„Vardai daug pasako apie tautą ir jos kalbą. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia yra vaikų vadinimo tradicija, kokia yra kultūra. Nes tautos yra labai skirtingos, vienos vaikus vadina vien tik krikščioniškais vardais, kitos – krikščioniškais ir tautiniais. Europoje mes tuo ir esame išskirtiniai, kadangi mūsų vardai yra ne tik krikščioniški, turime ne tik bendrąjį europinį paveldą, bet ir savų lietuviškų vardų ir jie yra gana paplitę“, – sako kalbininkė, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto profesorė Daiva Sinkevičiūtė.
Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode profesorė pasakoja apie vardų tendencijas Lietuvoje, išskiria įdomiausius 2024 m. vardus ir atskleidžia, ar iš tiesų serialai daro didelę įtaką lietuvių vaikų vardams.
Kas daro įtaką vardų tendencijoms?
Mokslininkė sako, kad vardų tendencijos keičiasi lėtai, vienokios jos yra berniukų vardų, kitokios – mergaičių: „Vardų mados drastiškai ir staigiai nesikeičia. Jeigu analizuotume pastarųjų metų populiariausių vardų dešimtukus, pastebėtume, kad jie keičiasi po truputį, drastiškų šuolių juose nėra. Pas mus nėra taip buvę, kad vardas staiga taptų populiarus ir patektų į pačią viršūnę. Vardai keičiasi pamažu, mados ateina ir praeina, bet staigių pasikeitimų nėra. Dažniausių vardų sąrašui būdinga tai, kad jame dominuoja nelietuviškos kilmės vardai. Jo pagrindas yra europinės kultūros vardai, krikščioniški vardai, bet jų kilmė yra nelietuviška. Lietuvoje mergaičių vardai yra universalesni, pavyzdžiui, Emilija, Amelija, Sofija, kadangi jie, jei nepaisytume rašybos, skamba vienodai daugelyje pasaulio kalbų. O krikščioniškos kilmės berniukų vardai turi daugiau lietuviškumo, pavyzdžiui, Adomas, Jokūbas. Šie vardai yra būdingi lietuvių kalbai, ir nors jų kilmė yra nelietuviška, tačiau kamieno forma yra specifiška, lietuviška. Be to, berniukų vardai turi lietuviškas galūnes, kurios mus išduoda. Mergaičių vardyne yra daugiau lietuviškų vardų, pavyzdžiui, dešimtuke yra Liepa, Luknė, anksčiau buvo ir daugiau baltiškų vardų, o berniukų vardyne tarp populiariausiųjų tautinių vardų jau senokai nėra.“
Prof. D. Sinkevičiūtė sako, kad įtaką vardų tendencijoms daro itin daug veiksnių: „Labai įvairios aplinkybės daro įtaką vardų tendencijoms. Mes nesame uždari, gyvename Europoje ir pasaulyje. Tai, ką žmonės mato ir girdi, daro įtaką jų vaikų vardams. Pastaruoju metu didelę įtaką daro garsūs žmonės ir jų vaikų vardai. Visuomet įtaką vardų pasirinkimui darė šeimos tradicijos. Jei šeimoje yra tradicija vaikams duoti senelių ar tėvų vardus, žmonės to dažnai ir laikosi. Kitais atvejais, ieškodami vaikui vardo, žmonės jį bando derinti prie pavardės, nusistato, ar tai turėtų būti trumpas, ar ilgas, lietuviškas ar ne vardas. Dėl to yra daug dedamųjų, kurios keičia vardų madas.“
