Sveikiname Filologijos fakulteto mokslininkę dr. Ernestą Kazakėnaitę, kuriai šiemet bus įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija. 

Stipendija dr. Ernestai Kazakėnaitei skiriama už projektą „Valstybingumas ir tapatybės formavimas(is) XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose“, pažymint, kad „labai plati ir įvairi E. Kazakėnaitės visuomeninė ir populiarinamoji veikla, jos tyrimai, darbų rezultatai ir veikla yra svarbūs ne tik Lietuvos valstybingumui, bet ir bendro Baltijos regiono identiteto, etniškumo, kultūrinės savivokos įtvirtinimui“.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo populiarinimo darbus bei konkursui stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija dr. Ernestai Kazakėnaitei bus įteikta Seime Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Vasario 27 d. 17.00 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos dirbtuves, kuriose bus pristatytos atvirojo kodo geografinių informacinių sistemų (GIS) programos QGIS galimybės.

QGIS – tai galinga nemokama programa, leidžianti dirbti su geografiniais duomenimis tiek žemėlapių, tiek erdvinių duomenų bazių pavidalu. Ji gali būti naudinga visuose tyrimo etapuose – nuo duomenų rinkimo ir analizės iki rezultatų pateikimo.

Naudodamiesi QGIS tyrėjai gali:

• įkelti žemėlapius iš interneto, išsaugant visus geoduomenis;
• analizuoti žemėlapius įvairiais formatais (įskaitant atstumų, plotų ir objektų tankio matavimus);
• lyginti istorinius ir šiuolaikinius žemėlapius, georeferencijuodami senuosius pagal dabartines koordinates;
• redaguoti esamus įvairių istorinių laikotarpių žemėlapius, pridedant tyrimo duomenis.
• kurti savo žemėlapius;
• vykdyti erdvinę analizę geografinių duomenų bazėse, tokiose kaip PostGIS ir GeoPackage.

Ko tikėtis iš pirmųjų QGIS dirbtuvių? 

Aptarsime pagrindines GIS sąvokas (skirtingų tipų žemėlapius, skirtumus tarp vektorinių ir rastrinių žemėlapių, geoduomenų sąvoką). Dalyviai taip pat išmoks lyginti istorinius žemėlapius su šiuolaikiniais, pritaikydami jų geoduomenis ir taip uždėdami seną žemėlapį ant naujo.

Numatoma trukmė: 50 minučių

Per šį laiką praktiškai išnagrinėsime pavyzdį, georeferencijuodami istorinį Kauno žemėlapį pagal šiuolaikinį žemėlapį. Vėliau dalyviai galės savarankiškai uždėti istorinį Vilniaus (ar kito pasirinkto miesto) žemėlapį ant šiuolaikinio žemėlapio.

Prašome atsinešti savo nešiojamus kompiuterius, turintys VU prisijungimus galės naudotis ir lokaliais kompiuteriais. Rekomenduojame iš anksto įdiegti QGIS (3.34 versiją), kurią galite nemokamai atsisiųsti iš oficialios svetainės: https://qgis.org/download/

Laikas: vasario 27 d., 17.00–18.00 val.
Vieta: Filologijos fakultetas, A4 (2) auditorija

Registracija >>

Seminarą anglų kalba ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros tyrėjas, .

„Taikomosios kalbotyros – mokslo, orientuoto į konkrečių su kalbomis susijusių problemų sprendimus – atradimai ne tik gausina žinias apie socialinius, tapatybinius, psichologinius, kognityvinius, neurofiziologinius ir kt. kalbų mokėjimo bei jų vartojimo aspektus, bet ir padeda ieškoti atsakymų į visuomenių gyvenime kylančius su kalba susijusius klausimus”, – sako šiųmetės taikomosios kalbotyros konferencijos „Kalbos ir žmonės“ organizacinio komiteto pirmininkė, Filologijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Inga Hilbig.

Plenarinių konferencijos posėdžių pranešėjai: bene garsiausias tarpkalbiavimo (angl. „translanguaging”) srities mokslininkas prof. Li Wei, šeimų kalbų politikos lauko vienos įtakingiausių tyrėjų prof. Xiao Lan Curdt-Christiansen ir prof. Elizabeth Lanza.

Į šį jau septintąjį tarptautinį ir tarpdalykinį renginį kviečiame ne tik kolegas lingvistus, bet ir tyrėjus iš kitų mokslo sričių!

Pranešimų santraukos laukiamos iki 2025 m. kovo 17 d.

Konferencija vyks 2025 m. rugsėjo 25–27 d. Daugiau informacijos: https://litaka.lt/

Vasario 16-osios išvakarėse VU Filologijos fakultete 58 mokytojoms buvo įteikti lenkų, prancūzų ir vokiečių kalbos modulių studijų baigimo pažymėjimai, liudijantys įgytą papildomą kompetenciją –mokyti pasirinktos užsienio kalbos. Nuo šiol 29 absolventės galės dirbti prancūzų kalbos, 24 – vokiečių ir 5 – lenkų kalbos mokytojomis. Dalis absolvenčių šia teise pasinaudojo jau šiais mokslo metais, praplėsdamos savo ugdymo įstaigose mokiniams siūlomų užsienio kalbų spektrą. 

