VU Filologijos fakultete svečiuojasi Poznanės Adomo Mickevičiaus vardo universiteto (Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu) profesorius Radosław Okulicz-Kozaryn.
Maloniai kviečiame į profesoriaus paskaitas, kurios vyks anglų k.:
Gegužės 17 d. 19:00 K. Donelaičio aud.
“The role of the Poznan cultural centre in the formation of ideas about Lithuania in 1831–1883. A reconnaissance”
Poznanė – Didžiosios Lenkijos, buv. ATR regiono, kuris XIX a. priklausė Prūsijai ir nuo 1815 m. buvo vadinamas Poznanės Didžiąja Kunigaikštyste, sostinė. Kultūrinės veiklos sąlygos joje buvo kur kas palankesnės nei Rusijos imperijai priklausiusiose buv. LDK kraštuose. Poznanės leidyklose galima buvo publikuoti tai, ko nebuvo įmanoma Vilniuje, ir šia galimybe plačiai naudotasi: Poznanėje išleisti mokslo ir publicistikos darbai, skirti Lietuvai – nuo Joachimo Lelevelio (Joachim Lelewel) iki Mikalojaus Akelaičio – sudaro nemažą sąrašą. Jis būtų galėjęs dar labiau plėstis, jei Juozapas Ignacijus Kraševskis (Józef Ignacy Kraszewski), laikęs save lietuviu, būtų gavęs Prūsijos valdžios leidimą apsigyventi Poznanėje. Nepaisant šio draudimo, Kraševskio pastangomis į lietuvių kalbą buvo išverstas jo epas Witolorauda ir publikuotas būtent Poznanėje. Tuo metu, kai jo kūrinio vertėjas ir Aušros bendradarbis Andrius Vištelis surado prieglobstį Didžiojoje Lenkijoje, aplink jį susibūrė intriguojanti, mažai iki tol žinomų žmonių grupė. Reikšmingą vaidmenį, skatinant susidomėjimą Lietuva, atliko ir Poznanės mokslo bičiulių draugija (veikusi kaip savitas elitinis diskusijų klubas), kurio vienas steigėjų, kun. Franciszekas Malinowskis parašė lietuvių kalbos gramatiką. Rašytojų ir atsikėlėlių iš Lietuvos, iš dalies politinių emigrantų ryšiai su jų rėmėjais, leidėjais, draugais ir sąjungininkais Didžiojoje Lenkijoje – mažai iki šiol ištirti – neabejotinai veikė idėjų apie Lietuvą skaidą. Tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiose terpėse šios idėjos formavosi – aktualus klausimas moksliniams tyrimams.
Gegužės 19 d. 15:00 J. Balkevičiaus aud.
“How the Vilnius symbolist poet Jerzy Jankowski transformed into Yeży Yankowski – futurist?”
Ježis Jankovskis (Jerzy Jankowski) – poetas ir žurnalistas, susijęs su Vilniumi ir Varšuva. Vilniuje jis priklausė jaunų rašytojų sambūriui, vadintam Banda (Gauja), kurie 1910 m. išleido almanachą Żórawce; jame dalyvavo ir žymus XIX – XX a. sandūros simbolistas dailininkas Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc), jaunųjų Vilniaus dailininkų globėjas. Jankovskis, kuris esmingai prisidėjo rengiant almanachą, paskelbė jame eilėraščių, kuriems būdinga rafinuota vėlyvojo simbolizmo poetika, vadinamojo „antrojo laipsnio dekadentizmo“ stilistika. Vėliau, remdamasis Tommaso Filippo Marinetti pavyzdžiu, Jankovskis kvestionavo Ruščico autoritetą, atsiribojo nuo ankstesnių savo poetinių polinkių ir paskelbė dvi pirmąsias lenkų futuristines poemas Spłon lotnika ir Maggi. Tai nebuvo de facto pasitraukimas iš Jaunosios Lenkijos literatūros, tačiau bandymas ją iš esmės modifikuoti. XX a. 2 deš. pabaigoje Jankovskis išleido pirmąjį lenkų futuristinės poezijos rinkinį Tram wpopszek ulicy, kuriame pabrėžtinai ignoruojamos rašybos ir leidybos taisyklės. Taip pat pakeitė savo pavardės rašybą į Yeży Yankowski. Šio poetinio gesto interpretacijos esminė problema – tai, kad rašytojas-futuristas į minėtą rinkinį įtraukė daugelį ankstesnių simbolistinių savo tekstų, tik pateiktų nauja rašyba.
Prof. R. Okulicz-Kozaryn yra XIX a. ir XX a. pradžios – lenkų romantizmo, pozityvizmo ir Jaunosios Lenkijos – literatūros tyrėjas, lietuvių akademinei bendruomenei žinomas kaip monografijos apie M. K. Čiurlionį autorius (Lietuvis tarp Karaliaus-Dvasios įpėdinių: Čiurlionio kūryba "Jaunosios Lenkijos" kontekste, lietuvių kalba – 2009) ir M. K. Čiurlionio korespondencijos tomo lenkų ir lietuvių kalbomis (2019) rengėjas.