Radikalioji konstrukcijų gramatika (Croft 2001) leidžia vadinamąsias „negrynąsias“ jungtis ir tipiškas jungtis aprašyti kartu, kaip tos pačios jungties kategorijos narius. Jungtis apibrėžiama kaip veiksmažodis, užimantis vietą tarp sakinio teminio argumento ir predikatyvinio komplemento. Šiame modelyje neegzistuoja nepriklausoma žodžių klasė „jungtys. Grynai sintaksiškai jungties veiksmažodžiai atlieka konektyvinę funkciją. Be to, kai kurie iš jų papildomai reiškia įvairias aspektines reikšmes ir pelnytai gali būti laikomi aspektiniais tipiškos jungties „būti“ variantais. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos veiksmažodžiai (ppr. jų būtojo ir būsimojo laiko formos) tapti, virsti, darytis/pasidaryti ir (anksčiau plačiau vartotas) stotis/pastoti, eidami jungtimis, kartu reiškią ingresyvinį pokyčio įvykio aspektą. Kitose konstrukcijose, kaip antai egzistencinėse, lokomocinėse ir tt., vartojami šie veiksmažodžiai išlaiko savo pirmines reikšmes. Ir eidami tas pačias konektyvo bei aspekto rodiklio pareigas jungties konstrukcijose, šie veiksmažodžiai tebeturi išlaikę skirtingas sintaksines ir semantines savybes. Pastarosios yra iš kilmės konstrukcijų paveldėtųjų reikšmių pėdsakas (‘backward pull’; Traugott 2008). Akivaizdu, kad minėtieji veiksmažodžiai ne visi vienodu laipsniu yra sugramatinti jungties (ir aspekto rodiklio) funkcijai. Tad deskriptyvistui kyla praktinė problema: kuri iš minėtųjų veiksmažodinių leksemų jau vadintina jungtimi, o kuri dar ne? Vienas iš kriterijų – jungties komplementų tipai neturi būti nuspėjami iš jos reikšmės, arba kitaip: jungties veiksmažodis turi būti pakankamai desemantizuotas, kad galėtų prisijungti įvairių semantinių tipų ir klasių (t. y. NP, ADJ, PP) komplementus. Pranešimu išanalizuosiu veiksmažodžio virsti vartoseną, remdamasi DLKT medžiaga.

Radical Construction Grammar (Croft 2001) allows for a unified account of copular verbs, as it views both so-called ‘semi-copulas’ and typical copulas as members of a single category as long as each fills the same slot between thematic argument and predicative complement in a copular construction. According to Radical Construction Grammar, an independent word class ‘copula’ does not exist. Syntactically, copular verbs have a linking function. Additionally, some of them express various aspectual meanings, e.g, Lithuanian tapti ‘become’, virsti ‘turn into’, darytis/pasidaryti ‘become’ and, formerly, stotis/pastoti ‘become’ (lit. ‘stand up’), express ingressive aspect. These verbs, used in different constructions, such as existential, locomotional etc., retain their original meaning. Even when used in copular constructions they can still have different syntactic and semantic properties inherited from the source constructions (‘backward pull’; Traugott 2008). Nevertheless, each of these verbs is in a different stage on its way to grammaticalization. A problem for descriptive grammar is therefore to establish which verbs can be considered copulas. The main criterion for copular status is that the types of complement of the verb must be unpredictable from its semantics or, in other words, the copular verb must be desemanticized to a sufficient degree to be capable of selecting its complements from a wide array of semantic and syntactic types (that is, NP, ADJ, PP). My analysis of virsti is based of the Corpus of Contemporary Lithuanian.