Taikomosios kalbotyros institutas

2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvių kalbos institute vyko 24-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“. Jos tikslas buvo aptarti kalbų ir skaitmeninių technologijų sandūroje kylančias problemas, su kuriomis susiduriama plėtojant skaitmeninius išteklius ir kuriant bendrąją skaitmeninę rinką.

Konferenciją pradėjusi idėjos autorė — Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė teigė, kad konferencijos tema pasirinkta neatsitiktinai — kalbos skaitmeninimo srityje jau iš tiesų yra nemažai nuveikta. Kartu su ja apžvelgti nuveiktus ir būsimus darbus kvietė dalyvius sveikinusi Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Profesorė džiaugėsi, kad „dar nė vienais metais šios konferencijos tema nebuvo tokia šiuolaikiška, atliepianti naujausius informacinės visuomenės poreikius“.

Plenarinį konferencijos posėdį pradėjęs Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas kvietė kalbinę bendruomenę diskutuoti, kokiu mastu tauta turi pati parengti savo gimtosios kalbos išteklius ir technologijas, o ką galima įsigyti jau pagamintą kitų kalbų pagrindu. Siekdami atskleisti požiūrį iš šalies į lietuvių kalbos skaitmeniniame pasaulyje problemas, konferencijos organizatoriai pakvietė dalyvauti ispanų mokslininką Rafaelį Riverrą, kalbėjusį apie rimtas kalbines kliūtis, kurios neleidžia Europos piliečiams ir įmonėms visapusiškai pasinaudoti integruotos Europos galimybėmis ir visa naudinga informacija. Posėdį užbaigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorius prof. habil. dr. Laimutis Telksnys, diskutavęs apie rašytinę ir sakytinę lietuvių kalbą įprastoje ir elektroninėje terpėse.

Konferencijoje pranešimus skaitė ir Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedros darbuotojai: Gintarė Judžentytė kartu su Vilma Zubaitiene kalbėjo apie akademinių frazių tyrimus („Tekstynais paremti akademinių frazių tyrimai: formalioji struktūra ir semantika“), Audrius Valotka kartu su Gediminu Navicku skaitė pranešimą „Tolyn nuo Gutenbergo spaudos preso: lietuvių šneka naujausiose technologijose“.

Daugiau informacijos http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/

Taikomosios kalbotyros instituto profesorė Meilutė Ramonienė 2017 m. rugsėjo 20–22 dienomis dalyvavo Europos kalbų testuotojų asociacijos ALTE susitikime Leuveno (Belgija) universitete. Tai buvo jau 50-tasis ALTE susitikimas. Europos kalbų testuotojų asociacijos ALTE pagrindinis uždavinys yra rūpintis dabartinių kalbų testų kokybe. Šios asociacijos narė nuo 1999 metų yra Lituanistinių studijų katedra, užsiimanti lietuvių kalbos kaip svetimosios testų rengimu. Prof. Meilutė Ramonienė yra ALTE Nuolatinio komiteto (angl. Standing Committee) narė.

2017 m. spalio 20 d. 15 val. Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks Taikomosios kalbotyros instituto mokslinis seminaras „Pasaulio vaizdas kalboje. Koncepto analizė“.

Pastaruoju metu vis plačiau pasaulio vaizdo tyrimai remiasi kalbos analize, nes kalboje yra užkoduota ne tik tautos kultūra, tapatybė, bet ir tai, kas vadinama mentalitetu, tautine psichologija. Rekonstruojant tautos, tam tikros kalbinės bendruomenės pasaulio ir savo vietos jame suvokimo būdą, turintį savo išraišką kalboje, kartu galima rekonstruoti ir jos vertybių sistemą. Tokie tyrimai yra tarpdalykinės disciplinos – etnolingvistikos – objektas, realizuojamas žodžių konceptų analize. Per koncepto analizę galima pažinti tautos mąstymą, savitumą, kaip tauta supranta „daiktą“, kaip visuomeniškai įtvirtinamos kalba ir kalbos vartojimu suvokiamos žinios apie pasaulį, kaip kategorizuojami jo reiškiniai, požymiai ir vertinimai.

Pranešėjai – monografijos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ autoriai:

• prof. dr. Kristina Rutkovska (etnolingvistinės definicijos metodologija, sisteminės koncepto dalies analizė);
• prof. dr. Irena Smetonienė (teorinės koncepto analizės prielaidos, tekstinės ir sintetinės koncepto dalies analizė);
• dr. Marius Smetona (apklausų tikslas, rengimas ir gautų duomenų analizė).

Spalio 11 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyks tarptautinė konferencija „Gimtoji kalba: išlaikyti, gražinti, skleisti...“, kurioje pranešimą „Lietuvių kalba – dabarties mitologija ir visuomenės būvis“ skaitys TKI doc. dr. Antanas Smetona.

Plačiau žr. http://maironiomuziejus.lt/lt/renginiai/tarptautine-moksline-praktine-konferencija-2017-m-1625

2017 m. rugsėjo 19–20 d. VU TKI doc. dr. Rita Juknevičienė lankėsi Grace (Austrija) įsikūrusiame Europos šiuolaikinių kalbų centre (angl. European Centre for Modern Languages, ECML).