Kartais visuomenėje juokaujama, kad išleidus itin populiarų serialą atsiranda daug vaikų, pavadintų pagal šių serialų personažus. Tačiau, anot vardų tyrėjos, serialai neturi didelės įtakos lietuvių vardams: „Serialai didelės įtakos populiariausių vardų sąrašui nepadarė, čia galbūt patys žmonės labiau atkreipdavo dėmesį į šiuos vardus, kai sutikdavo asmenį, kurio vardas yra toks pats kaip populiaraus serialo veikėjo. Populiariausių vardyne serialų įkvėptų vardų nėra. Taip, galime sutikti vieną kitą Milagrą ar Alondrą, kurių vardus įkvėpė meksikietiški serialai, bet jų yra mažai. Ryškaus poveikio serialai lietuvių vardams nepadarė.“
Lietuviai tėvai – išradingi
VU mokslininkė išskyrė kelis 2024 m. ją nustebinusius vardus: „Man labiausiai įstrigo mergaitės vardas Laumė. Kiek man teko matyti, šiuo vardu iki šiol vaikas nebuvo pavadintas, nors tai iš lietuvių kalbos žodžio kilęs vardas. Arba retas berniuko vardas Timis. Mes lyg esame įpratę, kad dažniau būna vardas Timas, su kita galūne. Galima paminėti ir vardą Sonetina. Šio žodžio pamatas yra žodis „sonetas“ – dabar yra madingi tarptautiniai vardai, ir štai, šis vardas tai ir reprezentuoja. Atsirado ir naujas vardas Umita. Tikriausiai visi žinome Umą Thurman, Umita yra darinys su priesaga „-ita“, taip sukurtas naujas vardas. Tad Lietuvos tėvai yra labai išradingi.“
Prieš kurį laiką žiniasklaidoje paplito istorija apie tai, kad turinio kūrėja savo vaiką pavadino Pasaka Jūra. Išskirtinis vardas sulaukė daug dėmesio, tačiau mokslininkė teigia, kad šio vardo pamatas yra panašus į įprastų vardų: „Vardas Pasaka Jūra man neatrodo kažkuo itin kitoniškas bendrame kontekste. Šito vardo išskirtinumas yra tas, kad taip pavadintų žmonių nėra daug, bet pagal visą savo pamatą jis niekuo nesiskiria nuo kitų vardų. Kiek teko domėtis, vardas Pasaka jau buvo registruotas ir anksčiau. Šių vienetinių vardų, tokių kaip mano minėta Laumė ar prieš kelerius metus dėmesio susilaukęs vardas Kosmosas, pamatu tampa gamtinė leksika ar dalykai, kurie žmonėms atrodo svarbūs, tad taip dažniausiai ir yra skiriami vardai.“
Lietuviški vardai svetur
Kalbininkė pasakoja, kad lietuviai emigrantai savo vaikams dažniausiai parenka Lietuvoje įprastus vardus. „Emigrantų vardynas matomas kaip Lietuvos vardyno dalis, nes emigracijoje kritinė masė vaikams duotų vardų nesiskiria nuo Lietuvoje suteiktų vardų. Lietuvos emigrantai dažniausiai savo vaikams duoda įprastus lietuvių kalbai vardus. Bet ir emigracijoje tėvai savo vaikams suteikia įdomių lietuviškų vardų. Pavyzdžiui, pirmą kartą vaikas buvo pavadintas vardu Kaunas. Vaikus vadinti miestų, upių, ežerų vardais yra įprasta, nors jie ir nesudaro kritinės masės, tačiau jų yra, – sako prof. D. Sinkevičiūtė. – Emigrantų vardai papildo lietuvišką vardyną nelietuviškomis vardų formomis, tačiau tokių vardų nėra daug, jie nesudaro kritinės masės. Man pačiai, kaip tyrėjai, buvo keista ir nuostabu, kad didžioji dalis Lietuvos emigrantų vaikų vardų yra būdingi lietuvių kalbai. Negalime sakyti, kad jie yra baltiški ar lietuviški, bet yra gramatikalūs vardai, jie turi galūnes. Mes juos galime vertinti ir interpretuoti kaip įprastus lietuvių kalboje.“
Naujausią VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizodą rasite čia.