Kovo 29 d., šeštadienį, 10 val., Filologijos fakultete, K. Donelaičio auditorijoje, vyks Literatūros, kultūros ir vertimo studijų instituto organizuojama 5-oji studentų mokslinė konferencija „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Plenarines sesijas moderuos Marijus Gailius, Marija Rinkevičiūtė ir Aistė Žurauskaitė; pranešimus skaitys Semiotikos, Intermedialių literatūros studijų, Literatūros antropologijos ir kultūros studijų bei Vertimo studijų programų magistrantai.

Konferencijos programa

Pranešimų anotacijos

Jūratės Žukauskaitės nuotr.

2025 m. liepos 20–26 dienomis vyks jau 22-oji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Secunda. Trečiuoju savo dešimtmečiu į „Inovatorių slėnį“ Antalieptėje (Zarasų raj.) persikėlusi vasaros mokykla šiemet visų krypčių ir visų karjeros etapų lingvistus kviečia imtis eksperimentų su gramatika.

Per pastaruosius dešimtmečius lingvistiniuose tyrimuose itin išaugo kiekybinių metodų reikšmė – įvyko vadinamasis „kiekybinis posūkis“ (quantitative turn). Jį papildo ir dar vienas svarbus pokytis – eksperimentinės metodologijos įsitvirtinimas. Vis įvairesnių krypčių lingvistai ir lingvistės renkasi eksperimentinius metodus, siekdami empiriškai pagrįsti teorines įžvalgas. Todėl 22-oji Academia Grammaticorum Salensis vasaros mokykla ir konferencija siekia stiprinti eksperimentinės lingvistikos ir teorinės gramatikos tyrimų sąveiką bei kelia klausimą: kokius eksperimentinius metodus galima pritaikyti gramatikos tyrimuose?

Vasaros mokykloje teorinės paskaitos bus derinamos su praktiniais užsiėmimais, ypatingą dėmesį skiriant eksperimentinių metodų taikymo galimybėms gramatikos tyrimuose. Dalyviai susipažins su įvairiais eksperimentiniais metodais ir įgis praktinių įgūdžių juos taikyti. Šalia vasaros mokyklos vyks konferencija, sudaryta iš stendinių pranešimų sesijos ir plenarinio pranešimo.

Kursus ves prof. dr. Kasper Boye (Kopenhagos universitetas), dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilniaus universitetas) ir dr. Alena Witzlack-Makarevich (Jeruzalės hebrajų universitetas / Kelno universitetas).

Dalyviams (-ėms) bus suteikti ECTS kreditai.

Dalyvio mokestis (į kurį įskaičiuota kelionė į Antalieptę iš Vilniaus, apgyvendinimas bei maitinimas): 250 Eur (200 Eur asociacijos Academia Salensis nariams).

Dalyvių paraiškų organizatoriai laukia iki balandžio 15 d. Dalyvio paraiškos anketa >

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą galite rasti Academia Salensis tinklapyje >

Balandžio 16 d. 13 val. Vilniaus universitetas (VU) taps įkvepiančių idėjų centru, nes čia pirmą kartą startuoja unikalus renginys – Superpaskaita. VU Teatro salėje vyksiantis renginys suburs tyrėjus, kūrėjus ir inovatorius, kurie pasidalins savo įžvalgomis apie klimato kaitą, dirbtinį intelektą, lyties sampratą ir kitus aktualius šiuolaikinės visuomenės klausimus.

Pirmoji tokia Superpaskaita kvies dalyvius pasiklausyti įkvepiančių pranešimų ir diskusijų. Penki pranešėjai per 15 minučių pristatys idėjas, galinčias keisti požiūrį, paskatinti veikti ir priimti naujus sprendimus.

