaitė, Ingrida Seliukaitė bei Filologijos fakulteto dekanato vyresnioji specialistė Julija Šabasevičiūtė. Ekspedicijoje įrašyta daugiau nei 40 val. garso ir apie 4 val. vaizdo įrašų, bendrauta su 40 pateikėjų, pildytos sociolingvistinės anketos. 
Dirbti pasirengę! Iš kairės: J. Šabasevičiūtė, S. Laurinėnaitė, I. Seliukaitė, G. Jackevičiūtė, S. Osipovaitė, P. Jundulas, G. Kutelytė, B. Ganusauskaitė, D. Ardoino. Nuotrauka V. Kardelio.