PARODA
2020 m. spalio mėnesį vyksiančių Vokiečių kalbos dienų metu VU Vokiečių filologijos katedra rengia plakatų parodą „Nuo Taikiosios revoliucijos iki vieningos Vokietijos“.
Prie Vilniaus universiteto Centrinės bibliotekos Profesorių skaityklos iškabinti plakatai pasakoja apie reikšmingus politinius įvykius Vokietijoje nuo 1989 m. gegužės iki 1990 m. spalio mėn. ir supažindina su iškiliomis Rytų Vokietijos asmenybėmis, kurios reiškė nepritarimą Vokietijos padalijimui. Pateikiama informacija apie protestus dėl Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) savivaldos rinkimų duomenų klastojimo, apie pabėgimų bangą vasarą ir apie masinius protestus rudenį, parklupdžiusius Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūrą. Paroda atskleidžia faktus apie Rytų Vokietijos demokratėjimo procesą, Rytų ir Vakarų vokiečių solidarumą ir užsienio politikos kryptis iki pat Vokietijos susivienijimo. Pastarųjų savaičių įvykiai kaimyninėje Baltarusijoje tik patvirtina tuometinės Vokietijos Taikiosios revoliucijos prasmę.
Plakatų tekstus į lietuvių kalbą vertė ir įgarsino Vokiečių filologijos pagrindinės ir gretutinės studijų programų studentai ir studentės.
Parodos atidarymas - 2020 m. spalio 20 d. 14:30 val. Paroda veiks iki 2020 m. lapkričio 13 d.
 |
 |
 |
RENGĖJAI
- Parodos koncepciją kūrė Vokietijos Federalinis Vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūros tyrimų fondas ir Vokietijos Federalinės Vyriausybės vyriausiasis įgaliotinis naujųjų federalinių žemių klausimais;
- parodą Vokietijos akademinės mainų tarnybos (DAAD) lėšomis inicijavo Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros DAAD (Vokietijos akademinė mainų tarnyba) lektorius dr. Alexander Mionskovski;
- garso įrašus parengė ir redagavo prof. dr. Vytautas Kardelis;
- QR kodus kūrė Vytautas Pranckus;
- lietuviškus plakatus apipavidalino Jurga Dovydėnaitė;
- plakatų nuotraukų autorė Asta Žukauskaitė;
- svetainės puslapį kūrė dr. Daumantas Katinas;
- projektą vykdė dėstytojai doc. dr. Virginija Masiulionytė, doc. dr. Lina Plaušinaitytė, dr. Daumantas Katinas, dr. Alexander Mionskowski;
- tekstus vertė Vokiečių filologijos pagrindinių ir gretutinių studijų programų studentai ir studentės: Edita Balčiūnaitė, Julius Barzdaitis, Dovilė Dūdėnaitė, Milda Ivanauskaitė, Akvilina Jonauskaitė, Domas Lavrukaitis, Tomas Linius, Augustas Makevičius, Ingrida Malakaitė, Ugnė Marcinkevičiūtė, Kamilė Pavydytė, Karolina Petkevičiūtė, Greta Marija Rastenytė, Gintaras Staučė, Juozas Šilingas, Gabija Vitkutė, Justina Vrašinskaitė, Arnold Wolotko, Ona Žeimytė;
- tekstus įgarsino Vokiečių filologijos pagrindinių ir gretutinių studijų programų studentai ir studentės: Karolina Arlauskaitė, Agnė Avižienė, Simonas Bieliauskas, Liepa Grybaitė, Indra Kašėtaitė, Silvija Kondrašaitė, Emilija Pauliukevičiūtė, Erika Vaičiulytė-Sokolova, Rugilė Valančiūtė, Jonas Stasys Vernickas.
1
Nuo Taikiosios revoliucijos iki vieningos Vokietijos 
Paroda parengta Federalinio Vokietijos vieningosios socialistų partijos (SED) diktatūros tyrimų fondo bei Federalinės vyriausybės vyriausiojo įgaliotinio naujųjų federalinių žemių klausimais.
Vertė Ona Žeimytė (Vokiečių kalbos ir kultūros gretutinės studijos, III kursas), įgarsino Daumantas Katinas
2
1987 m. rugsėjo 7 d. federalinis kancleris Helmutas Kohlis su karine rikiuote sutinka VDR valstybės ir partijos vadovą Erichą Honeckerį.
VDR revoliucijos išvakarėse
Kol iš Maskvos vis garsiau girdisi Sovietų Sąjungos persitvarkymo idėjos su Rytų bloko valstybėmis Lenkija ir Vengrija kaip geriausiais pavyzdžiais priešakyje, Vokietijos vieningoji socialistų partija (SED) socialistinė vienybės partija atsisako jungtis prie perestroikos. Nors partijos nariai vis labiau abejoja šia pozicija, generalinis sekretorius atkakliai tvirtina – Berlyno siena stovės dar 50 ar 100 metų.
1. 1987 m. parašytas Michailo Gorbačiovo politinis manifestas „Perestroika. Antroji Rusijos revoliucija. Nauja politika Europai ir pasauliui" tampa tarptautiniu bestseleriu. Originalus leidimas rusų kalba.
2. 1989 m. tarp Lenkijos valdžios ir opozicijos vyksta apvalaus stalo derybos dėl šalies demokratizavimo. Pirmoje eilėje kairėje – „Solidarumo“ judėjimo vadovas Lechas Wałęsa.
3. Opozicinio evangelikų judėjimo „Bažnyčia iš apačios“ narių demonstracija evangelikų Bažnyčios kongrese 1987 m. birželio 28 d.