Renginį papildys ir unikalūs pasirodymai – VU studentas Pijus Opera, Lietuvių filologijos antrakursis surengs improvizacinio repo pasirodymą, stand-up‘o komikas Kristoforas Vaidutis šmaikščiai apžvelgs, kaip keitėsi įvairių Istorijos fakulteto studentų kartų patirtis, o VU pirmo kurso Chemijos fakulteto studentai Evaldas ir Eivydas atskleis spalvingas chemijos paslaptis. Dalyvių laukia ir kitos staigmenos.
„Superpaskaitos idėja gimė siekiant sudominti jaunus žmones ne tik studijų galimybėmis, bet ir mokslo pasauliu. Tikiu, kad mokslininkų aptariamos aktualios temos sužadins dar didesnį norą žinoti, o pati diena Universitete, susitikimas su ypatingais svečiais paliks visą gyvenimą nulemiančias patirtis“, – teigia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Superpaskaitos programos akcentai

Taip! Stresas mums reikalingas

VU Filosofijos fakulteto docentė Inga Truskauskaitė atskleis, kaip tam tikras streso kiekis gali būti naudingas – jis ne tik palaiko mūsų budrumą ir produktyvumą, bet ir stiprina psichologinį atsparumą bei skatina asmeninį augimą. Paskaitoje sužinosite, kaip pakeisti savo požiūrį į stresą ir išmokti jį paversti savo sąjungininku.

Kodėl kalbėti apie lytiškumą vis dar taip sudėtinga?

VU Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Akvile Giniotaitė nagrinės, kodėl atvirai kalbėti apie lytiškumą dažnai tampa iššūkiu. Diskusijos metu ieškosime būdų, kaip kalbėtis atvirai ir ką daryti, kad pasikalbėti apie lytiškumą sektųsi be dramų.

Su kokiais iššūkiais susiduria karo korespondentai?

LRT užsienio naujienų redaktorius Augustinas Šulija dalinsis įžvalgomis apie karo žurnalistikos kasdienybę. Kaip atpažinti propagandą, atskirti faktus nuo manipuliacijų ir ar įmanoma išlikti visiškai objektyviam, nušviečiant karinius konfliktus?

Ar šylantis klimatas keičia pasaulio tvarką?

Šiltėjantis planetos klimatas keičia pasaulio ekonomiką ir verčia milijonus žmonių palikti gimtuosius kraštus. Ar dabartiniai klimato iššūkiai gali išprovokuoti naujus karus dėl vandens, maisto ir tinkamų gyventi teritorijų, papasakos VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Egidijus Rimkus.

Pasaulis, kuriame asmeniniai duomenys iš tiesų priklauso mums

Šiuo metu technologijų milžinai, tokie kaip „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ naudoja mūsų asmeninius duomenis komerciniams tikslams – tikslinei reklamai, vartotojų elgsenos prognozėms ir suasmenintoms paslaugoms kurti. Tačiau kas būtų, jei mes patys galėtume kontroliuoti savo duomenis ir spręsti, kam, kada ir kaip juos suteikti? Ką tai pakeistų mūsų kasdienybėje? Atsakymus pateiks VU Teisės fakulteto lektorė ir doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja.

Superpaskaita – tai naujas ir įkvepiantis renginių formatas, skirtas idėjoms, žinioms ir kūrybiškumui skatinti.

Informacinis konferencijos partneris – LRT. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas portale LRT.lt.

VU – daugiau, nei gali įsivaizduoti.

Ar žmogaus smegenys galingesnės už dirbtinį intelektą? Kiek informacijos telpa lietuvio genetinėje medžiagoje? Kokio dydžio yra nanodalelė? Atsakymai į šiuos ir kitus pasaulį keičiančius klausimus atrandami Vilniaus universitete (VU). Nors iš pirmo žvilgsnio universitetas – studijų ir mokymosi vieta, kviečiame pažinti VU iš gyvenimiškų patirčių, mokslinių atradimų ir proveržį skatinančių istorijų. Laboratorijose, paskaitų auditorijose gimstantys nuotykiai tampa startuoliais, tarptautiniais projektais ir dar daugiau, nei gali įsivaizduoti.

„VU – daugiau, nei gali įsivaizduoti“ – pasakojimų ciklas, atskleidžiantis neribotas akademines ir karjeros galimybes būsimiems studentams, kviečiantis prisijungti prie dinamiškos, inovacijoms ir žinioms atviros bendruomenės, kurioje kiekvienas gali atrasti savo kelią.

Įkvepiantys atradimai

Kviečiame drąsiai žengti į ateitį – nesvarbu, ar planuojate kurti startuolį, prisidėti prie reikšmingų mokslinių atradimų, ar įgyti tarptautinės patirties studijuojant užsienyje. VU siūlo ne tik studijas, bet ir bendruomenę, kuriai svarbi pažanga.

