Generatyvinis dirbtinis intelektas ir jo taikymas universitete, tekstynai ir praktiniai darbo su jais pavyzdžiai, naujos studijų formos, tarptautiškumas, bendradarbiavimas – tai aktualūs šių dienų klausimai, kuriems buvo skirtas tarptautinis germanistų seminaras „Naujos studijų formos ir studijų programos: tinklaveikos galimybės“. Kovo 25–26 d. Vilniaus universitete (VU) susirinko VU, Hamburgo ir Varšuvos universitetų germanistai, prie paskaitų ir diskusijų taip pat prisijungė ir studentai, studijuojantys vokiečių kalbą. Seminaro dalyvius ir dalyves sveikino VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė doc. Erika Sausverde.
Generatyvinio dirbtinio intelekto tema
Generatyvinis dirbtinis intelektas – tai tema, kuri šiuo metu aktuali visose srityse. Šiai temai germanistų seminare buvo skiriama daug dėmesio. VU taikomosios kalbotyros magistrantūros studijų programos studentė Kamilė Pavydytė pasidalijo darbo su dirbtiniu intelektu patirtimi ir pristatė savo atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar „ChatGPT“ (versija GPT 3.5) tinkamas naudoti kaip leksikografinis instrumentas ir ar jį galima pasitelkti sudarant žodyno straipsnius, pavyzdžiui, kuriant iliustracinius sakinius lietuvių kalba. Dirbtiniam intelektui buvo pateikta išsami užklausa su prašymu paaiškinti žodį „X“ taip, kaip žodyne, daugiareikšmiams žodžiams prašyta pateikti pavyzdžių kiekvienai reikšmei. Vėliau gimtakalbių buvo paprašyta įvertinti sugeneruotus pavyzdžius – kaip jie skamba, natūraliai ar dirbtinai, ar jie logiški, ar pakankamai informatyvūs, kad būtų galima atpažinti žodžio reikšmę, ar jie gramatiškai taisyklingi. Studentės tyrimas dar tęsiamas, o pirmieji bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad 56 proc. pateiktų sakinių, gimtakalbių nuomone, skamba natūraliai ir jie tinkamai iliustruoja reikšmę. Vis dėlto likusiuose pavyzdžiuose yra nemažai įvairaus pobūdžio netikslumų, dėl to padaryta pirminė tyrimo išvada, kad lietuvių kalbos pavyzdžių kol kas lengviau būtų ieškoti tekstynuose, nei generuoti juos naudojant dirbtinį intelektą.
Kitas seminare aptartas klausimas – tai darbo su dirbtiniu intelektu taisyklės. Dirbtinio intelekto atsiradimas prilygsta revoliucijai, jis iš esmės pakeitė mokymąsi ir mokymosi procesą. VU Filologijos fakulteto mokslininkės doc. Virginija Masiulionytė ir doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri domėjosi dirbtinio intelekto reglamentavimo eiga pasaulio universitetuose ir pristatė dirbtinio intelekto gairių projektą, kuris šiuo metu rengiamas VU. Pasak pranešėjų, 2023 m. tik 10 proc. universitetų turėjo reglamentus dėl generatyvinio dirbtinio intelekto. Pagrindiniai tokių reglamentų klausimai: leisti, apriboti ar uždrausti generatyvinio dirbtinio intelekto naudojimą. Tendencijos tokios, kad iš esmės leidžiama naudoti mokantis, studijuojant ir atliekant tyrimus, tačiau būtina laikytis nustatytų taisyklių, etikos principų ir rekomendacijų, nurodyti naudotus šaltinius. „Atsakomybė tenka žmonėms, ne dirbtiniam intelektui“, – pabrėžė VU Vokiečių filologijos katedros docentė D. Šileikaitė-Kaishauri.
Prof. Heike Zinsmeister iš Hamburgo universiteto pristatė bendradarbiaujant su magistrantūros studentu Omaru Urdu parengtą darbą apie tai, kaip funkcionuoja dirbtinis intelektas, kaip vyksta interakcija su dirbtiniu intelektu ir kaip optimizuoti užklausas dirbtiniam intelektui. Norint gauti gerus atsakymus, užklausoje reikėtų, be kita ko, nurodyti savo vaidmenį ar poziciją, aprašyti kontekstą, suformuluoti konkrečią užduotį, klausimui paryškinti naudoti sutartinius ženklus, nurodyti, kaip turėtų būti pateikti užklausos rezultatai. Pasak Hamburgo universiteto profesorės, reikia suprasti, kad modelis duoda gerus atsakymus, o ne teisingus ir kad geri modelio atsakymai kartais būna teisingi.
Tekstynai ir jų naudojimas
Su skaitmeninėmis technologijomis susiję ir tekstynų bei jų naudojimo klausimai. Tekstynams seminare taip pat buvo skirta dėmesio, nes tai yra pagrindinė 2022–2024 m. vykdomo Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo (Germanistische Institutspartnerschaft, GIP) projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“, kurį finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), tema. Bendruosius DAAD germanistinių partnerysčių tikslus ir principus pristatė VU Filologijos fakulteto mokslininkas doc. Daumantas Katinas. Apie tekstynų panaudojimo galimybes kuriant užduotis vokiečių kalbą besimokantiems studentams ir studentėms kalbėjo Anastasiia Stulen ir Carla Sökefeld, gramatinių fenomenų užklausų galimybes naudojant įrankį ANNIS pristatė Sara Abdelmonem ir Heike Zinsmeister, o Marie Flüh pasidalijo mintimis, kaip skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos studijuojant literatūrą: kaip naudoti esamus literatūrinių tekstų tekstynus, kaip sudaryti savo tekstyną, kaip taikyti generatyvinio dirbtinio intelekto ir „ChatGPT“ galimybes mokykloje mokant literatūros. Aneta Łosińska iš Varšuvos universiteto skaitė pranešimą apie tai, kaip tekstynai gali būti panaudojami atliekant teisės kalbos tyrimus, pavyzdžiui, remiantis Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos teismų skyrybos bylų tekstais. Carla Sökefeld iš Hamburgo universiteto pristatė platformą pedagogikos studentams, būsimiems pradinių klasių vokiečių kalbos mokytojams, kuri skirta pagilinti dalyko – vokiečių kalbos ir literatūros – terminijos žinias ir kurioje pateikiami įvairių tekstų pavyzdžiai ir užduotys darbui pamokose.
Iš VU ir Hamburgo universiteto bendradarbiavimo perspektyvos
Vienas iš Hamburgo universiteto ir VU bendradarbiavimo tikslų – sudaryti bakalauro pakopos germanistikos studentams ir studentėms galimybę gauti dviejų universitetų – Hamburgo ir Vilniaus – diplomą. Dėl to šio seminaro metu VU ir Hamburgo universiteto germanistės ir germanistai susitiko padiskutuoti su VU Filologijos fakulteto studijų prodekane doc. Gintare Judžentyte-Šinkūniene, VU Studijų ir plėtros skyriaus vadovu Andriumi Uždanavičiumi ir studijų vystytoja Lina Malaiškaite. Dvigubo laipsnio diplomu siekiama dar labiau suartinti VU ir Hamburgo universitetą tiek moksliniu, tiek studijų atžvilgiu ir atverti platesnes galimybes vokiečių kalbos, literatūros ir kultūros studentėms ir studentams iš Lietuvos.