VU Filologijos fakultetas

Kelionės

Kelionė į Romą (1996 m. balandžio 18-29 d.)

Kelionė į Graikiją (1997 m. kovo mėn.)

Kelionė į Italiją (1999 m. lapkričio mėn.)

Kelionė į Turkiją (graikų Mažąją Aziją) (2001 m. balandžio mėn.)

2001 m. per Velykų atostogas Klasikinės filologijos katedros dėstytojai ir studentai, vadovaujami dėstytojos Audronės Kučinskienės, surengė kelionę į Turkiją (Antikoje buvusią graikų Mažąją Aziją)

Senasis (aukštutinis) Pergamo teatras žiūrint nuo akropolio

Senasis (aukštutinis) teatras. Matyti ir akropolio liekanos

Akmuo su romėnų laikų įrašu: „Azijos metropolio, dviejų dievų globojamo pirmojo pergameniečių miesto taryba ir bendruomenė pagerbė Flaviją Melitiną, pritano Flavijaus Metrodoro žmoną ir pritano Flavijaus Metrodoro motiną, gelbėtojo Asklepijo šventykloje įsteigusią biblioteką.“

Smirna (gr.). Nors iš pažiūros to nematyti, iš tiesų šis miestas yra stulbinamai senas. Archeologija rodo, kad jam gali būti apie 6000 metų. Ilgus amžius tai buvo graikų miestas, tačiau jis egzistavo tūkstantmečius iki atsikraustant graikams. Pasak antikinės legendos (Pseudo –Plutarch. De vita Hom. 1, 3), čia gimė Homeras. Tas miestas egzistuoja ir dabar, kai graikų jame jau nebėra. Dabar tai Turkijos miestas Izmir. Senovės paminklų čia liko nedaug, tačiau yra įdomus archeologijos muziejus.

Efesas. Puikiai išlikęs ištisas antikinis miestas. Tolumoje matyti Efeso bibliotekos pastatas.

Efesas (Selçuk). Užrašas prie šv. Jono kapo Efeso bazilikos griuvėsiuose. Ką sako vokiškas tekstas?

Miletas. Vaikštome po archeologinę zoną.

Troja. Šalia Trojos archeologinės zonos mūsų dienomis pastatytas medinis arklys. Nors, žinoma, šis Trojos arklys neturi nieko bendra su tikrais istorijos paminklais ir archeologijos radiniais, turistams jis teikia įdomią pramogą( ir ne tik vaikams).

Locus ubi Troia fuit.

Jūros pakrantė netoli Trojos.
βῆ δ' ἀκέων παρὰ θῖνα πολυφλοίσβοιο θαλάσσης·
πολλὰ δ' ἔπειτ' ἀπάνευθε κιὼν ἠρᾶθ' ὃ γεραιὸς
Ἀπόλλωνι ἄνακτι, τὸν ἠΰκομος τέκε Λητώ· Il. I. 34-36
Jei iš tiesų taip buvo, tai įvyko čia.

Troja. Keliautojų grupė romėnų laikų Trojos teatre.

Kelionė į Italiją (2005 balandžio mėn.)

2005 m. per Velykų atostogas Klasikinės filologijos katedros dėstytojai ir studentai, vadovaujami dr. Audronės Kučinskienės, surengė kelionę į Italiją.

Roma. Vatikano muziejuje.

Roma. II kurso klasikė Jurgita prie Laokoonto statulos Vatikano muziejuje.

Roma. Šv. Petro aikštėje.

Roma. Keliautojų grupė šv. Petro aikštėje.

Roma. Koliziejuje.

Kelionė į Graikiją (2006 m. balandžio 1-15 d.)

2006 m. per Velykų atostogas (balandžio 1–15 d.) Klasikinės filologijos katedros dėstytojai ir studentai, vadovaujami dr. Audronės Kučinskienės ir doc. Audronės Kairienės, kartu su Neohelenistinių studijų ir kitų specialybių kolegomis surengė kelionę į Graikiją.

Delfai. Parnaso kalnas. Einame į Delfų archeologinę zoną.

Delfai. Užrašas ant Apolono altoriaus ΔΕΛΦΟΙ ΕΔΩΚΑΝ ΧΙΟΙΣ ΠΡΟΜΑΝΤΕΙΗΝ (Delfai suteikė Chijo salos gyventojams teisę klausti orakulo be eilės).

Delfai. Ant šios plokštės (kuri dabar pastatyta vertikaliai) Antikoje tikriausiai stovėjo Pitijos trikojis. Trys skylutės kairėje pusėje galėjo būti skirtos trikojo kojoms įtvirtinti, o pro didelę skylę dešinėje iš po žemių galėjo veržtis haliucinogeninės etileno dujos.

Delfai. Parnaso kalno šlaitas, žiūrint nuo Delfų stadiono. Matyti Apolono šventykla (su kolonų liekanomis), Atėniečių lobynas (nedidelis stačiakampis pastatas su vidine pertvara) ir Delfų teatras.

Delfai. Apolono šventyklos liekanos. Čia, pasak tradicijos, buvo garsusis įrašas ΓΝΩΘΙ ΣΕΑΥΤΟΝ.

Atėnai. Herodo Atiko Odeonas nuo Akropolio šlaito.

Atėnai. Apžiūrime Partenoną (už mūsų Propilėjai).

Atėnų panorama nuo Akropolio. Matyti Likabeto kalnas.

Atėnai. Dioniso teatras žiūrint nuo Akropolio.

Atėnai. Miesto panorama nuo Areopago. Matyti Likabetas ir Akropolis.

Eleusinas. Eleusino Τελεστήριον (slaptųjų apeigų šventyklos) liekanos.

Eleusinas. Plutono šventyklos (Πλουτώνειον) liekanos.

Eleusinas. Romėnų laikų pastato liekanos (rytinė triumfo arka, statyta Antonino Pijaus).

Korintas. Archeologijos muziejus. Šis akmuo (500–450 m. pr. Kr.) stovėjo prie šventojo Peirėnės (Πειρήνη) šaltinio. Jame parašyta štai kas:
[...] ΑΣΥΛΟΣ
ΜΕΚΑΤΑ
ΒΙΒΑΣΣΚ
ΕΤΟΖΑΜΙ
ΑΙΙΙΙΙΙΙΙ
Tai yra: [Ἱερὸς ὅρος] ἄσυλος. Μὴ καταβιβασκέτω. Ζᾱμία ΙΙΙΙΙΙΙΙ. Neliečiama [šventoji teritorija]. Įeiti draudžiama. Bauda 8 [obolai].

Korintas. Antikinė vandenvietė, pastatyta aplink šventąjį Peirėnės šaltinį. Pasak mitologijos, prie šio šaltinio Belerofontas sugavo ir sutramdė Pegasą.

Tolas. Nuo Viaros viešbučio balkono Tolo (Τολό) miestelyje.

Mikėnai. Panorama nuo Mikėnų tvirtovės viršaus.

Mikėnai. Antro kurso klasikės Milda ir Gintė tunelyje, vedančiame į Mikėnų vandentiekio cisterną (apie 1200 m. pr. Kr.). Cisterna yra 18 metrų gylyje, tačiau tunelyje nėra jokio apšvietimo, todėl be elektrinio žibinto giliau nusileisti neįmanoma.

Argas. Argo teatras.

Epidauras. Epidauro teatras. Scenoje Audronė.

Epidauro teatras.

Beveik visa grupė Epidauro teatre.

Dodonė. Dodonės teatras. Rūsti ir didinga vieta.

Dodonės teatras.

Meteorai. Meteorų (Μετέωρα) vienuolynai.

Tesalija. Keliautojų grupė paskutinę dieną Graikijoje.

Kelionė į Italiją (2008 m. kovo 9-21 d.)

2008 m. kovo 9-21 d. Klasikinės katedros dėstytojų bei studentų grupė kartu su kitais Antikos mylėtojais keliavo po Italiją, susipažindami su romėnų ir etruskų kultūros paveldu.

Prie antikinio Prenesto (dab. Palestrinos) miesto vartų. Apačioje iš kairės: aktorius Ferdinandas Jakšys, dėst. Irena Štikonaitė, doc. Dalia Staškevičienė, Gabija Kučinskaitė, Igoris Safonovas (Ba 2), Edita Gedgaudaitė (Ba 3), Gabija Daukšaitė (Ba 4), Inga Jakimčikaitė (Ba 1), Irena Zabarauskaitė (Ba 2); antroje eilėje iš kairės: Rasa Stukonienė, Ineta Zubavičienė (Ma 1), Inga Šedbaraitė (Ma 1), doc. Arūnė Arbušauskaitė (Klaipėdos universitetas), Justina Kučinskaitė (istorijos Ba 4), dėst. Anna Maciūnienė, Irena Ūbienė, Martynas Kučinskas, lekt. Audronė Kučinskienė, lekt. Jovita Dikmonienė, Laura Vilkaitė (italų fil. Ba 1), Eglė Katinaitė (italų fil. Ba 1), Gintė Medzvieckaitė (Ba 4), Giedrė Gaidelytė (Ba 3), Indrė Trapnauskaitė (Ba 3), Renata Papšytė (Ba 2), Rimantas Patašius, Veronika Gerliakienė, Ieva Gerliakaitė.

Romėnų amfiteatre, Veronoje.

Romėnų viloje, vadinamojoje Katulo grotoje, Sirmionėje.

Apžiūrime garsųjį François kraterą Florencijos archeologiniame muziejuje.

Pirmas vakaras Romoje. Prie Aureliano sienos.

Forum Romanum. Visi keliai veda į Romos forumą.

Doc. Dalia Staškevičienė padeda pažinti Antikos kultūros paslaptis.

Vaikštome po Tarkvinijų (dab. Tarquinia) Monterozzi nekropolį, apžiūrinėdami etruskų kapavietes su nuostabia sienų tapyba.

Pakeliui į etruskų kapinyną Cerėje (dab. Cerveteri).

Banditaccia nekropolis Cerėje (dab. Cerveteri) – ištisas mirusiųjų miestas.

Etruskų nekropolis Cerėje (dab. Cerveteri).

Grupė studentų Vatikane, Šv. Petro aikštėje.

Kovo idos. Taip šių dienų romiečiai pamini Gajaus Julijaus Cezario mirties metines.

Kelionė į Turkiją (graikų Mažąją Aziją) (2009 m. balandžio mėn.)

2009 m. per Velykų atostogas Klasikinės filologijos katedros dėstytojai ir studentai, vadovaujami dėstytojos Audronės Kučinskienės, surengė kelionę į Turkiją (Antikoje buvusią graikų Mažąją Aziją).

Equo ne credite, Teucri...

Profesorės Eugenija Ulčinaitė ir Evalda Jakaitienė išbando Trojos arklį.

Kad ir kokios galingos Trojos VI sienos, kadaise, anot mito, jas išgriovė dar galingesnis Heraklis.

Žengiame į Pergamo akropolį.

Pergamo akropolyje.

Pergamo akropolio šlaite pastatytas teatras teikia peno ir akims, ir ausims.

Pergamo Asklepijo šventovėje ligonius gydydavo ne tik purvo bei mineralinių vandenų voniomis, bet, matyt, ir muzikos terapija. Tam skirtas šis mažas teatras (odėjas).

Priėnės teatras palyginti nedidukas, bet išlaikęs savo graikišką pavidalą.

Priėnės buleuterijuje naujoji miesto taryba (bulė) sprendžia, kur keliauti toliau...

Studentai skaito graikiškus Priėnės šventyklos įrašus.

Miletas – garsusis filosofų miestas vis labiau semiamas vandens.

Įspūdingi Didimų Apolono šventyklos griuvėsiai padeda įsivaizduoti, kaip atrodė vienas iš septynių pasaulio stebuklų Efeso Artemidės šventykla.

Didimų Apolono šventyklos vidus.

Efesas. Hadriano šventykla.

Didžiausia Efeso puošmena – Celso biblioteka...

...o didžiausia bibliotekos puošmena – mūsų magistrės Inga...

... ir Ineta.

Efesas. Studentai išmėgina, ar patogios Scholastikos termų latrinos.

Stambulo turguje.

Kelionė į Italiją (2010 m. kovo 25-balandžio 2 d.)

2010 metų kovo 25 – balandžio 2 d. grupė Filologijos fakulteto dėstytojų ir studentų, vedami Klasikinės filologijos katedros dėstytojos Audronės Kučinskienės, keliavo po Pietų Italiją, pažindami šio krašto gausų Antikos palikimą. Aplankytas Neapolis, Senoji Kapuja, Beneventas, pirmųjų krikščioniškų bazilikų kompleksas Čimitilėje, prašmatnūs romėniški kurortai Neapolio įlankoje: Bajos, Poteolai, legendinė Sibilės ola Kumėse, graikiškieji Velija ir Pestas, Vezuvijaus palaidoti miestai: Pomopėjai ir Herkulanėjas, puikios Stabijų ir aplinkinės romėnų vilos, Sperlongoje ir Kaprio saloje – imperatoriaus Tiberijaus vilos, stulbinančios dydžiu bei vietos grožiu.

Senosios Kapujos amfiteatras stebina ne tiek antžeminiais statiniais...

(nors ir jie labai įspūdingi)...

...kiek puikiai išlikusiomis požeminėmis, po arena įrengtomis, patalpomis.

Taip mes apžiūrime Trajano arką Benevente.

Dėl jos išties vertėjo aplankyti Beneventą.

Neapolyje esantis Augusto laikų tunelis...

tiesiai per kalną išvedė mus į...

... nuostabioje vietoje esančią romėnišką vilą, I a. pr. Kr. priklausiusią romėnų raiteliui Publijui Vedijui Polionui. Ji vadinta Pausilypon („pašalinanti liūdesį“).

Tokioje scenoje ne kasdien tenka dainuoti...

Mizeno kyšulyje esanti Augusto laikų vandens saugykla Piscina Mirabilis.

Neapolyje, Kapodimontės parke, netoli Šv. Januarijaus katakombų.

Korintinio atrijaus namas Herkulanėjuje.

Vienoje iš daugelio Herkulanėjo smuklių.

Pompėjų amfiteatras – seniausias ar vienas seniausių romėniškų amfiteatrų.

Kelionė į Graikiją (2011 m. balandžio 14-23 d.)

2011 metų balandžio 14 – 23 d. grupė Filologijos fakulteto dėstytojų ir studentų sėmėsi žinių, keliaudami po Graikiją ir iš arti pažindami Antikos palikimą. Aplankyti svarbiausi žemyninės Graikijos kultūros centrai bei kai kurios salos. Turininga programa Atėnuose: Akropolis, Areopagas, Akropolio muziejus, Agora, Kerameikas, Atėnų nacionalinis archeologinis muziejus, Kikladžių muziejus, Sunijo Poseidono šventykla; išvyka į Peloponesą (Mikėnai, Nauplijo archeologinis muziejus, Epidaro teatras, Korinto kanalas); Poro, Hidros, Aiginos, Mikono salos (deja, nepalankus oras neleido nuplaukti į Delo salą); Kretos kultūros lobiai: Faisto ir Knoso archeologinės vietovės, Heraklijo archeologinis muziejus; bizantiškosios architektūros perlas – Šv. Luko vienuolynas (Osios Lucas) ir pabaigai šventoji Apolono buveinė – Delfai.

Sunijo kyšulyje, prie Poseidono šventyklos.

Paskaita prie Atėnų agoros. Klauso visi: ir turistai, ir vietiniai.

Kopiame į Atėnų akropolį.

Ant Arėjo kalvos. Čia, pagal mitą, vyko Oresto teismas.

Propilėjai – monumentalūs vartai į Akropolį. Iš jų veriasi puikus miesto vaizdas.

Visa mūsų grupė prie Herodo Atiko odėjo.

Viešbučio fojė vakarinė diskusija tema „Lordas Elginas ir Akropolio marmuras“. Pranešėjas Mantas Joneikis.

Mikėnuose, vadinamajame Klitaimnestros kape, skamba lietuviška sutartinė. Dainuoja Audra ir Ramunė.

Epidauras pasitiko mus itin nesvetingai...

...tačiau lietus neatbaidė noro išmėginti garsiąją Epidauro teatro akustiką. Dainuoja Audra.

Deja, dievai mums šįkart buvo nepalankūs. Delas buvo taip arti, gerai matomas tolumoje, tačiau nepasiekiamas...

Graikai tikėjo, kad Delfai yra pasaulio centras. Čia, šalia garsiosios Apolono šventyklos, stovi vadinamasis Omfalas – pasaulio „bamba“. Studentai aiškiai nepaiso oficialaus draudimo „neliesti eksponatų“.

Audrà ir Audronė Delfuose. Apačioje – Apolono šventyklos kolonos ir teatras.

Kelionė į Provansą (2012 m. kovo 25 – balandžio 2d.)

2012 metų pavasarį mes ir vėl keliavome ir sėmėmės Romos kultūros žinių in situ. Šį kartą keliai mus nuvedė į Pietų Prancūziją, Provanso ir Langedoko sritis, t. y. romėnų laikų Provincia Narbonensis. Aplankėme net 19 miestų miestelių: La Turbie, Antibus (Antipolis), San Maksiminą, Marselį (Massilia), Provanso Eksą (Aquae Sextiae), San Remi (Glanum), Avinjoną (Avennio), Oranžą (Arausio), Vaison la Romaine (Vasio Vocontiorum), Fontaine la Vaucluse, Gordą, Rusijoną, Arlį (Arelate), Nimą (Nemausus), garsųjį Pont du Gard akveduktą, Agdę (Agatha Tyche), Neboną (Narbo), Bezje (Baeterrae), Karkasonę (Carcaso).
Kelionėje dalyvavo neregėtai didelis būrys studentų: net aštuoniolika klasikinės filologijos specialybės studentų, du absolventai, dar trys kitų specialybių studentai. Studentai ypač kruopščiai parengė pranešimus pasirinktomis temomis.

Šalia dabartinio San Remi (Saint Rémy) esanti galų-romėnų miesto Glanum archeologinė vietovė – viena didžiausių Prnacūzijoje.

Čia galima išbandyti romėniškos šventyklos podijaus aukštį, pasigrožėti jos kapitelių puošnumu...

...arba pačiam suvaidinti kolonas romėniško namo tetrastiliniame atrijuje.

Per šią kelionę pamatėme net tris ROMĖNIŠKUS teatrus ir du amfiteatrus. Pirmasis mūsų matytas teatras buvo Vaison la Romaine.

Grupinė nuotrauka ad memoriam longam.

Pirmakursių atokvėpis Delfino namo peristilyje, Vaison La Romaine.

Prie Oranžo teatro.

Lietuvaičiai romėniškame Oranžo teatre.

Arelatas (dab. Arlis) – vienas žymiausių ir gražiausių Narboniškosios Galijos miestų, kuriame puikiai išlikę romėnų laikų paminklai, kaip antai Konstantino termos.

Arlio amfiteatre Aistė Šuliokaitė pasakoja apie romėniško amfiteatro specifiką, paskirtį ir istoriją.

Didingasis Pont du Gard akveduktas sužavi kiekvieną. Tokios akimirkos niekada nepamirši.

Maison Carée Nemause (dab. Nime) – geriausiai išlikusi Augusto laikų romėniška šventykla.

Visi drauge Maison Carée papėdėje.

Ir dar kartą iš arčiau...

Kelionė į Romą (2013 m. kovo 19 – 30 d.)

2013 metų pavasarį mes ir vėl keliavome ten, kur veda visi keliai – į Romą. Amžinajame mieste studijavome Romos kultūros, meno palikimą tiek archeologinėse vietose, tiek muziejuose. Be to, aplankėme aplinkinius miestus, menančius etruskų ir romėnų didybės laikus: antikinės Romos uostą Ostiją, Teraciną (dab. Teračiną), Prenestą (dab. Palestriną), Tiburą (dab. Tivolį), etruskų miestus ir kapinynus Velchoje (dab. Vulči), Tarkvinijuose (dab. Tarqkvinija) ir Cerėje (dab. Červeteri).

Pirmasis vakaras ir pirmoji ekskursija po Romą. Galvijų turgus (Forum Boarium).

...ir pirmieji studentų pranešimai. Audra Opulskytė apie tai, kam iš tiesų buvo dedikuota Galvijų turguje išlikusi šventykla – dievui Portūnui ar Vyrų Laimei (Fortuna virilis).

Viltė Urbonavičiūtė apie tai, kaip ir kodėl Galvijų turguje imtas garbinti Heraklis.

Įdėmiai klausėme ir semiamės žinių.

Štai ten, anapus Didžiojo cirko, matyti didingos Palatino kalvos statinių liekanos...

Jau prietemoje atėjome prie Šventosios aikštės (Area Sacra). Netoli šios vietos stovėjo Pompėjaus kurija, kurioje buvo nužudytas Julijus Cezaris.

Kitą dieną mūsų kelias veda į Kapitolijaus kalvą ir muziejus, bet pakeliui stabtelime prie Trajano formumo ir kolonos.

Dovilės Keršienės ir Gyčio Matuliūkščio diskusija Romos nacionaliniame muziejuje (Palazzo Massimo).

Pakeliui į Ostiją visi įdėmiai studijuoja Ostijos žemėlapius ir aprašus.

... ir taip...

Kas neišmoko traukinyje, mokosi pačioje archeologinėje Ostijos vietovėje.

Ostijos griuvėsiuose.

Ostijos kapavietėse.

Romėniškame Ostijos teatre Arnoldas Kazimierėnas supažindina su miesto archeologinių kasinėjimų istorija.

Iš Ostijos teatro veriasi vaizdas į Korporacijų forumą.

Teracinos Jupiterios Anksuro šventykla menkai teišlikusi.

...tačiau šventykla su ja supusiais portikais stovėjo ant dirbtinės terasos, laikomos skliautuotų koridorių bei arkinių konstrukcijų, kurie, rodos, nepavaldūs laikui.

Teracinos šventovės liekanos matyti aukštai ant skardingo kalno. Jomis grožėtis galime nuo jūros kranto.

Kai kas nepabūgsta kovo mėnesį išbandyti jūros vandenį. Nelabai šaltas, beveik kaip Baltijoje liepą...

Netoli etruskų miesto Vulči, nusileidžiame į garsųjį François kapą, kurio kambariuose buvo atrastos gausios įkapės ir nuostabi sienų tapyba (dabar eksponuojama Romoje, Villa Albani muziejuje).

Net ir tuščias François kapas atrodo išties įspūdingai.

O čia jau kito etruskų miesto – Tarkvinijų Monterocci kapinynas. Nusileidus į kiekvieną kapą, per stiklą galima apžiūrėti sienų piešinius.

Cerės (dab. Cerveteri) Banditacchia kapinynas – ištisas mirusiųjų miestas.

Štai taip atrodo laidojimo kambariai tumulų viduje.

Kovo 27 d. Mes Preneste, dab. Palestrinoje, kopiame prie Fortūnos Primigenijos šventovės.

Kuo aukščiau, tuo plačiau veriasi vaizdai į miestą ir apylinkes.

Štai šiomis terasomis senovės maldininkai kopdavo į Fortūnos šventyklą. kad sužinotų savo likimą. Viršuje, buvuvios šventyklos vietoje stovi buvusieji Barberini rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Palestrinos archelologinis muziejus.

Foto sesija Fortūnos Primigenijos šventovėje.

Palestrinos muziejaus didžiausia įžymybė – vadinamoji Nilo mozaika, kadaise puošusi grotos grindis senovinėje šventovėje kalno papėdėje.

Matai, stok prie mozaikos, būsi matas.

Vaizdas pro muziejaus langą.

Tiburas (dab. Tivolis) garsėja imperatoriaus Hadriano vila. Šis maketas leidžia bent kiek įsivaizduoti vilos dydį ir prabangą.

Susispietę prie Knido Veneros.

Smalsieji klasikai nori pamatyti ir tuos kriptoportikus, į kuriuos neleidžiami turistai.

Kelionė po Siciliją 2014 m. balandžio 7-18 d.

2014 metų pavasarį grupė klasikų ir jų bičiulių Antikos mylėtojų pasirinko naują, dar nekeliautą maršrutą – po Siciliją. Ši sala, kadaise vadinta Trinakrija (Trinakija), yra turi gausią turtingą tradiciją, istoriją bei kultūrą ir daugybę sąsajų su Antika. Aplankėme Lilibają (dab. Marsala), kuriame rezidaco Cixeronas, eidamas kvestoriaus pareigas, Garsiąją Eriko Veneros šventvietę (dab. Erice), Segestos, Selinuntės, Agrigento šventyklas ir plačiai nusidriekusias antikinių miestų archeologines vietoves, puikiuosius Sirakūzus, pagarsėjusiais tiek savo turtais, tiek galingais valdovais, Romėnų viloje prie Piazza Armerina grožėjomės romėniškomis mozaikomis (3000 m2 in situ!) ir daug kitų vietų, praturtinančių klasiko išprusimą.

Magistrantas Antanas žvelgia į Segestos Artemidės šventovę.

Atokvėpis Segestos teatre.

Selinuntė. Ant šventyklos E laiptų.

Magistrantas Alius pasakoja apie Selinuntės šventyklas: istoriją, architektūrą, metopių reljefus.

Iš didžiausios Selinuntės šventyklos G likusi tik milžiniška griuvėsių krūva. Vieniems smagu po juos palaipioti,..

... kiti štai taip, atsistoję ant milžiniško kapitelio, bando pavaizduoti koloną.

Šie milžiniški kolonų būgnai, skirti šventyklai G, užpuolus kartaginiečiams, taip ir neiškeliavo iš akmens skaldyklos Cave di Cusa vadinamoje vietovėje.

Monrealės katedra ir jos mozaikos nepalieka abejingų.

Grupinė nuotrauka prie Čefalu (antikinio Kefaloidijo) katedros.

Improvizuotas spektakliukas Timdaridės (dab. Tindari) teatre. Tolumoje – Ajolo salos, kuriose lankėsi Odisėjas.

Taorminos teatras – vienas iš turistinių Sicilijos perliukų.

O štai antikiniame Nakse mažai kas apsilanko. Visa archeologinės vietovė – ištisas sodas, kuriame ir vaisių gali paragauti.

Sirakūzų teatre trečiakursė Gendvilė pasakoja apie tai, kaip Ciceronas Sirakūzuose ieškojo Archimedo kapo.

Etną dažniausiai dengia debesys. Bet mums ji atsivėrė pro autobuso langą visu grožiu.

Morgantinos archeologinė vietovė negausiai lankomas turistų, bet tikrai verta aplankyti.

Agrigento Šventyklų slėnyje. Vadinamoji Konkordijos šventykla viena gausiausiai išlukusių.

Jaukus atokvėpis Agrigento archeologijos muziejaus kiemelyje.

Išvykstame. Iki pasimatymo, Sicilija!

Kelionė po Ispaniją 2016 m. kovo 30 d. - balandžio 8 d.

2016 m. vėl traukiame nauju, nepramintu maršrutu – antikinės Ispanijos keliais. Kelioms dienoms apsistoję Madride, lankome ne tik turtingus jo muziejus, bet ir važinėjame į aplinkinius miestus. Aplankome Segobrigos archeologinę vietovę, senąją sostinę Toledą, Segoviją su jos akveduktu, elegancija ir didybe nenusileidžiančiu garsiajam Provanso Pont du Gard, ir kt. Tokiau mūsų kelias vedė į pietus. Aplankėme Meridą (Emerita Augusta), Italiką, iš kur buvo kilę imperatoriai Trajanas ir Hadrijanas, Seviliją (antikinę Hispalę), Kordovą (antikinę Kordubą).

Segobrigoje buvo laaabai šalta, bet negi šaltis sustabdys Antikos mylėtojus!

Madrido muziejuje – turtinga romėniškų mozaikų kolekcija.

Studentės Monika ir Sofija bando perskaityti vario lentose išrašyto romėniško įstatymo tekstą.

Segovijos akveduktas, o greta – Kapitolijaus vilkė, Romos padovanota 1974 m., švenčiant akvedukto 2000-metį.

Atsisveikiname su Segovija.

Italikos archeloginėje vietovėje – ištisi plotai mozaikų in situ.

Nemaža jų dalis naują gyvenimą ir pritaikymą gavo grafienės Lebrijos rūmuose Sevilijoje.

Kai tenka susigaudyti nepažįstamame mieste.

Ispanijos kultūriniai sluoksniai: apačioje – romėniškos Sevilijos liekanos, o ant jų...

...štai šis „Sevilijos grybas“ (Metropol Parasol) – tikras architektūros stebuklas.

Pirmas vakaras Meridoje. Prie Los Milagro akvedukto...

...Emilija ir Arnoldas teatralizuota forma mums pasakoj apie šį akveduktą.

Smarkus lietus nesustabdo smalsių klasikų.

Merida, Mitrėjo namas. Statinio liekanos ir mozaikos uždengtos stogu. Deja, turistų jis neapsaugo nuo lietaus...

Paskaitėlė apie Dianos šventyklą.

O štai ir pati šventykla, sutemus.

Kaip ir kiekvienas save gerbiantis romėniškas miestas, Merida, žinoma, turėjo amfiteatrą.

Emilija apie antikinį teatrą.

Vakaras išsigiedrija Meridos amfiteatre.

Meridos archeologinis muziejus – moderniosios architektūros šedevras. Jo erdvės suprojektuotos taip, kad perteiktų romėniškos bazilikos įspūdį...

...ir leistų visokiais rakursais pažiūrėti gausią romėniškų mozaikų kolekciją. Iš apačios...

...ir iš viršaus,..

...ir iš arti nusifotografuoti. Studentės Gintė ir Monika.

Puikus sprendimas, kaip apsaugoti antikines liekanas: ant jų užstatomi modernūs pastatai.

Net po modernių parduotuvių grindimis patyti romėniškų termų liekanos.

Kelionės pabaigai – Senekos gimtasis miestas Korbuba. Kas gi geriau apie jį papasakos, jei ne dėst. Jovita?

Kelionė po Umbriją ir Toskaną (2017 m. balandžio 6–15 d.)

2017 metų pavasarį klasikai ir jų bičiuliai, kaip paprastai, prieš Velykas, vėl patraukė Antikos keliais. Šįkart labiau susitelkėme į etruskų kultūros pažinimą, tad programa daugiausiai vedė per Umbrijos ir Toskanos (antikinės Etrurijos) sritis Italijoje. Pradėjome nuo Villa Giulia muziejaus Romoje, kur saugoma viena didžiausių ir vertingiausių etruskų meno kolekcija. Aplankėme Vejų nacionalinį parką, Peruziją (dab. Perugia) su jos gausiu antikiniu paveldu, Kluzijų (dab. Chiusi) iš kurio kadaise karalius Porsena vedė etruskų pulkus prie Romą, Arecijų (dab. Arezzo), garsėjusį savita romėniška keramika, Volateras (dab. Volterra), saugančias didžiulę etruskiškų urnų kolekciją, Volumnijų hipogeją bei kitas etruskų kapavietes etc.

Spoleto romėniškame teatre.

Ibid., iš arčiau.

Ant Perudžos katedros laiptų. Po ja – etruskų ir romėnų laikų miesto sluoksniai.

Pozzo Etrusco – nepaprastas etruskų hidraulinės inžinerijos paminklas. Tikriausiai tai buvusi vandens talpykla, tiekusi antikinei Peruzijai vandenį.

Prie vienų iš romėniškų Perudžos vartų – Porta Augusta.

Gytis pasakoja apie Asyžių.

Chiusi. Pirmakursė Vaiva pasakoja apie Porsenos labirintą.

Požeminis Kluzijus (dab. Chiusi).

Ramunė pristato mums antikinį Arecijų (Arezzo).

Pusryčiai vienoje iš nakvynės vietų – buvusiame vienuolyne (Chiostro della Monache, Volterra).

Etruskiškos urnos Vorleros Guarnacci muziejuje.

Saulėlydis Volteroje.

Nuostabioji Sijena.

O kelionės pabaigai – vėl Roma, nes ten veda visi keliai...

Kelionė į Pietų Italiją (2019 m. balandžio 7–18 d.)

Po metų pertraukos – ir vėl į Italiją, šį kartą į Kampanijos sritį. Neapolis, Pompėjai, Herkulanėjas, Pestas – tai ne tik XVIII a. Didžiosios kelionės (Grand Tour) dalyvių lankyti miestai, bet ir dabartiniams klasikams nepamainoma edukacijos dalis. Niekur kitur nepamatysi tokios gausos romėniškų mozaikų kaip Neapolio nacionaliniame archeologijos muziejuje, tokio grožio freskų in situ kaip Herkulanėjuje, Misterijų (Pompėjai) ir Popėjos Sabinos (dab. Torre Annunziata) vilose, taip gyvai nepajusi antikinio miesto realybės kaip Pompėjuose. O kur dar Bajos (dab. Baiae), Puteolai (dab. Pozzuoli) – prašmatnūs romėnų kurortai, Kaprėjų sala (dab. Capri), kadaise pamėgta imperatoriaus Tiberijaus, plaukimas palei Amalfi pakrantę, aplankant ne tik krikščionių piligrimystės vietas, bet ir visai neseniai atkastą romėnišką vilą po Pozitano katedra!