Tarp VU bendruomenės narių – išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys, kurio CRISPR-Cas9 genų redagavimo sistemos atradimai tapo pasauliniu proveržiu ir buvo įvertinti kaip 2020 m. Nobelio chemijos premijos dalis. Taip pat profesorė Almira Ramanavičienė, pirmoji mokslininkė Baltijos šalyse, pelniusi prestižinį UNESCO–Pusiaujo Gvinėjos apdovanojimą už imuninių jutiklių tyrimus, padedančius aptikti vėžio ląsteles. Šių ir kitų VU tyrėjų istorijos – įrodymas, kad tikros ribos egzistuoja tik mūsų vaizduotėje.

Geriau jų mokslinius tyrimus suprasti padės inovatyvūs infografikai, kuriuos sukūrė menininkė Ūla Šveikauskaitė, atpažįstama dėl savo vintažinio stiliaus, nostalgiškos estetikos ir savitos vaizduotės. Ūlos kūrybą jau spėjo įvertinti tokie leidiniai kaip „The Wall Street Journal“, „The Guardian“, jos kurtų iliustracijų rasite ir VU mokslo populiarinimo žurnale „Spectrum“.

Superpaskaita – daugiau nei renginys, daugiau nei paskaita

Šiemet VU kviečia į Superpaskaitą – unikalų renginį, kuris ne tik praplės akiratį, bet ir paskatins mąstyti kritiškiau. Stebėtojai galės pasiklausyti įkvepiančių pranešimų apie tai, ar šylantis klimatas keičia pasaulio tvarką, kodėl stresas yra reikalingas ir kokių iššūkių patiria karo korespondentai.

Scenoje pasirodys tokie pranešėjai kaip lytiškumo ugdymo praktikė, VU Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Akvilė Giniota, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Egidijus Rimkus, docentė Inga Truskauskaitė ir VU doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja.

Mokslą pažinti padės ne tik pranešimai – renginio atmosferą praturtins atlikėjas Pijus Opera, Lietuvių filologijos antrakursis, o stand-up komikas Kristoforas Vaidutis kvies pažvelgti į mokslą su humoru. Renginį bus galima tiesiogiai žiūrėti per LRT.lt ir VU bei LRT „YouTube“ kanalais.

Svarstai, ką studijuoti

VU siūlo daugiau nei 140 bakalauro, vientisųjų ir tiek pat magistrantūros studijų programų, apimančių įvairias mokslo sritis – nuo teisės, medicinos, pedagogikos ir IT iki išskirtinių specialybių, tokių kaip molekulinė biologija, kosmetinė chemija ar klasikinės studijos. Studijos vyksta Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, o studentai gali rinktis lankstų tvarkaraštį, individualiuosius studijų dalykus, nuotolines ar hibridines studijas, pritaikytas šiuolaikiniam gyvenimo ritmui.

Tiems, kurie siekia tarptautinės patirties, VU atveria pasaulines galimybes. VU studentai gali dalyvauti „Erasmus+“ mainų programose, rinktis „ARQUS“ dvigubo diplomo studijas, atlikti praktiką NASA, NATO ar Europos Komisijoje.

Suprantama, kad studijų pradžia – tai ne tik nauji akademiniai iššūkiai, bet ir finansiniai klausimai. VU rūpinasi, kad mokslas būtų prieinamas visiems, todėl studentams siūlomos įvairios stipendijos už akademinius pasiekimus, socialinė parama ir specialios programos. VU studentai gali pretenduoti į net 11 skirtingų stipendijų, tarp jų – specialią 450-mečio stipendiją, skirtą pažangiausiems studentams.

Daugiau informacijos

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Penktadienį, kovo 21 d., Filologijos fakultete buvo paminėtos antikinės literatūros vertėjo, mokslininko ir pedagogo prof. Jono Dumčiaus 120-osios metinės.

„Ši konferencija ir paroda leido iš naujo pažvelgti į Profesoriaus palikimą – ne tik kaip vertėjo ir mokslininko, bet ir kaip asmenybės, formavusios klasikinės filologijos Vakarų tradicijas sovietinėje Lietuvoje. Ši konferencija buvo gyvas liudijimas, kad Dumčiaus darbai ir toliau kalba mums – per tekstus, mokinius, kolegas“, – garbaus akademiko pasiekimus įvertino doc. dr. Jovita Dikmonienė.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Džiaugiamės gausiai susirinkusiais konferencijos dalyviais. Itin džiugina jaunųjų tyrėjų bei studentų įsitraukimas.

Šiandien, kovo 20 d., 11 val. Filologijos fakultete įvyko išskirtinė paskaita, kurią skaitė žinomas Švedijos slavistas, rašytojas ir vertėjas Bengt'as Jangfeldt'as. Paskaitoje „The Nobel family: Not only Alfred but one of Europe's biggest industrial dynasties“ buvo atskleista intriguojanti Nobelių šeimos istorija.

Nors dauguma Alfredą Nobelį žino kaip iškilų mokslininką ir dinamito išradėją, mažiau kam žinoma, kad jis priklausė vienai didžiausių Europos pramonės dinastijų. Bengt'as Jangfeldt'as savo pranešime pristatė unikalią Nobelių šeimos istoriją, atskleisdamas jų įtaką mokslo, pramonės ir visuomenės raidai.

Profesoriaus pasakojimas apie Immanuelio Nobelio ir jo šeimos istoriją trumpam pravėrė duris į tolimą, tačiau iki šiol mums įtakos turintį XIX amžių ir XX amžiaus pradžią. Sužinojome, kaip Immanuelio sūnūs Alfredas ir Ludvigas savo unikaliais išradimais ir įgyvendintomis grandiozinėmis verslo idėjomis lėmė ne tik Švedijos, Rusijos, bet nemaža dalimi ir visos Europos raidą. Klausytojus turėjo įkvėpti ir šios šeimos filantropinė veikla bei Nobelio fondo įsteigimo istorija. Profesorius Bengtas Jangfeldtas puikiai perpranta ir didžiąsias mūsų laikų istorijos dramas, todėl neatsitiktinai savo pokalbį su gausia auditorija jis užbaigė šiandien svarbiausiais žodžiais: „Slava Ukraini“!

Džiaugiamės galėję suteikti galimybę plačiajai auditorijai iš arčiau susipažinti su šiuo išskirtiniu autoriumi ir jo tyrinėjimais. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir kviečiame sekti mūsų renginius ateityje!

Kovo 17 d. Filologijos fakultete lankėsi Smith College studentų grupė iš JAV, vadovaujama judaikos ir žydų literatūros profesoriaus Justin Cammy.

Po žydų atminties vietas Lietuvoje ir Lenkijoje keliaujančią grupę priėmęs VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas pakvietę sudalyvauti tradiciškai Filologijos fakultete vykstančiame Žydų gelbėtojų dienos minėjime. Renginio metu buvo pagerbti Lietuvos žydų gelbėtojai ir Holokausto aukos. „Būkime drąsūs savo valstybei, padoresni vieni kitiems ir sąžiningesni savo istorinei praeičiai. Turėkime širdį ir protą, nuskaidrinkime ir palengvinkime kitų gyvenimus“, – minėjimo metu teigė VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Renginyje apsilankiusius studentus Fakulteto dekanas pakvietė į paskaitą apie daugiakultūrį Vilnių. „Žydų paveldo atminimas, rekonstrukcija, tyrimai yra vienas iš procesų, liudijančių mūsų demokratinės visuomenės brandą“, – paskaitoje dalyvaujantiems Smith College studentams teigė Filologijos fakulteto dekanas prof. M. Kvietkauskas.

Kovo 21 d., 10.30 -12.00 val. VU Filologijos fakulteto 115 A auditorijoje vyks informacinis renginys, kuriame bus pristatytos Arqus Europos universitetų aljanso veiklos.

Susitikimo metu Arqus veiklų vadovė, asist. dr. Julija Savickė (EVAF), pateiks bendrą Arqus II darbo grupių apžvalgą.

Arqus II darbo grupės „Daugiakalbis ir daugiakultūris centras“ veiklą pristatys grupės vadovė, prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (FLF, UKI), kartu su VU darbo grupės narėmis: prof. dr. Nijole Burkšaitiene (FLF, LVKTI), lekt. Rūta Burbaite (FLF, ARKSI), asist. dr. Daiva Litvinskaite (FLF, TKI), asist. dr. Egle Žurauskaite (FLF, TKI).

Jei negalėsite dalyvauti gyvai, kviečiame prisijungti per MS Teams platformą.