Pasveikinti vokiečių kalbos modulio absolvenčių atvykusi Goethe‘s instituto Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja pasidžiaugė augančia Lietuvos vokiečių kalbos mokančiųjų ir besimokančiųjų bendruomene. Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, kalbėjusi apie vokiečių ir lietuvių kalbų ryšius, vokiečių kalbos vaidmenį Lietuvoje, neslėpė džiaugsmo, kad nuo šiol kartu su modulio absolventėmis ši kalba iškeliaus į Elektrėnus, Jonavą, Kėdainius, Marijampolę, Mažeikius, Pakruojį, Panevėžį, Plungę, Šiaulius, Širvintas, Trakus, Uteną, o kelios absolventės liks Vilniuje. 

Tai buvo pirmoji modulio studijų laida. Kalbinio ugdymo moduliai įgyvendinami bendradarbiaujant VU Filosofijos ir Filologijos fakultetams. Moduliai pirmiausia skirti humanitarinių ir socialinių mokslų dalykų mokytojams, tačiau juos gali rinktis ir kitų dalykų mokytojai. Šias studijas VU siūlo pagal Nacionalinės švietimo agentūros projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, vykdomą pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01 „PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2.  

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje.

„Prezidento teigimu, niekada nesibaigiantis valstybės kūrimas – tai nuolatinis, kasdienių pastangų reikalaujantis procesas, ryškiausiai šviečiantis drąsių, kūrybingų, iniciatyvių žmonių pasirinkimuose. Pasak šalies vadovo, būtent Vasario 16-ąją tradiciškai įteikiamais valstybės apdovanojimais pagerbiami tie, kurie su didžiuliu užsidegimu kiekvieną dieną puoselėja mūsų bendrus namus – amžinai žaliuojančią Lietuvos valstybę“, – teigiama Lietuvos Respublikos Prezidento pranešime spaudai.

Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Prezidentas apdovanojo 67 Lietuvos Respublikai nusipelniusius žmones. Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė prof. Jolanta Gelumbeckaitė. Dėkojame Jums už nenuilstamą darbą Lietuvai.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Su Vasario 16-ąja visus! Švęskime laisvą, nepriklausomą, klestinčią Lietuvą!

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą ACADEMIA SLAVICA, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pažvelgti į kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus. Programos tikslas yra supažindinti su aktualiais ir įdomiausiais slavų filologijos tyrimais, plėsti ir gilinti rusų literatūros ir kultūros supratimą.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 22 d. iki balandžio 26 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook paskyroje Academia Slavica,taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks gyvai Vilniaus universitete Filologijos fakultete K. Donelaičio auditorijoje (Universiteto g. 5) su transliacija online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 

ŠIO CIKLO TEMOS

2025.02.22 Rusų literatūrinis gyvenimas tarpukario Vilniuje. Doc. dr. Pavel Lavrinec. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2025.03.08 Šiuolaikinis Lietuvos scenos menas. Prof. Valerij Panasiuk. Kyjivo nacionalinio kultūros ir meno universitetas. Paskaitos kalba – rusų.

2025.03.22 Slavų kalbos ir jų kaimynai – iš kur atsiranda  panašumai ir skirtumai. Doc. dr. Vladimir Panov. VU Bendrosios kalbotyros centras. Paskaitos kalba – rusų. 

2025.04.05 Apie areštantus statinėje, auksinį varpų gausmą, sielos buveinę ir verkiančią virvę. Doc. dr. Jelena Konickaja. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.  

2025.04.12 Pionierių stovyklos įvaizdžio raida šiuolaikinėje rusų literatūroje. Asist. dr. Tomas Čenys. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2025.04.26 Literatūra ir kinas. Romanas „Meistras ir Margarita“: nuo teksto iki ekrano. Lekt. Grigorij Skomorovskij. Europos humanitarinis universitetas. Paskaitos kalba – rusų.

Photo: University of Hamburg / von Wieding

Virtualus Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų susitikimas 2025 m. vasario 7 d. pažymėjo antrojo partnerystės etapo pradžią. Jis truks trejus metus – 2025–2027 m. Pirmasis šio etapo susitikimas – kūrybinės dirbtuvės skaitmeninės germanistikos tema – vyks 2025 m. balandžio 10-11 d. Vilniaus universitete.

Šiame bendradarbiavimo etape numatyta nuosekli tekstynų naudojimo ir skaitmeninių įrankių taikymo studijų ir mokslinių tyrimų metu plėtra. Taip pat planuojama sukurti Vilniaus ir Hamburgo universitetų bakalaurų dvigubo diplomo germanistinių studijų programą. Dar vienas iš darbų – tarpukario Lietuvos periodinių leidinių vokiečių kalba tekstyno kūrimas. Planuojamos bendros publikacijos, dėstytojų ir studentų mainai, priemonės skatinant vokiečių kalbos mokytojų rengimą.

