Sidebar

Oratorius_ciceronas-642x410.jpg

„Versdami Cicerono veikalus – ar tai būtų kalbos, ar traktatai, – į juos žiūrime kaip į grožinės literatūros par excellence tekstus. Todėl ir vertime stengiamės ne tik kaip įmanoma tiksliau perteikti mintį, išlaikyti sintaksinę periodo struktūrą ir perteikti stilių, bet visų labiausiai – pasiekti, kad Cicerono tekstas skambėtų natūraliai lietuviškai. Antikinių veikalų vertimas ir komentavimas – neatsiejamos, viena kitą papildančios proceso dalys. Pirmajame – daugiau kūrybos, antrajame – mokslinio darbo, nors abu reikalauja daug pastangų ir laiko. Vis dėlto šioje knygoje vertimą stengiamės pateikti taip, kad galima būtų skaityti jį vieną patį, be komentarų – kaip bet kurį kitą literatūros kūrinį. Tačiau tekste palikome nežymius ženkliukus kaip užuominą, kur galima tikėtis komentaro. Tikimės, kad jie per daug neerzins skaitytojo akies ir neatitrauks nuo Cicerono minties eigos, o komentarai – papildys, išplės verčiamą tekstą, įpins jį į platesnį kontekstą“, – sako knygos vertėja Audronė Kučinskienė.

Taigi knygoje pirmą kartą pristatomas garsiojo romėnų oratoriaus Marko Tulijaus Cicerono retorikos traktato „Oratorius“ lietuviškas vertimas su moksliniais komentarais. „Oratorius“ – paskutinis iš trijų svarbiausių Cicerono retorikos veikalų, apibendrinantis ir išbaigiantis ankstesniuose traktatuose keltas idėjas, įtvirtinantis autoriaus visą gyvenimą puoselėtos iškalbos idealą. Remdamasis Platono mokymu apie grožio idėją, Ciceronas formuluoja idealios iškalbos sampratą ir apibūdina įsivaizduojamą tobulą oratorių. Ciceronas reikalauja iš oratoriaus plataus ir visapusiško išsilavinimo, apimančio ne tik retorikos meną, bet ir istoriją, literatūrą, teisės, politikos žinias, o svarbiausia – filosofiją. Veikalas visų pirma skirtas polemikai su naujaisiais Romos atikistais, kurių šalininkas buvo ir knygos adresatas Markas Junijus Brutas. Atikistai pernelyg sureikšmino žemąjį stilių, atmesdami puošnią ir žodingą kalbą, kurios puoselėtojas buvo pats Ciceronas. Iš čia kyla ir svarbiausias teiginys, kad tikras oratorius privalo valdyti visus tris kalbos stilius, nes jie padeda įvykdyti tris svarbiausius kalbėtojo siekius – pamokyti, pamaloninti klausytoją ir paveikti jo jausmus. Ypatingas dėmesys skiriamas prozos ritmui ir periodo struktūrai.

Iš lotynų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė Audronė Kučinskienė.

Marko Tulijaus Cicerono knygą „Oratorius“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne, knygynuose „Akademinė knyga“, el. knygynuose patogupirkti.ltknygos.lt.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos