Sidebar

Renginiai

Šiandieną įvykių nėra

„Baltistikos miniatiūros"

Filologijos fakulteto paskaitų ciklas apie baltų kalbas ir kultūras, Lietuvos žydų, totorių ir kitų tautų raštiją bei dar daugiau. Kviečiame žiūrėti ir prenumeruoti!

„Kalba kalba“

Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Kviečiame klausytis!

Bendros naujienos

Filologijos fakulteto bendruomenės naujienos, pasiekimai ir įvykiai.

PLAČIAU

Studijų naujienos

Filologijos fakulteto studentams skirta informacija.

PLAČIAU

Projektinė veikla

Fakultete vykdoma mokslinė veikla ir įgyvendinama projektai.

PLAČIAU

Sekite mus socialiniuose tinkluose

#Magistrantūra I Semiotikos studijos – intelektualinis nuotykis įvairiems žmonėms. Nora La....
#Magistrantūra I Semiotikos studijos – intelektualinis nuotykis įvairiems žmonėms. Nora Lapinskaitė, Semiotikos studijų alumnė, pasirinkusi jas po Skandinavistikos bakalauro, pasakoja apie savo patirtį:
💬 Mintis apie semiotikos studijas kilo pirmame Skandinavistikos bakalauro studijų kurse. Tiesa, tada visiems sakiau, kad semiotiką Read More
#LithuanianStudies I Jau antrą savaitę Filologijos fakultete lituanistinėms mokykloms skirtuo....
#LithuanianStudies I Jau antrą savaitę Filologijos fakultete lituanistinėms mokykloms skirtuose kursuose dalyvauja mokytojai, puoselėjantys lietuvių kalbą, lietuviškas tradicijas ir auginantys jaunose širdelėse meilę mūsų kraštui. Nesvarbu iš kur jie bebūtų – JAV, Airijos, Ispanijos, Buriatijos (Rusija), Prancūzijos ar Švedijos – Read More
#BakalauroStudijos I Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas pristato atn....
#BakalauroStudijos I Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas pristato atnaujintą bakalauro studijų programą Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros:
💬Mūsų valstybei ir regionui tenkantys iššūkiai, geopolitiniai pokyčiai ir šiuolaikinių studentų poreikiai skatina kokybiškai atnaujinti slavistikos studijas Vilniaus universitete. Read More
Lygiai po savaitės, birželio 27 d., vyks Filologijos fakulteto magistro ir bakalauro diplomų ....
Lygiai po savaitės, birželio 27 d., vyks Filologijos fakulteto magistro ir bakalauro diplomų įteikimo šventė🎓. Jos metu lotyniškai giedamas studentų himnas „Gaudeamus Igitur“ yra įsirašęs tiek į VU Filologijos fakulteto studentų, tiek į dėstytojų atmintį, bet šiai šventei ruošiasi ir Read More
#LithuanianStudies I-Do you have a taste for languages and want to try one of the most archaic ....
#LithuanianStudies I
-Do you have a taste for languages and want to try one of the most archaic Indo-European languages?
-You have Lithuanian roots and you want to speak the Lithuanian language the way your parents or grandparents used to?
-Or Read More
🇬🇧 The Faculty of Philology at Vilnius University is an international, intercultural, and ....
🇬🇧 The Faculty of Philology at Vilnius University is an international, intercultural, and mind-opening place. It allows us to understand different countries, enriches us with its diversity, and makes us part of the world. The Faculty of Philology is a Read More
#LithuanianStudies I 🇬🇧 Do you have a taste for languages? If so, you must try one of the ....
#LithuanianStudies I 🇬🇧 Do you have a taste for languages? If so, you must try one of the most archaic Indo-European languages! You are more than welcome to study the Lithuanian language and culture at Vilnius University.
In Lithuanian, we still Read More
#LithuanianStudies I #15min I🇬🇧 Dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė, a lecturer at the Depar....
#LithuanianStudies I #15min I
🇬🇧 Dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė, a lecturer at the Department of Lithuanian Studies at Vilnius University, interviews Clémence, a student who studied the Lithuanian language at the Faculty of Philology. Clémence, a young French citizen living in Read More
🇬🇧 “You can do anything here,” writes The Guardian about Lithuania. Lithuania topped t....
🇬🇧 “You can do anything here,” writes The Guardian about Lithuania. Lithuania topped the World Happiness Report rankings for the under-30 age group this year. The country’s young people rated their happiness at 7.76 out of 10. 🎈
According to Antanas Read More
#Delfi I Šiuo metu visuomenėje aktyviai svarstant klausimą dėl rusų kalbos likimo mokyklose....
#Delfi I Šiuo metu visuomenėje aktyviai svarstant klausimą dėl rusų kalbos likimo mokyklose, @delfilietuva portale pasirodžiusiame straipsnyje „Rusų kalba: išsižadėti priešiškos valstybės kultūros ar pripažinti žinojimo vertę?“ Filologijos fakulteto Slavistikos katedros vadovas doc. Pavel Lavrinec dalijasi patirtimi apie kintantį santykį Read More

