Šie metai Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. VU biblioteka prisideda prie jų minėjimo ir kovo 19 d. 17 val. atidaro dokumentinio paveldo parodą Apie dvi Baroko žvaigždes, arba Sarbievijus ir įmantrioji poezija. Ji kvies lankytoją ne tik apžvelgti žymiojo Lietuvos ir Europos poeto, Vilniaus universiteto auklėtinio kūrybą, bet ir pasigrožėti figūriniais eilėraščiais – grafinėmis formomis išsiskiriančia ir dailės elementais praturtinta poezija, gyvavusia Baroko literatūroje.
„Džiaugiamės, galėdami atidaryti parodą apie talentingą asmenybę, kurios žingsniai kadaise skambėjo Vilniaus universiteto erdvėse. Didysis kiemas ir jį supantys pastatai, vienuolijos erdvė aplink dabartinį Observatorijos kiemą – tai Sarbievijaus gyventos vietos. Vienoje jų, kurią dabar vadiname P. Smuglevičiaus sale, atversime poeto literatūrinį palikimą, saugomą VU bibliotekoje. Apsilankiusieji pamatys šių šventinių metų „kaltininką“ – 1625 m. metais Kelne išleistą pirmąjį Sarbievijaus eilėraščių rinkinį, labai išgarsėjusį ir susilaukusį daugybės leidimų“, – sako VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus laikomas vienu iškiliausių lotyniškai rašiusių XVII a. Lietuvos ir Europos Baroko epochos poetų. Jis buvo Lietuvos jėzuitų provincijos narys, retorikos teoretikas, pedagogas, Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovo Vladislovo IV Vazos dvaro pamokslininkas. Krikščionių Horacijumi ir sarmatų Horacijumi pramintam poetui popiežius Urbonas VIII netgi buvo patikėjęs bažnytinių himnų redagavimą.
Sarbievijaus poetiniuose kūriniuose persipynė antikinė ir krikščioniška tradicijos, Europos ir ATR realijos. Temų įvairovė plati, apimanti tiek kasdienybės ir žemiškojo gyvenimo patirtis, tiek asmeninius religinius išgyvenimus. Kertinis Sarbievijaus kūrybos elementas – tai paties poeto apibrėžta barokinio stiliaus formuluotė: „taiki nesantaika arba netaiki santaika“. Ši antitezė realizuojama tarpusavyje gretinant nederančius žodžius, prasmes ar įvaizdžius, kad išeitų šmaikšti ir sąmojinga mintis. Toks prieštarų konstravimas, konceptas, tapo Baroko epochos ženklu, kuriuo buvo galima nusakyti to amžiaus kūrybą ir mąstymą.
VU bibliotekoje atidaromą parodą sudaro dvi dalys. Pirmoji dedikuota Sarbievijaus gyvenimui ir kūrybai, pradedant pirmąja jo poezijos rinktine Lyrikos knygos laida ir baigiant rezidavimu karaliaus Vladislovo IV Vazos dvare. Lankytojai parodoje galės susipažinti su poeto eilėmis, traktatais, įvairia dokumentine medžiaga, susijusia su Sarbievijaus veikla Vilniaus universitete, kur jis studijavo, o vėliau dėstė, ėjo rektoriaus patarėjo pareigas. Šio didžio poeto dėka Vilniaus universitete susiformavo literatūrinis humanistų būrelis, kuriam priklausė talentingiausi šalies poetai.
Antra parodos dalis yra skirta artificiozinei Baroko poezijai – figūriniams eilėraščiams, primenantiems mįsles ir rebusus, sukonstruotiems taip, kad sudarytų grafinį vaizdą. Skirtingai nei pirmojoje, antrojoje dalyje pristatoma ne vieno poeto kūryba, o tam tikra poezijos rūšis.
Įdomu tai, kad pats Sarbievijus kritiškai vertino artificiozinę poeziją ir jos populiarumą, nors ne kartą buvo pasidavęs šiai poezijos madai, be to, jo poezija buvo cituojama artificiozinės poezijos vadovėliuose.