Lapkričio 10 dieną Filologijos fakultetą sukrėtė dar neregėto formato renginys: Matematikos ir informatikos institutas, Matematikos ir informatikos fakultetas irgi Filologijos fakultetas pirmą sykį Almae Matris istorijoje surengė bendrą šventę – projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos (LIEPA)“ pabaigtuves. Jos, kaip ir dera, vyko gražiojoje K. Donelaičio auditorijoje.
Apie LIEPĄ kiekvienas kompiuterį įvaldęs protinio darbo proletaras (čia buvo citata iš „Dvylikos kėdžių“) gali pasiskaityti mūsų fakulteto „Projektų“ skyrelyje. Tik priminsiu svarbiausius momentus:
- tai projektas, skirtas lietuvių šnekai (ne kalbai);
- buvo sukurtas lietuvių standartinės šnekos sintezatorius, kalbantis Reginos Jokubauskaitės, Vlado Bagdono ir poros jaunų radijo diktorių balsais;
- garsyno duomenų bazę sukūrė mūsų fakulteto lituanistai;
- projekto lėšomis radikaliai pagerinta A. Girdenio fonetikos laboratorija;
- dirbome kartu su LEU, ŠU ir LKI.
Pabaigtuvių šventę tradiciškai atidaręs dekanas A. Smetona gausiai susirinkusiems dalyviams atskleidė savo mintis apie filologų (lituanistų) ir informatikų bei matematikų bendradarbiavimo reikšmę. Po to jis pasiguodė, kad filologams visais laikais buvę nelengva plūktis su techninės pakraipos piliečiais: tai pergamento gamintojai blogai nušlifuodavo odą; tai Gutenbergo preso kūrėjai subanalino šriftus ir susiaurino paraštes, kuriose taip gražiai derėdavo visokių mistinių gyvūnų figūrėlės; o su programuotojais tai visiškas vargas, nes jų smegenys pasuktos kitaip, negu homo sapiens.
Žodį perėmęs projekto vadovas prof. Laimutis Adolfas Telksnys skaidrėmis iliustruodamas vaizdingu ir greitu būdu (per 24 min.) papasakojo apie projektą, kalbos reikšmę valstybei, tautos išlikimą.
Prof. Vytautas Kardelis atskleidė ilgai slėptą vidinę dramą, kaip kadaise abejojęs dėl savo profesijos svarbos, o darbas LIEPOJE su programuotojais iškėlė jo profesinę vertę pažįstamų rate ir, svarbiausia, savo paties akyse.
Neliko nuošalyje ir stambūs projekto tiekėjai – UAB „Algoritmų sistemos“, kurių atstovas Rolandas Markevičius pagarbiai atsiliepė apie mokslininkus, kurie generuoja naujas idėjas, o verslininkai viso labo tik jaukiai iriasi mokslo korifėjų kilvateryje.
Šventės jaukumo įspūdį padidino visų kalbėtojų suvokimas, kad žmonės mėgsta trumpas kalbas ir ilgas dešras (čia buvo vokiečių liaudies išmintis), todėl, nepraėjus nė akademinei valandai, pabaigtuvių dalyviai susirinko bendrai fotografijai, o po to džiaugsmingai puolė prie skystų ir tirštų Dievo dovanų, kurių vartojimas taip sušildo žmonių širdis, sielas ir bendravimą.
Gedimino Navicko nuotrauka