4. Karinis paradas Berlyno sienos pastatymo 25-mečiui paminėti. Rytų Berlynas, 1986 m. rugpjūtis.
5. Sovietinis laikraštis „Sputnik” 1988 m. VDR buvo uždraustas dėl straipsnių, kritikuojančių stalinizmą.
Vertė Milda Ivanauskaitė (Vokiečių kalbos ir kultūros gretutinės studijos, III kursas), įgarsino Daumantas Katinas
3
Momentinė Biterfeldo pramonės rajono nuotrauka, 1981 m. lapkritis.
Ekonomikos ir visuomenės krizė
1980-aisiais VDR ekonominės bėdos tampa matomos plika akimi – eilės prie parduotuvių ilgėja pasiūlai vis mąžtant, gamyklų užterštas pageltęs oras teršia aplinką, drabužius. Nors gyvenimas vis dar yra kontroliuojamas ir stebimas partijos, visuomenės tikėjimas socialistinėmis idėjomis yra formalus, o parama partijai tarp žmonių praktiškai išnyksta. Vakarietiški televizijos kanalai ARD ir ZDF yra prieinami ir VDR teritorijoje, tad stebint Vakarų gyvenimą nepasitenkinimas sistema tampa vis aštresnis.
1. Pagal oficialius SED partijos pareiškimus VDR rimtų aplinkos problemų nėra.
2. XX a. 9 dešimtmetyje suprastėja VDR aprūpinimas. Vaizdas „Schönhauser“ alėjoje, Rytų Berlyne.
3. Valstybės saugumo ministerijos pastatų kompleksas Rytų Berlyno dalyje „Lichtenberg“.
4. Gyvenamieji namai „Marzahn“ rajone Berlyne. Didžiausia naujos statybos gyvenvietė visoje VDR. 1985 m. lapkritis
5. Kaip ir čia Kvedlinburge, visoje VDR antenos nukreiptos į Vakarus.
Vertė Milda Ivanauskaitė (Vokiečių kalbos ir kultūros gretutinės studijos, III kursas), įgarsino Daumantas Katinas
4
Viename iš Rytų Berlyno balsavimo punktų VDR opozicijos atstovai 1989 m. gegužės 7 d. stebi balsų skaičiavimą savivaldos rinkimuose.
Opozicija dokumentuoja savivaldos rinkimų klastojimą.
VDR savivaldos rinkimais 1989 m. gegužės 7 d. siekta pademonstruoti, kad gyventojai pritaria SED politikai, tačiau kovotojams už pilietines teises pavyksta įrodyti, kad rinkimų rezultatai buvo klastojami. VDR opozicija atskleidžia partijos ir valstybės valdžios melą.
1. Gegužės 7 d. rinkimų reklama per demonstraciją 1989 m. gegužės 1 d. Karlo Markso alėjoje Rytų Berlyne.
2. Rytų Berlyno aplinkosaugos bibliotekos aktyvistai. Nuotrauka buvo daryta valstybės saugumo ministerijos reido metu naktį iš 1987 m. lapkričio 24 į 25-ąją.
3. Rinkimų kova Lenkijoje. Pirmuosiuose pusiau laisvuose rinkimuose Lenkijoje 1989 m. birželio mėn. „Solidarumo“ kandidatai iškovoja įtikinamą pergalę.
4. Lankstinukas, kviečiantis 1989 m. liepos 7 d. protestuoti prieš VDR savivaldos rinkimų klastojimą.
5. 1989 m. birželio 5 d. vyras Pekino Dangaus ramybės aikštėje stoja priešais tankų koloną. Ankstesnėmis dienomis kariuomenė žiauriai numalšino gyventojų protestus.
Vertė Edita Balčiūnaitė (Vokiečių filologija, II kursas), įgarsino Agnė Avižienė (Vokiečių filologija, I kursas)
5
Porelė iš VDR pakeliui į pabėgėlių stovyklą prie Budapešto. Tenai jau daugiau nei 1000 VDR piliečių laukia, kol galės išvykti.
Išvykimas ir masinis bėgimas
Nė vienas iš bandžiusiųjų pabėgti ir dėl to žuvusiųjų „nevertas gailesčio ašarų“ – SED partijos leidžiamame laikraštyje pasirodo ciniškas Honeckerio komentaras. Tokiu savo pasisakymu jis pasmerkė šimtus tūkstančių žmonių, kovojusių už savo ir artimo laisvę, už prigimtinę teisę, kuri Rytų Vokietijoje buvo negailestingai niekinama ir trypiama. Būti laisvu žmogumi prilygo nusikaltimui.
Būtent ši pastraipa („Atsisveikinimas“) kalba apie bandymus pabėgti, kaip ir kokių būdų bei priemonių ėmėsi VDR piliečiai, norėję ištrūkti iš sistemos, pamynusios žmogaus teises į laisvą ir diktatūriškų sąlygų nevaržomą gyvenimą.
1. Dailininkas ir grafikas Matthias Holsteinas prieš pat išvykimą į Vakarų Berlyną 1984 m.
2. VDR piliečių, 1988 m. vasario 11 d. priešais nuolatinę VFR atstovybę Rytų Berlyne demonstravusių dėl teisės išvykti, areštas.
3. Chriso Gueffroy laidotuvės 1988 m. vasario 23 d. Rytų Berlyne. Jis buvo paskutinė auka, bandžiusi patekti į Vakarų Berlyną per Berlyno sieną.
4. VDR piliečiai 1989 m. rugpjūčio 19 d. pasinaudoja netoli Vengrijos miesto Soprono vykusiu Europos tautų pusryčių renginiu tam, kad pabėgtų į Austriją.
5. Pabėgėliai iš VDR leidžia laiką VFR ambasados kiemelyje Prahoje, Čekoslovakijoje.
Vertė Ugnė Marcinkevičiūtė (Vokiečių filologija, II kursas), tekstą įgarsino Agnė Avižienė (Vokiečių filologija, I kursas)
6
Keli VDR piliečiai 1989 m. rugsėjo 4 d. vakare Leipcigo centre reikalauja teisės laisvai keliauti ir „atviros šalies su laisvais žmonėmis“.
Piliečių judėjimo formavimasis
Per didžiausią pabėgimo judėjimą nuo pat sienos pastatymo SED partijos režimas demonstruoja savo negalią reformuotis. Dabar išmuša piliečių judėjimo valanda. Jis vis labiau stiprėja. Liepos mėnesį paraginta įkurti socialdemokratų partiją. Rugsėjo mėn. „Pakilimas 89” pavadinta rezoliucija tampa „Naujojo forumo“ krikštu. Kitos grupės, pasivadinusios „Demokratija dabar“ arba „Demokratijos pakilimas“, eina į viešumą ir formuluoja politines alternatyvas SED partijai.
Šioje situacijoje Vakarų Vokietijos korespondentai suteikia tribūną VDR opozicijai. 1989 m. rugsėjo 4 d., pasibaigus maldai už taiką prie bažnyčios, prasideda Leipcigo pirmadienio demonstracijos „Už atvirą šalį su laisvais žmonėmis“, kuriose dalyvauja 1000 pilietinių teisių aktyvistų ir norinčių išvykti. Po savaitės liaudies policija suima 89 demonstracijos dalyvius, 19 nuteisiami kalėjimo bausme. Maldomis visoje šalyje žmonės solidarizuojasi su kaliniais. Pasipiktinimas didėja. Daugėja vietų, kur vyksta demonstracijos. Norinčių išvykti šūkis „Mes norime išvykti!“ virsta maištingu „Mes liekame čia!“.
1. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint Molotovo-Ribentropo pakto metines, lietuviai, estai ir latviai su 600 km ilgio žmonių grandine pasisako už nacionalinę nepriklausomybę.
2. 1989 m. rugsėjo 9 ir 10 d. Katja Havemann sode Griunhaide prie Berlyno įvyksta steigiamasis pilietinio judėjimo „Naujasis forumas“ susitikimas (iš kairės į dešinę Bärbel Bohley, Jutta Seidel ir Katja Havemann).
3. 1989 m. rugsėjo mėn. naktį iš 29 į 30 d. Karlo Markso miesto apskrityje ant grindinio užrašomas šitas šūkis.
4. 1989 m. spalio 4 d. pilietinių teisių aktyvistai priešais Getsemanės bažnyčią Rytų Berlyne informuoja apie protesto budėjimus ir meldimąsi už įkalintus taikių, savaitinių minėjimo akcijų Leipcige dalyvius.
5. 1989 m. spalio 7 d. Schwante mieste įvyksta VDR Socialdemokratų partijos (SDP) steigiamasis susitikimas.
Vertė Karolina Petkevičiūtė (Vokiečių filologijos gretutinės studijos, III kursas), įgarsino Jonas Stasys Vernickas (Vokiečių filologijos gretutinės studijos, II kursas)
7
Oficialus VDR įkūrimo 40-ųjų metinių minėjimas Respublikos rūmuose 1989 m. spalio 6 d.
Nepaisydama masinių protestų ir demonstracijų, komunistų partija ir VDR valdžia ruošiasi švęsti VDR įkūrimo keturiasdešimtmetį.
1. „Atvykome pas jus pranešti, kad šiandien jūsų išvykimas...“ – tolesni federalinio užsienio reikalų ministro Hanso-Dietricho Genscherio žodžiai, ištarti iš Vokietijos ambasados Prahoje balkono 1989 m. rugsėjo 30 d., paskęsta tūkstančių VDR piliečių džiūgavime.
2. Pabėgėlių iš ambasados Prahoje atvykimas į Bavariją 1989 m. spalio 5 d.
3. Momentinė nuotrauka iš VDR įkūrimo 40-ųjų metinių šventės 1989 m. spalio 6-7 d. Rytų Berlyne.
4. Nedaug trūksta iki konfrontacijos: demonstrantai ir liaudies policininkai 1989 m. spalio 7 d. vakare Rytų Berlyne.
5. 1989 m. spalio 6 d. Erichas Honeckeris oro uoste pasitinka Michailą Gorbačiovą. „Kas vėluoja, tą gyvenimas nubaudžia“,- šia proga išpranašauja Sovietų Sąjungos valstybės ir partijos vadas.
Vertė Arnold Wolotko (Vokiečių filologija, II kursas), įgarsino Jonas Stasys Vernickas (Vokiečių filologijos gretutinės studijos, II kursas)
8
Taikioji revoliucija 1989 m. spalio 9 d. Leipcige.
Leipcigo demonstracija spalio 9 d. vyksta taikiai.
Pirmadienį po švenčių VDR 40-ojo gimtadienio proga Leipcige tvyro įtampa. Per kelias savaites demonstrantų skaičius išaugo. Ar po iškilmių SED dabar atsakys jėga? Priemiesčiuose dislokuotos karinės transporto priemonės. Mokyklose ir įmonėse įspėjama vakare neiti į miesto centrą. Ligoninės budi. 17 val. parduotuvės Leipcigo miesto centre uždaromos. Nepaisant visų grasinančių gestų, vakare 70 000 moterų ir vyrų susirenka aplink šv. Mikalojaus bažnyčią, daugiau, nei visi, įskaitant specialiąsias pajėgas, tikėjosi. Tada dešimtys tūkstančių suformuoja žmonių grandinę ir apsupa miesto centrą. Šūksniai „Mes esame tauta“ ir „Smurtui ne“ aidi Leipcigo centre. 18 val. 25 min. liaudies policijos vadas įsako savo ginkluotiems padaliniams atsitraukti po to, kai nei Rytų Berlyno valdžia, nei vietiniai SED partijos vadai neišdrįso duoti įsakymo išvaikyti demonstraciją. Slaptai nufilmuota vaizdo medžiaga, kurioje matyti 70 000 bevardžių herojų, įveikusių savo baimes, kitą vakarą Vakarų Vokietijos televizijas rodoma visoje Vokietijoje. VDR vyksta taikioji revoliucija.
1. 1989 m. spalio 6 d. laikraštyje „Leipziger Volkzeitung“ pasirodo skaitytojo laiškas, kuriame kovinės grupės vadas deklaruoja norą galutinai ir veiksmingai užkirsti kelią kontrrevoliuciniams veiksmams.
2. 1989 m. spalio 9 d. Leipcigo pilietinio judėjimo atsišaukime raginama susilaikyti nuo smurto.
3. 1989 m. spalio 9 d. plakatas, skelbiantis „Laisvė!!!“
4. Demonstrantai 1989 m. spalio 9 d. Leipcigo miesto centre
5. „Ital. TV“ – taip Vokietijos televizija ARD užrašo ant vaizdo kasetės dėklo, siekdama apsaugoti civilinių teisių aktyvistus Siegbertą Schefke ir Aramą Radomskį, kurių 1989 spalio 9 d. vaizdo medžiaga iš buvo nelegaliai išvežta į Vakarus.
Vertė Augustas Makevičius (Vokiečių kalbos ir kultūros gretutinės studijos, III kursas) ir Juozas Šilingas (Vokiečių filologija, II kursas), įgarsino Silvija Kondrašaitė (Vokiečių filologija, I kursas)
9
1989 m. lapkričio 4 d. demonstrantai Rytų Berlyne reikalauja „Demokratijos dabar“.
Vokietijos vieningoji socialistų partija (SED) bando išgelbėti savo valdžią.
Erichas Honeckeris atsistatydina, bet žmonės nepasitiki jo pasekėju Egonu Krenzu ir masiškai protestuoja prieš jį.
1. SED centrinis organas, laikraštis „Neues Deutschland“ 1989 m. spalio 19 d. numeryje vakarykščiam valdžios pokyčiui partijos vadovybėje bando suteikti normalumo įspūdį.
2. Egonas Krenzas pasirodo nugalėtojo poza po jo išrinkimo į Valstybės tarybos pirmininkus. Jis pažada politinį pokytį VDR.
3. 1989 spalio 29 d. aktorius Ulrichas Mühe skaito iš knygos “Sunkumai su tiesa“, kurioje senas komunistas Waltheris Janka aprašo savo politinį persekiojimą VDR 6-ajame dešimtmetyje.
4. Apie 50 000 protestuotojų Halėje 1989 m. spalio 30 d. traukia iš bažnyčios link partijos vietinės vadovybės.
5. Apie milijoną žmonių protestuoja 1989 m. lapkričio 4 d. Rytų Berlyno Aleksandro aikštėje.
Vertė Ona Žeimytė (Vokiečių kalbos ir kultūros gretutinės studijos, III kursas), įgarsino Karolina Arlauskaitė (Vokiečių filologija, I kursas)
10
Berlyno siena priešais Brandenburgo vartus 1989 m. lapkričio 10 d.
Lapkričio 9-osios naktis pakeičia pasaulį.
Berlyno sienos griūtis panaikino ilgus dešimtmečius gyvavusią ribą, dalinusią kuri skyrė Vokietiją, šeimas, draugus ir artimus žmonės. Berlyno sienos griūtis parodė, kad Vokietijos tauta yra pasiruošusi kovoti už savo idealus ir joks šalies padalijimas nesunaikins ryšio tarp žmonių.
1. 1989 m. lapkričio 9 d. spaudos konferencijoje SED politinio biuro narys Günteris Schabowskis pareiškia, kad VDR piliečiai nuo šiol gali bet kada išvykti iš šalies.
2. Priešais sienos kirtimo punktą Bornholmer Straße gatvėje vėlų vakarą renkasi vis daugiau žmonių. Tarp jų – ir pastorius bei pilietinių teisių gynėjas Raineris Eppelmannas (dešinėje, su beisbolo kepuraite).
3. Sienos kirtimo punkte Invalidenstraße gatvėje pirmieji lankytojai iš Rytų Berlyno ir Vakarų Berlyno gyventojai puola vieni kitiems į glėbį.
4. Momentinė Helmšteto/Marienborno sienos kirtimo punkto nuotrauka, 1989 m. lapkričio 11 d.
5. Kancleris Helmutas Kohlis sako kalbą per mitingą priešais Šionebergo rotušę berlyniečiams iš abiejų miesto dalių. Kairėje: tuometinis Berlyno meras Walteris Momperis ir SPD garbės pirmininkas Willy Brantas.
Vertė Tomas Linius (Vokiečių filologija, II kursas), įgarsino Erika Vaičiulytė-Sokolova (Vokiečių filologija, I kursas)
11
1989 m. gruodžio 3 d. žmonių grandinės dalyviai reikalauja VDR atnaujinimo. O dviratininkas siūlo nedelsiant Vokietiją susivienyti.
Keliamas Vokietijos klausimas.
Po sienos griuvimo tiek Rytų, tiek Vakarų Vokietijoje susijungimo idėja susidūrė su atmetimu, ypač tarp intelektualų. Kol visas pasaulis abejojo ir nerimavo, palaikymo Vokietija sulaukė tik iš Vašingtono. Kai galiausiai federalinis kancleris Helmutas Kohlis kartu su Hansu Modrowu, VDR ministru pirmininku, lankėsi Drezdene, jis kalbėjo prieš dešimtis tūkstančių žmonių, kurie palaikė susivienijimo idėją.
1. Kaip ir išmokę per keturis dešimtmečius, VDR Liaudies rūmai 1989 m. lapkričio 17 d. vienbalsiai patvirtina naujojo VDR ministro pirmininko Hanso Modrowo vyriausybės deklaraciją.
2. 1989 m. lapkričio 28 d. federalinis kancleris Helmutas Kohlis pristato savo 10 punktų programą Vokietijos Bundestage Bonoje.
3. 1989 m. lapkričio 29 d. SED centrinis organas „Neues Deutschland“ paskelbia atsišaukimą „Už mūsų šalį“. Jame garsūs Rytų vokiečiai ragina išsaugoti VDR kaip socialistinę alternatyvą.
4. Masinės demonstracijos Prahos Vencelio aikštėje 1989 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Moteris laiko į mitingą nukreiptą telefono ragelį, kad jos artimieji provincijoje išgirstų protestus sostinėje.
5. Federalinis kancleris Helmutas Kohlis 1989 m. gruodžio 19 d. Drezdeno mitinge senojoje turgaus aikštėje.
Vertė Greta Rastenytė (Vokiečių filologija, II kursas), įgarsino Erika Vaičiulytė-Sokolova (Vokiečių filologija, I kursas)
12
Nuotraukoje matomas posėdis prie apvaliojo stalo, kuris vyko 1989 m. gruodžio 7 d. Rytų Berlyne.
Nugriovus sieną, reikėjo sujungti valstybę, kuriai vadovavo dvi skirtingos valdžios. Pagrindiniai centrinės opozicijos rūpesčiai buvo sukurti demokratinę konstituciją, rengti laisvus rinkimus.
1. Naujai išrinktas partijos pirmininkas Gregor Gysi duoda interviu. 1990 metų pavasarį, prieš rinkimus, SED pakeičia pavadinimą į „Demokratinio socializmo partija“ (PDS).
2. 1989 1990 m. VDR ekonomika yra ant žlugimo ribos. Spalio 31 d. paskutinį kartą buvo atnaujinta valstybinių įmonių Teltove gamybos propaganda.
3. Savanoriška VDR demokratizacija vyksta šalyje esant gerai ginkluotai okupacinei kariuomenei: sovietų kariai kovinio rengimo centre Rytų Berlyne.
4. Po mirties bausmės, įvykdytos Rumunijos diktatoriui Ceausescu, praėjus trims dienoms, gruodžio 28 d. Bukarešto gatvėse vėl prasideda susirėmimai.
5. 1990 m. vasario 5 d. 8 opozicijos atstovai tampa ministrais be portfelių Modrowo vyriausybėje: Sebastian Pflugbeil, Rainer Eppelmann, Walter Romberg, Tatjana Böhm, Klaus Schlüter, Matthias Platzeck, Gerd Poppe ud Wolfgang Ullmann.
Vertė Ingrida Malakaitė (Vokiečių filologija, II kursas), įgarsino Emilija Pauliukevičiūtė (Vokiečių filologijos gretutinės studijos, II kursas)
13
Demonstracija 1989 m. gruodžio 4 d. priešais Leipcigo centrinę „Stasi“ būstinę.
Tekse kalbama, kaip Ericho Mielke valdomoje partijoje dirbantys žmonės persekiojo ir stebėjo kitus žmones, kai Vokietija buvo padalinta į dvi dalis. Kai paaiškėjo, kad buvo naikinami inkriminuojantys dokumentai, piliečiai užėmė vis daugiau slaptos tarnybos centrų. 1990 m. sausio 11 d. Hansas Modrowas atsisakė pratęsti „Stasi“ veiklą nauju pavadinimu.
1. 1989 m. spalio 18 d. Rytų Berlyne protestuoja 10 000 žmonių, reikalaudami, kad būtų ištirti „Stasi“ išpuoliai prieš ankstesnes demonstracijas.
2. „Aš myliu, aš myliu visus, visus žmones. Aš myliu – kovoju už juos“,- mikčia Erichas Mielke 1989 m. lapkričio 13 d. prieš Liaudies rūmų deputatus. Prieš šešias dienas jis atsistatydino iš valstybės saugumo ministro pareigų.
3. Žmonės 1989 m. gruodžio 4 d. po Erfurto „Stasi“ būstinės šturmo stovi priešais išmėtytus slaptosios tarnybos dokumentus.
4. Įnirtingas protestas prieš Modrowo vyriausybės planus buvusiems „Stasi“ darbuotojams sumokėti dosnius pereinamojo laikotarpio atlyginimus.
5. Rytų Berlyno „Stasi“ būstinės okupacija. Pasipiktinę piliečiai meta bylas pro langą.
Vertė Gabija Vitkutė (Vokiečių filologija, II kursas), įgarsino Emilija Pauliukevičiūtė (Vokiečių filologijos gretutinės studijos, II kursas)
14
Rinkimų kampanija Dresdene.
Taikioji revoliucija triumfuoja kovo 18 d., per paskutinius Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) Liaudies rūmų rinkimus.
1990 m. kovo 18 d. per pirmuosius ir vienintelius laisvus VDR Liaudies rūmų rinkimus už „Aljansą Vokietijai“, kuris pasižadėjo eiti link Vokietijos suvienijimo, balsavo 48 % rinkėjų. 1990 m. balandžio 12 d., vadovaujant Ministrui Pirmininkui Lotharui de Maizière, buvo sudaryta didžiosios koalicijos Vyriausybė iš Aljanso partijų, Vokietijos Socialdemokratų partijos ir liberalų.
1. Willy Brandtas kalba Vokietijos Socialdemokratų partijos (SPD) politiniame susitikime 1990 m. kovo 3 d. Erfurte. Jo dešinėje – Rytų Vokietijos SPD pirmininkas Ibrahimas Böhme, kuris, kaip paaiškėjo prieš pat paskutinius VDR rinkimus, buvo „Stasi“ informatorius.
2. Sąjungos „Aljansas Vokietijai “ rinkiminė akcija 1990 m. kovo 6 d. Magdeburge.
3. VDR Liaudies rūmų rinkimų biuletenis pirmojoje rinkimų apylinkėje (Berlyne).
4. Žurnalistai ir visuomenės nuomonės apklausų rengėjai stebi paskutinius rinkimus į VDR Liaudies rūmus Rytų Berlyne, Respublikos rūmuose, 1990 m. kovo 18 d.
5. Raineris Epelmanas, Marcusas Meckelis, Lotharas de Maizière, Hansas-Wilhelmas Ebelingas ir Raineris Ortlebas balandžio 12 d. pasirašo koalicijos sutartį tarp CDU, DSU, DA, liberalų (FDP, BFD, F.D.P) ir SPD.
Vertė Dovilė Dūdėnaitė (Vokiečių filologija, III kursas), įgarsino Liepa Grybaitė (Vokiečių filologija, I kursas)
15
Thomas Krügeris: Suvienijimo kaina
Šalia geležinkelio stoties Friedricho gatvėje, Rytų Berlyne. Nuotraukoje užrašas: “Jei Vokietijos markė ateis pas mus – pasiliksime, neateis – tada mes eisime pas ją!”
Įvykus valiutos, ūkio ir socialinei sąjungai Vokietijos markė įžengia į Rytus.
1. VFR finansų ministras Theo Waigelis (dešinėje) ir VDR finansų ministras Walteris Rombergas 1990 m. birželio 18 d. pasirašo sutartį dėl valiutos, ūkio ir socialinės sąjun-gos. Fone Federalinis kancleris Kohlis ir VDR Ministras pirmininkas de Maizière.
2. Klube „Gérard Philipe” Rytų Berlyne 1990 m. liepos 1 d. naktį šventiškai palydima Ry-tų Vokietijos markė. Užrašas nuotraukoje: „Paskutinė Rytų markės šventė!“
3. Parduotuvė Kotbuse, 1990 m. liepos 1 d. Dėl Vakarų Vokietijos markės įvedimo VDR visiškai ištuštėjo parduotuvių lentynos.
4. „Atviri geram gyvenimui“ iš už pastatytų Trabantų skelbia reklaminio plakato lozungas.
5. 1990 m. liepos 1 d. sukurta patikos bendrovė turi privatizuoti apie 8500 valstybinių VDR įmonių. Rytų vokiečiams ji greitai tampa neapykantos objektu.
Vertė Julius Barzdaitis (Vokiečių filologija, III kursas), įgarsino Liepa Grybaitė (Vokiečių filologija, I kursas)
16
[Laisvi kambariai! VFR piliečiai! Nemokama nakvynė]
1990 m. pradžioje mažame Meklenburgo-Pomeranijos miestelyje pensininkas pro šalį keliaujantiems VFR piliečiams siūlo nemokamą nakvynę.
1990-ieji – vokiečių susipažinimo ir paramos metai.
1990 m. pavasarį 85 iš 100 rytų vokiečių pasisako už Vokietijos suvienijimą, tų pačių metų sausį Vakarų Vokietijoje – 70 procentų. Ir rytuose, ir vakaruose žmonės leidžiasi į kelią pažinti kitą Vokietijos dalį. Smalsumas ir džiaugsmas vėl susitikti didžiuliai. Solidarumas neapsiriboja 100 Vokietijos markių vertės atvykimo išmokomis (vok. „Begrüßungsgeld“ – „pasveikinimo pinigai“), kurios po Berlyno sienos griūties padeda rytų vokiečiams lengviau atrasti Vakarų Vokietiją. Užmezgama daugybė partnerysčių: tarp Federalinių žemių, savivaldybių, partijų, asociacijų, sąjungų ir daugybės privačių asmenų.
Taip pinigais, personalu ir žiniomis remiama demokratinė pertvarka ir naujos ekonomikos pradžia. Dar nėra tokių sąvokų kaip „Besser-Wessis“ (geresni vakariečiai, žaismas su žodžiu „Besserwisser“ – viską žinantis geriau – vert. past.) ir „Jammer-Ossis” (aimanuojantys rytiečiai). Nors būta ir įspėjimų, ir skepticizmo, daugelis greitai tikisi „žydinčių kraštovaizdžių“ (tuometinio kanclerio Kohlio ekonominės perspektyvos vizija naujosioms federalinėms žemėms – vert. past.). Išsipildo ilgai brangintos rytų vokiečių svajonės – Eliziejaus laukuose ir Maljorkoje staiga galima išgirsti kalbant saksų tarme. Iššluojama Vakarų Vokietijos panaudotų automobilių rinka. Apėmus akimirkos euforijai atrodo, kad net agurkai, garstyčios ar miltai iš Vakarų Vokietijos yra skanesni nei vietiniai rytų produktai. Ostalgija (nostalgija buvusiai VDR) šiuo metu neįsivaizduojama.
1. Iškart po Berlyno sienos griūties britų transliuotojas BBC pasikviečia dvi moteris iš Rytų Vokietijos į Londoną.
2. 1990 m. sausį medikų asociacija „Hartmannbund“ į Dresdeno Friedrichstadt rajono ligoninę atgabena būtinų medicininių atsargų.
3. 1990 m. pavasarį ant Brokeno, aukščiausio Harco kalnyno vidurio Vokietijoje kalno, du žygeiviai buvusiame mirties ruože šalia dvi Vokietijas dalinusios sienos.
4. 1990 m. vasarį – ilga autobusų eilė šalia Semperio operos Dresdene. Mieste lankosi vis daugiau turistų iš Vakarų Vokietijos.
5. 1990 m. liepos 8 d. Jürgenas Kohleris ir Guido’as Buchwaldas švenčia laimėtą pasaulio čempionų titulą. Futbolo aikštelėje laimėjo vien iš Vakarų Vokietijos sportininkų sudaryta komanda. Namuose pasaulio čempionės titulą švenčia visa Vokietija.
Vertė Domas Lavrukaitis (Vokiečių filologijos gretutinės studijos, III kursas), įgarsino Rugilė Valančiūtė (Vokiečių kalbos ir kultūros gretutinės studijos, II kursas)
17
Nuo džiaugsmingos revoliucijos iki Vokietijos vienybės.
Federalinis kancleris Helmutas Kohlis (dešinėje), valdžios ir partijos lyderis Gorbačiovas (viduryje) bei užsienio reikalų ministras Genscheris netoliese Gorbačiovo vasarnamio Arkhyz, Kaukaze, 1990 m. liepos 15 dieną. Kanclerio vizito metu Gorbačiovas pritaria pilnam suvienytos Vokietijos suverenitetui ir stojimui į NATO.
Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios jėgos pritaria Vokietijos suvienijimui.
1. Grupinė Europos Bendrijos valdžios lyderių ir užsienio reikalų ministrų nuotrauka, užfiksuota Strasburgo viršūnių susitikimo metu, 1989 m. gruodžio 8 dieną. Pirmoje eilėje nuo kairės: Margaret Tečer (Didžioji Britanija), Charlesas Haughey (Airija), Fransua Miteranas (Prancūzija), Felipė Gonsalesas (Ispanija), Ksenofonas Zolotas (Graikija) ir Helmutas Kolis. Už jų stovi užsienio reikalų ministrai.
2. Pirmadienis, 1990 m. gegužės 14-toji. Trisdešimt penktųjų Varšuvos sutarties metinių atminimo metu susitinka buvęs kunigas Rainer Eppelmannas, nuo balandžio mėnesio Vokietijos Demokratinės Respublikos nusiginklavimo ministro pareigas užimantis sovietų generolas Vladimiras Šuraljovas ir Borisas Snetkovas.
3. Sienos, skiriančios Lenkiją ir Vokietijos Demokratinę Respubliką, segmentas (riba tarp Gertzo ir Neurošovo). Uckermarko rajonas, 1990 m.
4. Protestai prieš derybas dėl planuojamo Vokietijos suvienijimo, du plius keturi sutarties aptarimo metu Schönhauseno rūmuose, Rytų Berlyne.
5. Du plius keturi sutarties aptarimo Rytų Berlyne metu, 1990 m. birželio 22 dieną sugriaunamas kontrolės pastatas prie buvusio sąjungininkų ir diplomatų sienos praėjimo, vadinamo Checkpoint Charlie. Tarp kitų užsienio reikalų ministrų, šioje ceremonijoje taip pat dalyvauja ir keturių laimėjusių jėgų miesto komendantai, abu Vokietijos užsienio reikalų ministrai bei Berlyno meras.
Vertė Kamilė Pavydytė (Vokiečių filologija, III kursas), įgarsino Rugilė Valančiūtė (Vokiečių kalbos ir kultūros gretutinės studijos, II kursas)
18
1990- ųjų balandžio 23-iąją 294 Liaudies rūmų atstovai balsuoja už tai, kad tų pačių metų spalio 3 dieną VDR (Vokietijos demokratinės respublikos) butų prijungta prie Vokietijos Respublikos. 62 atstovai balsuoja prieš.
Liaudies Rūmai (Volkskammer) nutaria VDR prijungimą prie VFR įtraukti į konstituciją. Jau nuo 1990 m. pavasario, tęsiantis Vokietijos suvienijimo procesui, kilo aršių ginčų. Mažuma reikalavo konstitucijos kūrėjus ištesėti savo pažadą, numatytą 146 straipsnyje, jog tuometinė konstitucija privalo netekti savo teisinės galios tuomet, kai įsigalios laisva valia vokiečių tautos sukurta konstitucija(dokumentas). Rugsėjo 23d. Liaudies Rūmai didžiąją dauguma balsų, pagal konstitucijos 23 straipsnį, priėmė nutarimą dėl VDR prijungimo prie Vokietijos Federacinės Respublikos 1990m. spalio 3d. Tai nutarimas dėl konstitucijos, kuri pasiteisino per keturis dešimtmečius ir Vakarams nesukėlė jokių abejonių. Rugpjūčio 31d. pasirašomas suvienijimo aktas.
Šis dokumentas apėmė pakeitimus konstitucijoje, klausimus teisės aktų ir viešojo suderinimo Rytų Vokietijoje, finansų ir darbo, socialinių reikalų, moterų ir kultūros srityse. Prieštaringiems klausimams, tokiems, kaip būsimos Federacijos sostinė, buvo sudaromos sutartys arba jie buvo įtraukti į atskirus protokolus, įskaitant ir prieigą prie „Stasi“ dokumentų, dėl kurių VDR pilietinių teisių gynėjai kovojo vasarą bado streiku.
