Šis tyrimas skirtas kolokacijų vertimo problemoms. Darbo objektas – vokiečių kalbos verbonominalinės konstrukcijos, t. y. veiksmažodis + (prielinksnis) + daiktavardis junginiai. Jo tikslas – gretinant dvi kalbas, aptarti ir susisteminti kylančias vertimo problemas bei ieškoti būdų joms spręsti. Darbe taikomi aprašomasis, gretinamasis ir tekstynų lingvistikos tyrimo metodai bei lyginami įvairūs kiekybiniai ir kokybiniai duomenys.
Disertacijos tiriamąją medžiagą sudaro apie 4 tūkst. konstrukcijų. Tyrimui sukauptas ir tirtas apie 1 mln. žodžių lygiagretusis tekstynas, sudarytas iš grožinės, populiariosios mokslinės literatūros, kanceliarinių bei administracinių tekstų. Tekstyne rasta 651 skirtinga konstrukcija, o bendras verbonominalinių konstrukcijų vartojimo atvejų skaičius – 1230. Disertacijoje aptariami konkretūs tiriamų konstrukcijų vertimo atvejai, nagrinėjamos formos ir reikšmės lygmenyse vertėjams kylančios problemos ir siūlomi galimi jų sprendimo būdai. Kadangi iš/į vokiečių kalbą verčiantys vertėjai priversti naudotis vieninteliu dvikalbiu vokiečių–lietuvių kalbų žodynu, darbe analizuojama, kaip jame pateikiami stabilieji junginiai, bei konstatuojama, kad informacija pateikiama nesistemingai, todėl pristatomas dvikalbės internetinės verbonominalinių konstrukcijų duomenų bazės modelis.
Skaistės Volungevičienės disertacijos gynimas
2013 m. lapkričio 27 d.