Užsienio kalbų institutas

2019 m. spalio 4 dieną Anglų ir kitos užsienio kalbos programos studentai dalyvavo JAV ambasados organizuotame susitikime su žymia JAV žurnaliste, visuomenės veikėja Ann Cooper. 

Niujorko Kolumbijos žurnalistikos  mokyklos  (Columbia Journalism School) profesorė, turinti daugiau kaip 25 metų patirtį radijo ir spaudos srityje, buvo pirmoji JAV „National Public Radio“ biuro vadovė Maskvoje, rengusi laidas paskutiniais Sovietų Sąjungos žlugimo metais. Ann Cooper radijo reportažai buvo susiję ir su svarbiausiais Lietuvos nepriklausomybės Sąjūdžio įvykiais 1987–1991 metais, įskaitant kruvinus Sausio 13-osios įvykius Vilniuje.

Vizito Lietuvoje metu Ann Cooper davė ne vieną interviu radijui ir spaudai, susitiko su eile žurnalistų ir pilietinės visuomenės lyderių, skaitė paskaitas žiniasklaidos dezinformacijos temomis, susitiko ir su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentais.

Anglų ir kitos užsienio kalbos programos antrakursiai turėjo retą progą pabendrauti su tiesiogiai Lietuvos įvykius stebėjusia ir reportažus JAV radijo klausytojams rengusia žurnaliste. Bendrų diskusijų metu studentai pasidalijo savo įžvalgomis apie įvykius, kurių liudininkais buvo jų artimieji, sužinojo apie tuometinių techninių galimybių ribotumą, iššūkius užsienio žurnalistų darbe, ruošiant reportažus iš Sovietų Sąjungos. Neliko neaptarta ir dezinformacijos sklaida, „trolių fabrikų” veikla, žurnalistinės anglų kalbos ypatumai, būtinybė skirti melą nuo tiesos.

Paskutines savaites prieš naujus akademinius metus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (VU FLF UKI) dėstytojai praleido kurdami ir atnaujindami dalykinės anglų kalbos aprašus skirtingų mūsų Universiteto studijų programų studentams. 

Mokymus vedė Getingeno universiteto Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer, šioje srityje dirbantis jau daugiau nei 25 m. Mokymų metu dalykinę anglų kalbą dėstantys VU FLF UKI dėstytojai, visą dėmesį skyrė užduotimis grindžiamai kalbų mokymo/si metodologijai (ang. TBA – Task-based approach).

Pakalbinome dr. J. Fischer apie šią naują kalbų mokymo metodologiją, jos pranašumus ir privalumus studentams.

– Gal galite šiek tiek plačiau paaiškinti, kas tiksliai yra užduotimis grindžiamas mokymas/is?

Norime, kad studentai anglų kalbos pratybų metu „išgyventų“ tikras, gyvenimiškas situacijas, su kuriomis jie vėliau susidurs studijų metu, atlikdami tyrimus ar dirbdami mokslinį darbą. Galvojame, kokios situacijos yra realios ir kasdienės įvairių sričių studentams bei tyrėjams ir mėginame pritaikyti prie tokių situacijų kalbos mokymąsi. Svarbiausias tokio mokymo/si metodo tikslas yra tai, kad studentai galėtų  jaustis laisvai ir užtikrintai  bendraudami užsienio kalba apie savo studijas ar jų srities tyrimus. Taip pat atsižvelgiame ir į tai, kokius kalbos aspektus dar būtų galima sustiprinti, ką dar būtų galima pasimokyti tokio pobūdžio anglų kalbos paskaitose.

Getingene šį mokymo/si metodą pradėjome taikyti prieš dešimtmetį ir nuolat jį peržiūrime, koreguojame pagal studentų poreikius. Visi mano kolegos,  kurie ilgą laiką buvo taikę tradicinius kalbos mokymo/si metodus, labai greitai ir noriai pradėjo taikyti būtent šį užduotimis grindžiamą  metodą. Tokį patį norą matau ir Vilniaus universitete.

Taikant tokį metodą ir pats dėstytojas nuolatos mokosi iš savo studentų, sužino daug įvairios informacijos. Paskaitose nebelieka sauso gramatikos mokymo/si ir iš paskaitų dingsta nuobodumas. Siekiame, kad studentai kūrybiškai pažiūrėtų į kalbos mokymąsi. Studentai yra daug labiau motyvuoti ieškoti kūrybinių sprendimų ir užsienio kalba perteikti tai, kas jiems patiems įdomu ar svarbu jų studijose, ar būsimoje profesijoje, pristatyti savo pačių pasiekimus, tyrimus ar atradimus.

– Kuo skiriasi užduotimis grindžiamas kalbų mokymas/is nuo įprasto, pasiėmus vadovėlį ir imituojant situacijas?

2018 m. išleistas Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų papildomas tomas (ang. Companion volume to the Common European Framework of Reference) pabrėžia, kad kalbinė kompetencija yra labai svarbi kuriant bendrą Europos švietimo erdvę. Šiame dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas į individą orientuotam kalbų mokymui/si, padedančiam išreikšti savas mintis ir asmeninį mąstymą. Tokiu mokymo/si būdu nesistengiama simuliuoti klišinių situacijų. Besimokantieji skatinami pristatyti savo mintis ir savo interesus, kalbėti apie tai, kas patiems studentams patinka ar yra artima.

– Ar skiriasi tik mokymo/si principas ar ir egzaminai, kiti atsiskaitymai?

Vasaros pradžioje jau viešėjau Vilniaus universitete ir VU FLF UKI dėstytojams vedžiau profesinio tobulinimo kursus. Jų metu mokėmės taikyti užduotimis grindžiamą mokymo/si metodiką. Dabar tęsiame kursą ir ruošiame atsiskaitymus, kurie atspindėtų ir papildytų šią mokymo/si metodiką. Rengiame naują egzamino struktūrą, kuri skirtųsi nuo įprastų kalbų egzaminų. 

Vengiame sausų gramatikos testų ir siekiame, kad studentai pirmiausia mokėtų užsienio kalba perteikti specifinei auditorijai savo studijų ar tyrimų dalykus bei savas mintis. Taip pat norime pakeisti kursus, kad studentai viso semestro metu galėtų dirbti grupėmis, o galutinis atsiskaitymas taip pat būtų susijęs su darbu grupėse ir mokslinių tyrimų lauku. Egzamino metu pagrindinį dėmesį skiriame produkciniams gebėjimams, t. y. rašymui ir kalbėjimui, nors jų raiškos forma bus glaudžiai susijusi su klausymu ir skaitymu, kuomet studentai, naudodamiesi autentiškais šaltiniais (pvz. vaizdo ir teksto formatu), turės parengti kalbėjimo bei rašymo pateiktis grupėse.

2019 m. liepos 5 d. 11 val. Mykolo Romerio universiteto laboratorijų pastate 102 auditorijoje Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto lekt. Deimantė Valičkienė gins disertaciją „Williamo Shakespeare'o sonetų vertimai į lietuvių kalbą: atitikmens problema“ (filologija, H 004).

Literatūrologiniai vertimo tyrinėjimai Lietuvoje nėra gausūs, ypač poetinio vertimo. Disertacijoje siekiama sistemingai ištirti Shakespeare’o sonetų vertimus į lietuvių kalbą, aprėpiant visus keturis egzistuojančius sonetyno vertimus, kuriuos pateikė keturi poetai – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda ir Tautvyda Marcinkevičiūtė. Pagrindinė šiame darbe kelta problema yra atitikmuo (arba ekvivalentiškumas) Shakespeare’o sonetų vertimuose į lietuvių kalbą. Atitikmuo suprantamas kaip daugybinis analogas. Nors atitikmens kūrimui tikslinėje literatūroje tarsi suteikiama savotiška laisvė, įvairios skaitymo alternatyvos, egzistuoja tam tikros ribos, neleidžiančios svarbiausioms reikšmėms ir prasmėms išsprūsti. Lyginamoji analizė atskleidė, kad sonetų vertimuose į lietuvių kalbą nėra visiškų atitikmenų nuo makro - iki mikrolygmenų. Kai kurie vertėjai labiau susitelkia į etiškumą, kiti į poetiškumą. Bendra sonetų tematika dažniausiai perteikiama vertimuose į lietuvių kalbą, tačiau kai kurių tropų ir daugiasluoksnio teksto vertimas kelia didesnių keblumų. Atitikmuo veikiausiai buvo visų vertėjų siekiamybė, tik ne visada pavyko jį rasti ir perteikti.