Čia vyko RELANG projekto veiklų aptarimas ir planavimas. Projekto vadovas José Noijons iš Olandijos pristatė ECML šalių-narių pateiktas paraiškas, kurių pagrindu ECML atrinktose šalyse rengiami mokymai ir seminarai, padedantys šalių nacionalinėms institucijos susieti savo užsienio kalbų egzaminus ir testus su „Bendraisiais Europos kalbų metmenimis“ (BEKM). Rita Juknevičienė yra dalyvavusi įvairiuose RELANG veiklose Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat ECML renginyje Grace yra pristačiusi Lietuvos užsienio kalbų valstybinių egzaminų siejimo su BEKM veiklas (kolokviumo vaizdo įrašai >>>), o nuo šių metų ji pakviesta prisijungti prie RELANG projekto komandos.

2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvių kalbos institute vyks 24-oji Jono Jablonskio tarptautinė mokslinė konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“. Jono Jablonskio vardu pavadintą tarptautinę mokslinę konferenciją paeiliui (pamečiui) organizuoja Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra. Moksliniams šios konferencijos komitetui priklauso VU Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedros prof. dr. Irena Smetonienė, organizaciniam — dr. Gintarė Judžentytė. Konferencijoje pranešimus skaitys keli TKI darbuotojai:

• dr. Gintarė Judžentytė, doc. dr. Vilma Zubaitiene „Tekstynais paremti akademinių frazių tyrimai: formalioji struktūra ir semantika“,
• dr. Audrius Valotka, Gediminas Navickas „Tolyn nuo Gutenbergo spaudos preso: lietuvių šneka naujausiose technologijose“.

Plačiau žr. http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/

2017 m. rugsėjo 10–13 dienomis Ciuriche (Šveicarijoje) vyko 50-oji kasmetinė Europos lingvistų asociacijos (Societas Linguistica Europaea) konferencija (SLE 2017). Jubiliejinėje konferencijoje dalyvavo per 700 lingvistų iš visos Europos, tarp jų — Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojos doc. dr. Vilma Zubaitienė ir dr. Gintarė Judžentytė.

Bendrojoje sekcijoje „Language and variation“ dr. Gintarė Judžentytė pristatė savo tyrimus iš erdvės deiksės srities — „Some remarks on variation of systems of demonstrative pronouns in modern Lithuanian dialects“. Savo pranešime ji nagrinėjo erdvės raišką rodomaisiais įvardžiais remdamasi pačios įrašytais naujausiais tarmių duomenimis.

Abi mokslininkės dalyvavo dvi dienas vykusioje teminėje sekcijoje „When Noun meets Noun“, kuriai vadovavo Oslo ir Bolonijos universiteto mokslininkai dr. Steve Pepper bei dr. Francesca Masini. Šioje sekcijoje tyrėjos skaitė bendrą pranešimą „Noun + noun sequences in Lithuanian: medical and legal discourses“: pristatė kolokacijų struktūrą, variantiškumą, semantinius ryšius tarp dėmenų dviejų žanrų tekstuose.

VU Filologijos fakulteto prof. dr. Kristina Rutkovska (BKKI) , dr. Marius Smetona (TKI), prof. dr. Irena Smetonienė (TKI) išleido monografiją „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“.

Konceptas – tai ne tik gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje pavadinimas. Tai kalbinis ir kultūrinis reiškinio suvokimas. Kiekvienas reiškinys, arba tiksliau jo pavadinimas (žodis), turi savo reikšmę, bet ar ji tikrai yra tokia, kokią mums paprastai pateikia žodynai? Ar pateiktoji reikšmė tikrai atskleidžia vaizdinį, kuris mums kyla ištarus vieną ar kitą žodį? Į šiuos ir panašius klausimus atsakyti gali padėti koncepto analizė. Todėl šioje knygoje, kuriai pratarmę parašė pasaulinio garso etnolingvistas, Liublino etnolingvistikos mokyklos įkūrėjas prof. halib. dr. Jerzi Bartmiński, rasite UGNIES, VANDENS, NAMŲ, ŠEIMOS, DARBO, EUROPOS, LAISVĖS ir GARBĖS konceptus. Tai amžinosios vertybės, pagrindinės žmogaus gyvenimo ir egzistencijos plano dalys, jos atsparios laikui, perduodamos iš kartos į kartą, išlieka žmonių sąmonėje kaip pagrindiniai gyvenimo siekiai, tikslai. Ir visa tai užkoduota mūsų kalboje, reikia tik tinkamo rakto šioms durims atrakinti. Bet prieš pradėdami skaityti iš pradžių pamėginkite sau atsakyti, ką kiekvienam iš jūsų reiškia žodžiai ugnis, vanduo, namai, šeima, darbas, Europa, laisvė, garbė? O svarbiausia – palyginkite autorių pateiktas definicijas su savo samprata.

Monografiją išleido leidykla „Akademinė leidyba“, daugiau informacijos rasite http://www.aleidyba.lt/10-knygos/52-vertybes-lietuvio-pasaulevaizdyje