1. 1990-ųjų rugsėjo 29-osios protesto demonstracija, nukreipta prieš Vokietijos suvienijimą bei 218 paragrafą, nuo Vakarų Berlyno „Mehringplatz“ iki Rytų Berlynui, Lustgarten‘ui.
2. 1990-ųjų vasarą demonstrantai simboliškai neša VDR konstitucijos projektą laidoti.
3. Frankfurte prie Main‘o protestai prieš Vokietijos suvienijimą perauga į demonstracijas.
4. Vokietijos vidaus reikalų ministras Wolfgang‘as Schäuble ir VDR ministras Günther‘is Krause 1990-ųjų rugpjūčio 31 dieną pasirašo suvienijimo aktą.
5. 1990-ųjų rugsėjo 4 dieną 30 pilietinių teisių aktyvistų užėmė Stasi archyvus, esančius Normanų gatvėje, Rytų Berlyne. Aktyvistai reikalavo, kad aktai būtų viešai prieinami ir po Vokietijos susivienijimo.
Vertė Gintaras Staučė (Vokiečių filologija, III kursas), įgarsino Indra Kašėtaitė (Vokiečių filologija, I kursas)
19
Vienybės šventė priešais Berlyno Reichstagą, 1990 naktį iš spalio 2-osios į 3-iąją.
1990 metų spalio 3 dieną Vokietijos padalijimas tampa praeitimi. Praėjo vos vieneri metai nuo to laiko, kai Rytų Vokietijoje gyvenantys vokiečiai nuvertė 40 metų trukusią SED (Vokietijos vieningosios socialistų partijos) diktatūrą. Taikioji revoliucija bei demokratijos atkūrimas Vokietijos Demokratinėje Respublikoje atvėrė kelią Vokietijos suvienijimui ir suteikė galimybę visiems vokiečiams gyventi demokratiškai, laisvai ir draugiškai su kaimyninėmis šalimis. VDR virsmas buvo dalis Rytų ir Vidurio Europos revoliucijos, nuvertusios komunistinę diktatūrą bei panaikinusios Europos padalijimą. Taip 1989-ieji tapo Europos laisvės metais.
1. Spalio 1 d. nuo Vokietijos Demokratinės Respublikos Ministrų Tarybos pastato nuimama VDR emblema.
2. VDR komunistų partijos SED tęsiniu tapusiai PDS (Vokietijos Demokratinio socializmo partijai) sunkiai sekėsi priimti Vokietijos suvienijimą: PDS partijos Vykdomojo komiteto būstinę Karlo Liebnechto namuose tebepuošia VDR vėliavos.
3. Nuotraukoje paskutinis VDR gimęs kūdikis – Sarah K., kelios valandos nuo jos gimimo Leipcige 1990 spalio 2 d.
4. „Trabis“ atitarnavo. Prieš Berlyno sienos griuvimą naujo „Trabant“ automobilio tekdavo laukti net 17 metų.
5. Praha, 2004 naktis iš balandžio 30 į gegužės 1 d. Praėjus 14 metų po Vokietijos susivienijimo aštuonios Rytų ir Vidurio Europos valstybės įstojo į Europos sąjungą.
Vertė Justina Vrašinskaitė (Vokiečių filologija, III kursas), įgarsino Indra Kašėtaitė (Vokiečių filologija, I kursas)
20
Buvusių Respublikos rūmų teritorijoje Berlyne 2008 m. gruodžio 4 d. ant rotušės tilto griuvėsių buvo didžiosiomis raidėmis užrašyta – „VDR niekada neegzistavo“. Fone – Berlyno katedra. Fotografo Arno Burgi užfiksuotas kadras 2009 m. tapo „dpa metų nuotrauka“.
O vis dėlto VDR buvo. O kad tai nenugrimztų užmarštin, Federalinis SED diktatūros tyrimų fondas, drauge su Federalinės vyriausybės Vyriausiuoju įgaliotiniu naujųjų federalinių žemių klausimais yra įsipareigoję nuosekliai ir visapusiškai analizuoti tiek VDR komunistinės diktatūros, tiek Vokietijos padalijimo istoriją. 1998 m. Vokietijos Bundestago įkurtas fondas kasmet remia virš 150 teminių projektų visoje šalyje. Šio fondo remiami projektai bei jų pačių organizuojami renginiai ir skelbiamos publikacijos prisideda prie bendros Vokietijos istorinės atminties formavimo. Šioje srityje aktyviai dalyvauja ir Federalinės vyriausybės paskirtas Naujųjų federalinių žemių vyriausiasis įgaliotinis, kuris rūpinasi, kad Bundestagui priimant sprendimus būtų tinkamai atsižvelgiama ir į specifinius Rytų Vokietijos gyventojų interesus.
Rengėjai
Parodos „Nuo Taikiosios revoliucijos iki Vokietijos vienybės“ rengėjai yra Federalinis SED diktatūros tyrimų fondas ir Vyriausiasis įgaliotinis naujųjų federalinių žemių klausimais. Parodos kuratorius buvo istorikas Dr. Ulrichas Melertas. Maketą parengė Leipcigo grafikas Dr. Thomas Klemmas. Išleido ir platina leidykla „Vögel Druck“ + Verlag, Stamsried.
Vertė Akvilina Jonauskaitė (Vokiečių filologija, II kursas), įgarsino Daumantas Katinas
