Sveikiname 2024 metų Lietuvos vokiečių kalbos mokytoja išrinktą Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos mokytoją ekspertę Gilmą Plūkienę!
G. Plūkienė su savo mokinėmis pažintinės-kultūrinės kelionės į Vokietiją metu. Asmeninio archyvo nuotrauka.
Apdovanojimas ir rėmėjų dovana Gilmai Plūkienei buvo įteikti vakar, vasario 5 dieną, Viekšniuose. Pasiteiravome, kaip mokytoja pasirinko pedagogo kelią ir kas jai teikia didžiausią malonumą kasdieniame darbe.
Mokytoja G. Plūkienė teigia, kad nors ir kilusi iš pedagogų šeimos, mokytoja tapti visai neplanavusi.
„Senelis buvo matematikas, ilgus metus vadovavo Mažeikių rajono švietimo skyriui. Abu mano tėveliai taip pat buvo mokytojai, tačiau aš pati mokytoja būti niekada nenorėjau, labiausiai už viską pasaulyje troškau studijuoti muziką, nuo kurios tėvelis, pats būdamas muzikantas, sugebėjo mane atkalbėti. Tada rinkausi tai, kas puikiai sekėsi, maniau, jei stosiu į Vilniaus universitetą, o ne į pedagoginį, gal būsiu vertėja, gal gidė, tik ne mokytoja. Bet kadangi formuluoti teisingai nemokėjai, nežinojau, jog pasąmonė mūsų „ne“ nesupranta, visos mintys vedė į ten, kur nežadėjau eiti. Neturėjau supratimo, kaip mokyti, dirbau vedama nuojautos, klasės buvo didžiulės, valdyti paauglių nesugebėjau, maniau, neturiu nei menkiausios pedagoginės gyslelės, prisiekiau, kad auginsiu vaikus, būsiu gera namų šeimininkė ir niekada daugiau kojos nekelsiu į mokyklą. Tačiau gyvenimas man dėliojo situacijas taip, kad ir vėl ten atsidūriau. Kivylių pagrindinėje mokykloje įvyko lūžis, ėmiau ieškoti savo metodų, kurti muziką savo pamokoms, pirmą kartą išvažiavau tobulintis į Vokietiją, pedagoginis darbas ėmė teikti džiaugsmo ir tapo gyvenimo būdu. Nuo tos akimirkos, manau, tapau tikra vokiečių kalbos mokytoja“, – pasakoja mokytoja.
G. Plūkienė su savo mokinėmis pažintinės-kultūrinės kelionės į Vokietiją metu. Asmeninio archyvo nuotrauka.
Paklausta apie kasdienį darbą, nedidelio, tačiau seną istoriją turinčio miestelio mokytoja, prisipažįsta, kad nėra ta mokytoja, kuri be vokiečių kalbos nemato gyvenimo prasmės. O malonumą jai teikia nuoširdus domėjimasis vaikais.
„Mane jaudina viskas, kas jaudina mano mokinius. Mėgstu su jais kalbėtis ir juos girdėti, nesvarbu, ar tai būtų pokalbiai apie galimybes su vokiečių kalba, sveiką gyvenimo būdą, žmonių santykius ar žodžių galią. Visapusiškai pagarbus, nuoširdus ir atviras bendravimas su mokiniais, kurie vėliau ties tiltus, statys namus, ugdys naują kartą ir, tikiuosi, nepraeis pro mane nepasisveikinę, tai yra mano darbo kasdienybė, teikianti man didžiausią malonumą ir padedanti man tobulėti kartu su jais“, – atvirauja geriausia 2024 m. vokiečių kalbos mokytoja Gilma Plūkienė.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto inicijuotas Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas jau ketvirtus metus skiriamas mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą.
Mokytoją apdovanojo Viekšniuose apsilankiusi Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuro vadovo pavaduotoja Indrė Aukštikalnienė bei VU Vokiečių filologijos katedros docentai dr. Justina Daunorienė, dr. Daumantas Katinas ir dr. Eglė Kontutytė. Dėkojame partneriams UAB „Reiz-Tech“, UAB „LITIT“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondui, Vokietijos ambasadai Vilniuje, Goethe’s institutui Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijai ir Lietuvos DAAD klubui.