TRANSLATIONS OF WILLIAM SHAKESPEARE’S SONNETS INTO LITHUANIAN: THE PROBLEM OF CORRESPONDENCE

Research into literary translation (especially poetry translation) is still scarce in Lithuania. The thesis aims to analyze the translations of Shakespeare’s sonnets into Lithuanian in a systematic way, encompassing all existing translations of the whole collection of Shakespeare’s sonnets provided by four poets – Alfonsas Tyruolis, Aleksys Churginas, Sigitas Geda and Tautvyda Marcinkevičiūtė. This thesis mostly focuses on the problem of correspondence (or equivalence). The correspondence is first of all understood as a multiple analogue. Although, the creation of correspondence in the target literature is given certain freedom and various alternatives of reading, certain limitations exist that restrict the loss of the most important meanings and implications. The comparative analysis has revealed that in the translations of the sonnets into Lithuanian, there are no absolute correspondents from the macro to micro levels. Some translators focused more on the criterion of ethics, others on poeticality. The general theme of a sonnet is usually rendered in the translations into Lithuanian; however, the translation of some tropes and multi-layered discourse causes more problems. Correspondence seems to be an aspiration of all the translators, but they do not always manage to achieve and render it.

Gegužės 13–18 d. „The English-Speaking Union“ (ESU) būstinėje Londone vyko didžiausias pasaulyje tarptautinis viešosios kalbos konkursas. Jame rungėsi net penkiasdešimt trys kandidatai, laimėję atrankas savo reprezentuojamų šalių nacionaliniuose konkursuose. Lietuvos delegacijos vadovė, Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Birutė Palovienė kartu su anglų kalbos mokytoja Neringa Požėriene didžiuojasi Greta Pangonyte, KTU gimnazijos mokine, patekusia į konkurso finalą. Greta buvo jauniausia ir vienintelė mergina tarp šešių finalininkų, atstovaujančių Ispanijai, Kinijai, Australijai ir Filipinams. Geriausiu oratoriumi buvo paskelbtas Ennio Campoli Patak iš Ispanijos. Pirmą kartą konkursas buvo organizuotas 1980 m.

„The English-Speaking Union“ yra tarptautinė ne pelno siekianti organizacija, veikianti naryste pagrįstais principais, vienijanti skirtingų kalbų ir kultūrų žmones iš daugiau kaip penkiasdešimties šalių. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas švietimo programoms, vietinėms iniciatyvoms skatinti, tarptautiniams konkursams ir kultūriniams mainams, siekiant ugdyti jaunimą brandaus pilietiškumo dvasia. Ypač didelis dėmesys skiriamas jaunimo, gebančio argumentuotai komunikuoti, kritiškai mąstyti, suvokti politinius, kultūrinius ir religinius pasaulio piliečių aspektus, įgūdžiams formuoti. Daugiakalbystė, tarpkultūrinė ir tarpasmeninė komunikacija susijusi su visomis ESU moderuojamomis programomis.

ESU įkūrė rašytojas ir žurnalistas seras Evelynas Wrenchas 1918 metais Londone po Pirmojo pasaulinio karo patirtų baisumų. Jo įsitikinimu, jei pasaulio tautos galėtų artimiau bendrauti tarpusavyje, pasaulis taptų geresnis, šalys geriau suprastų viena kitą. Neatsitiktinai anglų kalba tapo pasaulį vienijančia jėga. Sero Evelyno Wrencho išsakyti idealai neprarado prasmės ir šiomis dienomis. „Apie ką kiti tik svajojo, jis padarė“ – žodžiai iškalti ESU būstinės Londone atminimų lentoje.

ESU yra įtraukta į Karališkąją chartiją ir jos oficiali globėja yra Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II. Princesė Anna 2011 metais perėmė institucijos prezidentės postą atsistatydinus princui Filipui. Per šimtą veiklos metų organizacijos pirmininko pareigas ėjo žymiausi Jungtinės Karalystės politikos, kulūros veikėjai, tarp jų ir seras Winstonas Churhillis. 

ESU atstovybė Lietuvoje buvo įkurta 1996 metais Vilniuje ir pirmasis nacionalinis viešosios kalbos konkursas anglų kalba buvo organizuotas po metų veiklos. Verta paminėti, kad organizacijos veikloje dalyvauja ir Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Ligija Kaminskienė, Aušra Janulienė, Regina Metiūnienė ir Birutė Palovienė.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedra kviečia į dr. Simonos Kontrimienės seminarą „Statistinių kriterijų taikymas kiekybiniame tyrime“, kuris vyks gegužės 3 d. 15 val. VU Filologijos fakulteto 111 auditorijoje.

Seminaro tikslas – supažindinti dalyvius su IBM SPSS (angl. Statistical Package for Social Sciences) programine įranga ir jos naudojimu tiek, kad jie galėtų įvesti ir valdyti SPSS duomenis, apskaičiuoti pagrindinius duomenų aprašomosios statistikos rodiklius ir atlikti dažniausiai taikomas duomenų analizes. Seminare bus mokomasi kelti tyrimo hipotezes, suvesti tyrimo duomenis į SPSS matricą, juos atsirinkti ir atlikti analizę taikant aprašomosios ir analitinės statistikos metodus.

UKI Užsienio kalbų didaktikos katedra kviečia į lekt. Andriaus Ledo seminarą, kuris 2019 m. kovo 28 d. 16.30 val. SHM auditorijoje (UKI). Seminaras vyks anglų kalba: „The pitfalls of interpretation: overreading in Thomas Pynchon’s “The Crying of Lot 49“

This seminar aims to introduce the notion of overreading as a possible crisis of interpretation, to examine how overreading causes the collapse of meaningful coherence of the main plotline and at the same time diverts interpretation and narrative to new and unexpected directions. Thomas Pynchon’s 1966 novel The Crying of Lot 49 will be used as a case study, and some implications of overreading for the act of interpretation as such will be suggested.

Šio seminaro tikslas – pristatyti perdėtos interpretacijos sąvoką ir su ja susijusius interpretacijos sunkumus, parodant, kaip perdėta interpretacija suardo pagrindinės siužetinės linijos vientisumą ir nukreipia interpretaciją naujomis ir netikėtomis kryptimis. Tam bus naudojamas Thomo Pynchono1966 romanas The Crying of Lot 49 („49-ojo numerio šaukimas“).

UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedra kviečia į doc. dr. Liudmilos Arcimavičienės seminarą „Gender and Migration in the Mainstream Media: critical metaphor approach“.

Seminaras vyks kovo 26 d. 16.30 val. SP1 auditorijoje (Universiteto g. 5, Vilnius). Seminaro kalba – anglų.

Šio seminaro tikslas – pristatyti kritinio diskurso analizės metodą, nustatant vyrų ir moterų žurnalistų formuojamą neigiamą nuomonę apie migrantus ir migraciją. 

This seminar aims to demonstrate how critical discourse approach can be implemented, while analysing migration issues vis-a-vis gender and metaphor in the mainstream media. By viewing gender as a performative category, it will be shown how both female and male journalists metaphorically evaluate migration by offering such perspectives of migrants as quantifiable and tradable objects, natural phenomena, criminals, enemies and terrorists.

UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedra kviečia į doc. dr. Svetozaro Poštič seminarą The process of writing a culture-related coursebook: theoretical and practical insights, kuris vyks 2019 m. kovo 12 d. 16.30 val. Užsienio kalbų instituto SHM auditorijoje. Seminaro kalba – anglų.

Šio seminaro tikslas – pristatyti JAV kultūros istorijos vadovėlį, skirtą VU Filologijos fakulteto studentams.

This seminar aims to present a textbook about the history of US culture created specifically for the students of Vilnius University at the Faculty of Philology. It reveals the intellectual and creative process involved in composing such a learning tool, as well as all the considerations which had to be taken into account regarding different levels, and various cultural and educational background of students taking the course.