Barboros Skirgailaitės nuotr.

Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo įsteigtą rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją šiemet nutarta skirti Literatūros antropologijos ir kultūros magistrantei Rasai Alei Petronytei. S. Čiurlionienės stipendija kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurie atlieka baigiamųjų darbų tyrimus iš lituanistikos srities, pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų. Stipendijos skyrimu pažymėta magistrantės aktyvi savanoriška veikla, skirta etnokultūrinio palikimo išsaugojimui ir sklaidai.

Sveikiname laureatę!

Balandžio 29 d., antradienį, 17.00 val. Filologijos fakultete vyks Latvijos universiteto doktorantės Ilgos Valodzės Abelės paskaita „Dainų kelias namo: folkloro festvalio „Baltica“ vaidmuo Latvijoje nuo 1988 m.“.

Joje bus aptartas Baltijos šalis vienijantis folkloro festivalis „Baltica“ ir jo vaidmuo sugrąžinant latvių liaudies dainas iš Vakarų išeivijos, atgaivinant įvairių regionų folklorą bei atkuriant Latvijos nepriklausomybę.

Ilga Valodze Abele yra Latvijos universiteto doktorantė ir latvių tautosakos archyvo tyrėja.

Paskaita vyks lietuvių kalba.

Nuotrauka: Arturo Valiaugos

Erasmus+ mišri intensyvi programa „Orientas Lietuvoje ir Tiurkologijos studijos“ (Orient in Lithuania and Turkology Studies) vyks 2025 m. gegužės 12–16 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Tarptautinė savaitė suburs daugiau nei 30 mokslininkų tiurkologų iš Turkijos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos ir Lietuvos. Dalyvių lauks intensyvi akademinė ir kultūrinė programa: paskaitos, diskusijos, teminiai pranešimai apie tiurkologijos tyrimus, lietuvių kalbos istoriją, orientalizmo raišką lietuvių literatūroje, karaimikos ir totoristikos studijas.

Numatytos ekskursijos, parodos, muziejų lankymas bei kultūriniai renginiai kvies susipažinti su Lietuvos tiurkų (karaimų ir totorių) bei lietuvių tradicijomis, pasimėgauti tradiciniais lietuvių, totorių ir karaimų patiekalais ir pagilinti tarpkultūrinį pažinimą.

Renginio pradžia –  2025 m. gegužės 12 d. 10.00 val.
VU Filologijos fakulteto 118 (V. Krėvės) auditorijoje
(Universiteto g. 5, Vilnius)

Visą programą rasite čia.

Rėmėjai:
Erasmus+ programa
Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas
Vilniaus miesto savivaldybė

Doc. dr. Diego Ardoino su Italų filologijos studentėmis VU Filologijos fakultete

„Cervo in Blu d'Inchiostro“ – kultūros ir literatūros festivalis, vykstantis vaizdingame Cervo miestelyje, Ligūrijos pakrantėje, Italijoje. Renginys gimė 2012 metais. Tai buvo nedidelis, bet ambicingas projektas, kurio tikslas – skatinti literatūrinį dialogą tarp rašytojų, skaitytojų ir moksleivių. Festivalio įkūrėja – rašytoja Francesca Rotta Gentile – siekė sukurti erdvę, kurioje būtų galima literatūrą ne tik studijuoti, bet ir išgyventi bendraminčių rate.

Per dešimtmetį festivalis išsiplėtė ir tapo kultūrine bei geografine kelione, aprėpiančia ne tik Šiaurės Italiją, bet ir Prancūziją bei Lietuvą, todėl šių metų festivalio programoje atsirado net keli lietuviški akcentai. Rugsėjo pradžioje Vilniaus universiteto Filologijos Fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros mokslininkai doc. dr. Diego Ardoino bei doc. dr. Dainius Būrė festivalio gimtinėje, pačiame Cervo miestelyje, pristatys Renesanso laikų teoriją apie itališką lietuvių kilmę bei Italijos baroko kelius Lietuvoje.

„Santykiai tarp Italijos ir Lietuvos yra daug artimesni ir gilesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo Gintaro kelio laikų iki šių dienų galima atsekti intensyvių mainų ir įtakų tinklą tarp šių dviejų šalių. Lietuvoje šis ryšys ypač suaktyvėjo nuo XVI amžiaus, kai Bona Sforza atnešė Italijos Renesanso kultūrą į rytinį Baltijos regioną, plačiai ją skleidė kartu su sūnumi Žygimantu Augustu – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu”, – pasakoja doc. dr. D. Ardoino.

Be to, VU Filologijos fakultete Vilniuje, XXV-tos pasaulinės italų kalbos savaitės metu spalio mėnesį, vyks susitikimas su rašytoja Federica Manzon, kuri 2024 m. laimėjo prestižinį literatūros konkursą „Premio Campiello”. Susitikimą su rašytoja moderuos festivalio iniciatorė Francesca Rotta Gentile.

Filologijos fakulteto dėstytojas D. Ardoino džiaugiasi puoselėjamais tarpkultūriniais ryšiais. „Profesorės Rottos Gentile Cavigioli profesionalumo ir entuziazmo dėka festivalis „Cervo in Blu d’Inchiostro“ kilsteli mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį: tvirti Vilniaus universiteto ir Ligūrijos santykiai įgauna naują atspalvį, nes nuo šiol mus sies ir šiuolaikinė italų literatūra. Noriu priminti apie ilgalaikį ir labai sėkmingą bendradarbiavimą su Tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu, kurio vyr. archeologė dr. Daniela Gandolfi koordinuoja mūsų geriausių studentų vasaros praktikas regione. Džiaugiamės bendradarbiavimu ir su kultūros draugijomis „Cà de Puiö“ ir „Associazione San Matteo“. Šios organizacijos, padedamos istoriko Giorgio Fedozzi, jau beveik dešimtmetį svetingai priima mūsų studentų labai vertinamas dialektologines ekspedicijas Vakarų Ligūrijoje”, – teigia docentas.

Ligūrijos regione gimęs festivalis, šiais metais diapazoną praplėtęs iki Lietuvos, rodo, kad literatūra gali tvirtinti ne tik geografinius tiltus, bet ir istorinius bei kultūrinius ryšius, plėsti literatūros patyrimo ribas. Tad kviečiame nepraleisti progos prisijungti prie šios kelionės ir susipažinti su viena ryškiausių jaunosios kartos italų literatūros autorių Federica Manzon spalio 20 d. Vilniuje, VU Filologijos fakultete.

Jau devintąjį kartą vyksiantis  „Poezijos pavasario" festivalio programos renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu” ieško savanorių!

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai projekto renginyje deklamuos lietuvių poetų eiles ir atliks muzikinius kūrinius. Šiuo metu ieškomi 3-4 savanoriai, galintys padėti dalyviams išmokti deklamuoti (raiškiai skaityti) pasirinktus poezijos kūrinius. 

Renginys vyks gegužės 26 d. (pirmadienį) 18:00 val. Vilniaus rotušėje. 

Daugiau apie projektą.

Norinčius prisidėti, prašome susisiekti nurodytu el. paštu.

Sveikiname Skirmantą Kniežą sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Lotynų kalba ir lotyniškoji kultūra kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tapatumo veiksnys“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Linkime didžiausios sėkmės!

Balandžio 17 d. 17.00 val. Filologijos fakultete, A4 auditorijoje vyks dirbtuvės bendruomenės nariams, skirtos vardiniam esybių atpažinimui (NER) naudojant Spacy kalbų modelius.

Skirtingai nuo didelių kalbos modelių (LLM), tokių kaip ChatGPT ar Gemini, Spacy kalbos modeliai negeneruoja teksto, o yra skirti struktūrinei tekstų analizei ir anotavimui. Kalbos modelis yra matematinis modelis, išmokytas tam tikros kalbos tekstais, kuris analizuoja žodžius ir jų tarpusavio ryšius. Spacy modeliai sukurti daugeliui kalbų, įskaitant lietuvių kalbą, ir gali būti taikomi istoriniams bei filologiniams tyrimams.

Dirbtuvių metu nagrinėsime šių modelių galimybes, ypač jų gebėjimą atpažinti vardines esybes, tokias kaip asmenvardžiai, geografinės vietovės, organizacijos, datos, įvykiai, adresai ir net meno kūriniai. Analizuosime du atvejus, kurie parodė šio metodo produktyvumą moksliniuose tyrimuose, ir aptarsime įvairius teksto anotavimo metodus, įskaitant vardinių esybių žymėjimą konteksto nustatymui, siekiant išsamiai suprasti, kaip šie modeliai gali būti pritaikyti praktikoje. Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę eksperimentuoti su modeliais naudodami pasirinktus tekstus. Jei neturite bendrojo prisijungimo prie VU sistemos, rekomenduojama atsinešti nešiojamąjį kompiuterį su „Windows“ operacine sistema ir literatūrinį arba negrožinės literatūros tekstą lietuvių, anglų kalbomis .txt formatu praktiniams užsiėmimams. Lietuvių literatūros kūrinių .txt formatu galima rasti čia.

Šios dirbtuvės skirtos tiems, kurie nėra susipažinę arba tik pradeda susipažinti su Spacy kalbų modeliais. Programavimo įgūdžiai nebūtini.

Darbas su modeliu vyks per Google Colab.

Dalyviui būtina būti susikūrus Google paskyrą (pvz., Gmail).

Seminaras vyks anglų kalba.

Jį ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas.

Renginio trukmė: 45 min.

Registruotis galite pateiktoje nuorodoje.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. vykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo pagerbti iškiliausi šalies mokslininkai. Tarp apdovanotųjų ir naujai išrinktų akademikų – gausus būrys Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos atiteko VU doktorantui Laisvūnui Čekavičiui (Filologijos fakultetas, FILF) ir magistrantei Emilijai Blockutei (Istorijos fakultetas, IF). Už pasiekimus matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje apdovanoti magistrantai Tomas Latvys (FF) ir Jonas Stadulis (CHGF), pagyrimo raštas skirtas doktorantei Gerdai Žižiūnaitei (CHGF). Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbus premija skirta magistrantui Arturui Airapetianui (MF), o už technikos mokslų tyrimus – magistrantei Simonai Armalytei (FF) ir alumnei Jurgai Jeršovaitei (FF).

Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantą Laisvūną Čekavičių!