Sveikiname dr. Astą Laugalienę, užtikrintai apgynusią disertaciją „Partitivity in Finnish and Lithuanian: object marking“ (mokslinis vadovas prof. Axel Holvoet). Tai pirmoji Lietuvoje disertacija iš finougristikos. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!
Šie metai Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedrai ypatingi – minima 25-erių metų sukaktis. Jubiliejui pažymėti buvo skirta ir rugsėjo 22–24 d. Fakultete vykusi tarptautinė konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“, kvietusi apmąstyti vertimą, jo vietą, vaidmenį ir įtaką, sparčiai kintančiame plačiame socialiniame, daugiakultūriame komunikaciniame kontekste.
Konferencijos atidaryme – sveikinimai Vertimo studijų katedrai
Per konferencijos atidarymą susirinkusius svečius iš Lietuvos bei svečių šalių sveikino katedros vedėja prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė bei Vilniaus universiteto partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas.
Prof. Maskaliūnienė dėkojo visiems buvusiems ir esamiems Vertimo studijų katedros darbuotojams, per tiek metų prisidėjusiems prie katedros gyvavimo ir istorijos rašymo. Apie katedros veiklą šiltai atsiliepė ir buvęs Filologijos fakulteto dekanas Kęstutis Urba, vadovavęs Fakultetui tuomet, kai buvo įkurta katedra, – jis teigė, kad „Vertimo studijų katedra yra paskutinis mano kūdikis, tačiau iš visų auga sveikiausias“.
Anot prof. Maskaliūnienės, ketvirtis amžiaus galbūt nėra didelis laiko tarpsnis, bet svarbu pabrėžti, kad katedra vystėsi ir vystosi itin dinamiškais, iššūkių pilnais laikais. Atgavus Nepriklausomybę vertimų ir profesionalių vertėjų trūkumas tapo akivaizdus, o įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė dar platesni tarptautinio bendradarbiavimo horizontai. Nuo to laiko Vertimo studijų katedra nuosekliai dirba stengdamasi užpildyti šį lauką. Įkurtos bakalauro ir magistro studijos augina profesionalius, išsilavinusius naujus vertėjus; jos nuolat tobulinamos atliepiant naujausius poreikius. Nenuostabu, kad Vertimo studijų katedros magistrantūros programa yra įtraukta į „European Master’s in Translation“ tinklą, kuriam priklauso geriausios Europoje vertimo magistrantūros programos.
Prorektorius Vasiliauskas, kalbėdamas apie katedros reikšmę, priminė apie daugiakultūrę Vilniaus istoriją, kurią liudija ir pirmieji Gedimino laiškai, ir iki šiol mieste skambančios įvairiausių tautų kalbos. Tokiame įvairialypiame kultūriniame lauke Vertimo studijų katedra yra tarsi bastionas, jungiantis Lietuvą su pasauliu. Fakulteto dekanė Šeškauskienė taip pat pabrėžė Vertimo studijų tarpdisclipiniškumą bei sveikino vis augančią vertėjų bendruomenę.
Paminėti jubiliejui atidaryta paroda
Pirmą konferencijos dieną svečiai buvo pakviesti apsilankyti ir jubiliejų pažymėti skirtoje parodoje „Vertimo studijų katedrai 25-eri: mūsų tyrimai ir vertimai“. Vilniaus universiteto bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje atidaryta paroda pristato katedros dėstytojų bei absolventų nuveiktus darbus.
„Paroda ypatinga tuo, kad didžioji dalis darbų – grožinės ir humanitarinės literatūros vertimai iš įvairių kalbų (anglų, italų, prancūzų, rusų, vokiečių ir kitų, taip pat vertimai iš lietuvių kalbos į anglų kalbą). Jų tiek daug, kad parodoje sutalpinome tik nedidelę dalį išverstų knygų, kuriomis galime didžiuotis kaip savo darbo vaisiais, nes būtent mūsų dėstytojų ir jų parengtų vertėjų išverstos knygos išsiskiria ir verčiamais autoriais, ir vertimo kokybe. Žinoma, parodoje galite pamatyti ir katedros kolegų originalius, įvairią vertimo tyrimų tematiką atspindinčius kūrinius, vadovėlius, žodynus. Leidžiame vienintelį Baltijos šalyse specializuotą žurnalą „Vertimo studijos/ Studies in Translation“. Gaila, kad negalime parodyti, kiek daug išvertėme įvairiausių dokumentų, Europos Sąjungos teisės tekstų, sutarčių ir t. t. Bet manau, kad besidomintieji gali susidaryti neblogą vaizdą apie tai, ką nuveikėme ir kuo išsiskiria studijos Vertimo studijų katedroje,“ – pasakojo Vertimo studijų katedros vedėja Maskaliūnienė.
Paroda veikia VU bibliotekos Mažojoje ekspozicijoje XXI–XXII (III a., Universiteto g. 3) iki spalio 15 d.
Konferencijoje – aktualūs užsienio mokslininkų pranešimai
Intensyvi trijų dienų konferencija „Vertimas, ideologija, etika: patikimumas ir atsakas“ subūrė mokslininkus ne tik iš Lietuvos bei Europos universitetų, bet ir Singapūro, JAV, Indijos, Kosta Rikos, Turkijos, Malaizijos, Kanados bei kitų pasaulio šalių. Nemažai mokslininkų atstovavo ir Ukrainos universitetams. Pagrindinius pranešimus skaitė: Jorge Díaz-Cintas (Londono universiteto koledžas), Nike K. Pokorn (Liublianos universitetas), Joss Moorkens (Dublino miesto universitetas), Sharon O’Brien (Dublino miesto universitetas) ir Elisabet Tiselius (Stokholmo universitetas).
Prof. Maskaliūnienė teigia, kad „būtent praplėstu horizontu ši konferencija labai svarbi ir Lietuvai, nes leidžia įtraukti į akademinių tyrimų lauką ir mums mažiau žinomas kultūras, aktualizuoti klausimus, kurie, nors ir skleidžiasi iš kitos kultūrinės perspektyvos, išryškina bendras vertėjams bei vertimo tyrėjams kylančias problemas. Labai akivaizdžiai pasimatė ir bendri tyrimų kontūrai (pvz., galėjome aptarti pokomunistinių šalių cenzūros patirtį, jos panašumus ir skirtumus), išryškėjo bendras vertimo istorijos laukas. Buvo paliestos ir pačios naujausios, seniau Lietuvoje mažiau tirtos problemos: vertimo krizių situacijose, karo ir konfliktų kontekste, vertimo ir propagandos santykis“.
Susirinkusi mokslininkų bendruomenė buvo kviečiama diskutuoti apie vertimo, ideologijos ir etikos santykį, vertimo cenzūros apraiškas, kurias pastaraisiais metais pagal LMT finansuojamą projektą tiria katedros mokslininkų grupė. Anot katedros vedėjos, šiandien tai ypač aktualios temos, nes vertimas nevyksta vakuume, jo poreikis atsiranda prisodrintame ideologijų, kultūrų ir pozicijų lauke, todėl ir pats vertimo procesas, ir jo produktas bei vertimo situacijos dalyviai yra šio lauko veikiami ir patys jį veikia. Pastarųjų metų geopolitiniai pokyčiai, sparti komunikacinių technologijų plėtra, medijų skvarba į seniau tik vienos šalies interesams priklausiusias sritis bei visuotinis informacijos ir jos aptarimo poreikis išryškino vertimo patikimumo bei pasitikėjimo vertimu, o sykiu ir vertimo technologijų bei vertėjų atsakomybės klausimus. Šie pokyčiai atitinkamai veikė vertimo tyrimų lauką, todėl konferencijoje aptariamų problemų spektras ypač platus.
Konferencijos programoje – ir vertėjų bendruomenei skirtas tarptautinis Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato programos „Verčiame Europai“ seminaras „Etika mašininio vertimo laikais“. Seminaro tema – etika – leido iš naujo permąstyti vertimo etikos klausimą: vertimo santykį su originalu, reikalavimą vertėjams likti nešališkiems, kultūrnės empatijos būtinybę, atsakomybės klausimą naudojantis technologijomis, vertėjų rengimo ir pasirengimo versti emociškai ir vertybiškai sudėtingomis sąlygomis poreikį.
Skelbiame iki spalio 17 d. pratęsiamą papildomą priėmimą į Filologijos krypties doktorantūros studijas 2022 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.
Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu birute.gudeliene@flf.vu.lt (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2022 m. spalio 10 d. darbo dienos pabaigos. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo data: spalio 19 d. nuo 15 val. Pokalbis vyks nuotoliniu būdu.
Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto Lituanistinių studijų katedra kviečia registruotis į 10 paskaitų ciklą, skirtą lituanistinėms mokykloms ir jų bendruomenėms. Paskaitos bus skirtos dvikalbystės, kalbos išlaikymo, tarmių gyvavimo emigracijoje, praktinio kalbos mokymo, lietuvių vaikų literatūros, lietuvių vardų temoms. Taip pat klausytojai bus supažindinti su lengvai suprantama kalba ir į Lietuvą grįžusių vaikų situacija, o paskaitų ciklą pabaigs Kalėdų dainų tema.
Paskaitos vyks šiais metais nuotoliniu būdu nuo spalio iki gruodžio kas antrą trečiadienį nuo 15 val. ir 17 val. Lietuvos laiku. Pirmosios paskaitos – spalio 12 d.
Paskaitos yra nemokamos – jas finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą. Paskaitos skirtos suaugusiems.
Užsiregistravusiems prieš paskaitas bus atsiųsta prisijungimo nuoroda. Vietų skaičius ribotas.
Iki susitikimo paskaitose!
Sveikiname Aleksandrą Šalkinę sėkmingai apgynus disertaciją „Šiuolaikinė rusų literatūra Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: Baltijos pokolonijinis romanas“.
Nuoširdžiai dėkojame darbo vadovei prof. dr. Galinai Michailovai už profesionalią pagalbą rengiant disertaciją. Linkime sėkmės tolimesniuose moksliniuose tyrinėjimuose!
Rugsėjo 26 d., pirmadienį, Fakultete buvo švenčiama Europos kalbų diena.
Norime pasidžiaugti, kad VU Filologijos fakultete galima studijuoti net 27 kalbas: anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, danų, norvegų, švedų, suomių, islandų, lietuvių, lietuvių gestų, latvių, estų, rusų, lenkų, kroatų, slovėnų, lotynų, senąją graikų, naująją graikų, rumunų, vengrų, kartvelų, turkų, kinų kalbas, o nuo šių metų – ir ukrainiečių kalbą.
Dalis šių kalbų siūloma kaip pagrindinė ar gretutinė studijų kryptis, kita dalis – kaip pasirenkamieji dalykai, atviri ne tik VU studentams, bet ir plačiajai visuomenei kaip mokymosi visą gyvenimą programos.
Norint pažymėti Fakultete esančią kalbų įvairovę, Studentų atstovybės Filologijos fakultete atstovai šia proga pakalbino iš įvairių šalių atvykusius ir čia studijuojančius jaunuolius. Kviečiame žiūrėti trumpą filmuką, kuriame susipažinsite su šiais studentais ir sužinosite, koks yra mėgstamiausias jų gimtosios kalbos žodis – video >
Rugsėjo 23–24 d. didelė Filologijos fakulteto komanda dalyvavo IX tarptautinėje baltistikos studentų konferencijoje „Bridges in the Baltics”, kuri šiemet vyko Varšuvos universitete. Konferencijos geografija buvo išties plati – joje dalyvavo dešimties valstybių jaunieji tyrėjai ir dėstytojai.
Mokslinius pranešimus konferencijoje skaitė fakulteto studentai bakalaurantai Gabrielė Aputytė, Severija Marija Banaitytė, Gabrielė Brazaitytė, Simonas Granskas, Guoda Skripkauskaitė, Martynas Pumputis, Viltė Stukaitė, Aušrinė Zelenkaitė, magistrantės Deimantė Bulbenkaitė, Dovilė Gervytė, Ieva Kristinaitytė, Radvilė Musteikytė, doktorantė Anželika Teresė, lydimi prof. dr. Mindaugo Kvietkausko.
Varšuvoje vykusios intensyvios diskusijos ir turtinga kultūrinė programa F. Chopino muziejuje bei universiteto bibliotekoje, neformalus akademinis bendravimas teikė daugybę naujų impulsų tarptautiniam baltistų, ypač jaunosios kartos, bendradarbiavimui. Kitąmet ši tradicinė konferencija vyks Estijoje, Tartu universitete.
Nuotraukoje – fakulteto komanda kartu su Varšuvos universiteto Baltistikos centro vadove dr. Joanna Tabor ir dėstytoja dr. Jūrate Čerškute.
2022 m. rugsėjo 29–30 d. Vilniaus universitete jau šeštąjį kartą vyks tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: problemos ir sprendimai“. Konferencijoje bus skaitomi pranešimai, susiję su sociolingvistika, kalbų politika, neapykantos kalba, daugiakalbyste, kalbų mokymu ir mokymusi, kalbų įsisavinimu, tekstynų lingvistika, teismo lingvistika, lingvistine pragmatika, leksikografija ir kt.
Plenarinius pranešimus skaitys Annick De Houwer (Harmonious Bilingualism Network asociacija) – apie dvikalbystės tyrimų svarbą globaliame pasaulyje; Victoria Guillén-Nieto (Alikantės universitetas, Ispanija) – apie neapykantos kalbos apraiškas skaitmeninėje erdvėje, kylančias naujas teisines ir lingvistines problemas; Marcus Callies (Brėmeno universitetas, Vokietija) – apie anglų kalbos mokymo tradicijas ir pokyčių svarbą atsižvelgiant į anglų kalbos atmainų ir funkcijų įvairovę.
Konferencijoje bus 16 sekcijų, dalyvaus per 70 pranešėjų iš 19 šalių: Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Ispanijos, Švedijos, Vengrijos, Italijos, Estijos, Indijos, Filipinų ir kt.