Pagal DAAD programą

Projektas vykdomas pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo programą „Germanistische Institutspartnerschaft (GIP)“, kurią finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD). Programoje dalyvauja VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojos ir dėstytojai bei Vilniaus universitete vokiečių kalbą, kultūrą ir literatūrą studijuojantys studentai ir studentės.

Hamburgo universitete projektą kuruoja vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister bei MA Carla Sökefeld, o Vilniaus universitete – Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Skaistė Volungevičienė ir dr. Vaiva Žeimantienė.

Pirmasis abiejų universitetų bendradarbiavimas apėmė laikotarpį nuo 2022 m. iki 2024 m. Jo programa buvo parengta atsižvelgiant į naujas technologijas ir skaitmeninius metodus, taikomus atliekant humanitarinių mokslų tyrimus. Kalbos ir literatūros mokslas šiuo metu yra glaudžiai susijęs su elektroniniais tekstynais, visų pirma jų sudarymu, anotavimo principais, tekstynų kalbinės medžiagos analize naudojant automatizuotus kalbos analizės įrankius. Mokantis kalbos taip pat neapsieinama be skaitmeninių technologijų. Pasibaigus II etapui (2025–2027 m.), projektas gali būti dar kartą pratęstas 2028–2030 m. laikotarpiui. Tai būtų jo baigiamoji fazė.

Natūrali tąsa

Minėtas projektas yra natūrali 10 metų (2012–2022 m.) trukusio VU germanistų ir germanisčių bendradarbiavimo su Duisburgo-Eseno universiteto germanistais (-tėmis) tąsa.

Pastarojo bendradarbiavimo metu, vadovaujant profesorei Ulrikei Haß, VU Vokiečių filologijos katedra gilinosi į tekstynų ir glosarijų sudarymo klausimus, domėjosi germanistikos ir vokiečių kalbos ateities perspektyvomis. Jau tuo metu, prieš dešimt metų, padedant prof. Ulrikei Haß buvo apčiuoptos tos skaitmenizavimo kryptys, kurios šiuo metu yra kaip niekada aktualios.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Kviečiame į vasario 18 d. 17 val. Filologijos fakultete, J. Balkevičiaus auditorijoje vyksiantį Literatūros seminarą „Literatūros serializacija platformų laikais: du pasakojimai apie „blogas mergaites“. Seminaro pranešėja – Filologijos fakulteto doc. dr. Taisija Oral.

Pranešime bus aptariami du lietuviški serialai, sukurti srautinės televizijos platformoms pagal populiarius lietuvių autorių romanus. Pirmasis, internetinis serialas paaugliams „Bloga mergaitė“ (2019), buvo nufilmuotas LRT užsakymu ir prieinamas platformoje „LRT Epika“. Serialo istorijos pagrindas – daug kartų perleista Kristinos Gudonytės knyga „Blogos mergaitės dienoraštis“ (2009). Antrasis serialas, socialinė drama „Šiukšlyno žmonės“ (2024), sukurta Edmundo Malūko to paties pavadinimo bestselerio (1995) motyvais, yra rodomas kaip originalus turinys Go3 platformoje. Pranešime keliami klausimai, kaip pasakojimo adaptacija, transformacija ir serializacija veikia kiekvienu atveju „blogų mergaičių“ (Kotrynos ir Gustės) istorijas, apaugindama jas naujomis prasmėmis, ir kaip tokio pobūdžio naratyvai panaudojami edukacijai bei pramogai.

„Šiuolaikiniai lietuviški vaidybiniai serialai (priešingai nei kinas) yra beveik netyrinėta sritis, o serialų įtaka kultūrai „besaikio žiūrėjimo“ (binge watching) laikais vis didėja. Projektas DIGISCREENS, kuriame bendradarbiauju, siekia užlopyti šią spragą, nagrinėdamas naujausius europietiškus serialus platformizacijos ir globalizacijos laikais iš įvairių perspektyvų: industrijos ir medijų tyrimų, feministinės kritikos, politikos mokslų. Kadangi pati esu iš literatūros mokslų srities, mane, be kitų dalykų, domina serialai, kurie adaptuoja ir savaip interpretuoja literatūros tekstus. Todėl pranešimui pasirinkau du serialus, kurių scenarijai permąsto ir perrašo lietuviškų bestselerių („Bloga mergaitė“, „Šiukšlyno žmonės“) naratyvus, pritaikydami juos šiandieniniam platformų žiūrovui. Gana netikėtai, tarp dviejų skirtingų žanro ir formato prasme serialų atsirado ir kitokių paralelių: abu galima žiūrėti kaip istorijas apie „blogų mergaičių“ ekranines (ir intermedialias) transformacijas. Vienu atveju – edukaciniais tikslais „bloga“ paauglė tampa gera mergaite, kitu – triumfuoja kaip „deus ex machina“. Abiem atvejais be galo svarbu, kad tai būtent mergaitė, nes berniukams ekrane nutinka visai kitokie dalykai“, – pasakoja doc. dr. Taisija Oral.

Norinčius jungtis prie Literatūros seminaro nuotoliu, kviečiame naudotis Zoom platformos nuoroda.