Dr. Justinos Daunorienės paskaita VU Filologijos fakulteto bakalauro studijų absolventėms ir absolventams

2022-07-14

 

Lectio ultima absolventibus

Brangūs studentai!

Kol diplomai Jums neįteikti, leiskite man į Jus dar kartą kreiptis šiuo jaunatvišku žodžiu. Iš lotynų kalbos kilęs žodis studentas anuomet visų pirma reiškė „uoliai dirbantis, triūsiantis“ žmogus. Todėl galiu sakyti, kad šiandien baigiasi šis Jūsų uolaus darbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto auditorijose, universiteto bibliotekoje, pertraukėlių ir pokalbių gražiuosiuose universiteto kiemeliuose etapas. Tuoj tapsite diplomuotais filologais, Vilniaus universiteto alumnais.
Šiandien dar išklausykite paskutinę paskaitą – lectio ultima absolventibus. Ji tikrai nebus tokia, kokias esate įpratę girdėti. Ne auditorijoje, be teorijų, be apibrėžimų ir beveik be užduočių savarankiškam darbui. Šiandien – šventinė diena Jums, Jūsų artimiausiems žmonėms, ypatinga diena Jūsų dėstytojams ir šiai Šv. Jonų šventovei, per keturis šimtmečius sveikinusiai daug nuostabių, savo savarankišką kelią pradedančių žmonių.

Ir ši šventinė paskaita, žinoma, turi būti apie kalbą, apie daug kalbų, apie kalbas kaip įvairią, spalvingą visumą. Kalba turi daug epitetų. Sakome – tobula kalba, gyva kalba, išnykusi kalba, gimtoji ar svetimoji kalba, mokslo kalba, šiuolaikinė kalba... Ir su jomis visomis studijų metais vienaip ar kitaip susidūrėte, teorijoje ar praktikoje.
Svajonė surasti tobulą kalbą nuo seniausių laikų sklandė įvairiose kultūrose. Žinome pasakojimą apie kalbų susimaišymą, istorijas apie pastangas surasti, tai kas bendra visai žmonijai ir kas galbūt buvo prarasta, išsiaiškinti vienos kalbos pranašumą prieš kitas. Tačiau dabar suprantame, kad svarbiau yra kalbėti apie kalbų panašumus ir tik apie tuos skirtumus, kurie padeda pažinti kitos kalbos ypatumus ir grožį. Umberto Eco rašė, kad klausydamasis kitos kalbos kiekvienas, nors ir nemokėdamas laisvai ja kalbėti, gali suvokti jos „dvasią, tą kultūrinį pasaulį, kurį žmogus išreiškia kalbėdamas tradicijos nugludinta savo protėvių kalba“. Gimtoji kalba suteikia pagrindą, ryšį su artimiausia aplinka, tapatumą.
Kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas, bet taip pat ji – priemonė naudotis kultūros, mokslo apraiškomis. O kalbų mokėjimas – tai unikali asmenybės savastis ir turtas. Ir jau nebeužtenka tik gimtosios kalbos, nors ją puikiai išmanyti taip pat nėra paprasta. Johanas Volfgangas fon Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe), nuo mažens įvaldęs mažiausiai keturias svetimąsias kalbas, teigė, kad tas „kuris nesidomi kitomis kalbomis, menkai teišmano ir savo gimtąją kalbą“.

Vilniaus universiteto istorija taip pat neatsiejama nuo daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo. Nuo pat įkūrimo čia dirbo dėstytojai iš daugelio Europos šalių. Vėliau šalia akademinės lotynų ir to meto elito lenkų kalbų čia formavosi ir lietuviškoji mokslo kalba. Lietuviški žodžiai sudėti į pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. Universiteto spaustuvėje spausdintos lotynų, latvių, lenkų, estų kalbų gramatikos, čia dirbusių mokslininkų traktatai ir straipsniai vokiečių, italų, kitomis kalbomis. Daugiakalbėje akademinėje universiteto bendruomenėje pamažu plėtojosi mintis, kad ne tik mokslo – lotynų – kalba yra svarbi. Bet svarbios ir iš įvairių šalių atvykusių studentų gimtosios kalbos – studentų mainai prieš kelis šimtmečius taip pat buvo aktualus universiteto gyvenimo veiksnys. Žinoma, kad jau nuo XVII a. pradžios buvo kuriamos studentų mokymosi grupės lietuvių, latvių, estų, italų ir vokiečių kalbomis. O XVIII a. pabaigoje vokiečių gamtininkas, rašytojas, keliautojas, Vilniaus universiteto profesorius Georgas Forsteris (Georg Forster), dalyvavęs Džeimso Kuko antrojoje ekspedicijoje aplink pasaulį, savo atsiminimuose rašė, kad Vilnius ir Vilniaus universitetas jam padarę neišdildomą įspūdį savo tolerancija žmonėms bei kalbų įvairove. Šiuolaikiniame pasaulyje daugiakalbystė jau nėra siekiamybė ar patraukli naujovė. Europoje ir mūsų Baltijos regione ji formavosi ištisus šimtmečius. Ir Jūs jau esate įrašyti į šią daugiakalbę universiteto ir Lietuvos istoriją.

Mokindami arba mokindamiesi kalbų, visų pirma ugdome keturis pagrindinius kalbinius gebėjimus. Tai – skaitymas, rašymas, klausymas ir kalbėjimas. Tačiau jie svarbūs ne tik siekiant išmokti užsienio kalbos. Dabar norėčiau pateikti Jums kelias savarankiško darbo užduotis:

Pirmoji – skaitykite.
Jei atrodė, kad studijų metu daug skaitėte, tai tegu šis pojūtis po studijų tampa Jums maloniu įpročiu. Austrų rašytojas Štefanas Cveigas (Stefan Zweig) yra sakęs: „Kai yra knyga, žmogus jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais.“ Skaitydami juk ne tik ieškome ir gauname žinių. Skaitydamas žmogus mąsto, jaučia, vertina, ugdosi. Apibūdinti skaitymą kaip tik gebėjimą perskaityti parašytą̨ tekstą̨ ir jį suprasti, yra per maža: skaitymas – tai kartu ir prasmės kūrimo, problemų̨ sprendimo veikla. Skaitykite įvairius tekstus, būkite smalsūs ir kritiški. Skaitykite įvairiomis kalbomis, skirtingų laikmečių, žanrų, autorių tekstus, kurkite savo turtingą ir atsakingą pasaulėvaizdį.

Antroji – rašykite.
Dauguma kalbos tyrimų remiasi rašytiniais šaltiniais. Moksliniams tyrimams naudojame įvairių laikmečių laiškus, šifruojame autorių rankraščius, tiriame praeitį fiksuojančius dokumentus, atsiminimus, mokslinius darbus, grožinius tekstus. Kiekvienas tekstas yra savojo laiko, savos bendruomenės, savos kultūros, kultūrų ryšių atspindys. Todėl būkite ir Jūs savo laikmečio liudininkais, rašykite mažus ir didelius tekstus, paremtus universitete ugdomomis vertybėmis – tekstus, kurie teikia žinių, tarnauja tiesai ir laisvei.

Trečioji – klausykite.
Klausymasis reikalauja ypatingų pastangų. Klausykite ir įsiklausykite. Bendraudami įvairiomis kalbomis išgirskite ne tik garsų postūmius giminiškose kalbose, skolinius ar svetimžodžius, atpažinkite kalbos kodus ar panašias gramatines struktūras. Taip, tai padeda tobulinti kalbos įgūdžius. Tačiau taip pat girdėkite bendros praeities sąskambius, atpažinkite ne tik kalbinių, bet ir kultūrinių kontaktų paveldą, jį tirkite, puoselėkite, juo remkitės ir kurkite savąjį.

Ir ketvirtoji – kalbėkite.
Be kalbos neįsivaizduojama jokia akademinė, profesinė ar kasdienio gyvenimo sritis. Būkite ne tik tarpininkais tarp kalbų. „Kai esmė iš anksto apgalvota, žodžiai ateina savaime“, sakė Horacijus. Naudokitės studijų metu suteiktomis žiniomis ir išbandykite visas daugiakalbystės teikiamas galimybes. Būkite atviri ir laisvi bendrauti, mokytis ir tobulėti.

Sėkmės Jums!

Lectio ultima JD

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos