Lapkričio 27 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame bus aptariamas Roger Lass straipsnis How to Do Things with Junk: Exaptation in Language Evolution.
Tekstas įkeltas į Teams failus. Prisijungimas prie grupės >
Jei kiltų problemų prisijungiant, rašykite prof. Axel Holvoet arba Vladimirui Panovui
Visų labai laukiame!
Šiemet, 2020 metais, turime 55-tąjį tomą!
Baltistica – tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Jį rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla. Vyriausiasis redaktorius – profesorius akademikas Bonifacas Stundžia (nuo 1996), techninis redaktorius, mokslinis sekretorius nuo 2010 m. ir parengėjas (nuo 2009 m., kartu su kitais parengėjais) doc. Vytautas Rinkevičius. Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.
Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai; skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje. Nuo 2006 metų žurnalas skiria daugiau dėmesio sinchroniniams dabartinių baltų kalbų tyrimams, įskaitant eksperimentinius, gretinamuosius ir taikomuosius darbus.
Nuo 2011 m. visas žurnalo turinys prieinamas internete, o publikacijos priimamos elektroniniu būdu šioje svetainėje.
Daugiau Baltistikos katedros naujienų >
Lapkričio 18 d. 17 val. baigėsi kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas. Per kandidatų kėlimui skirtą laikotarpį buvo iškelta viena kandidatė – profesorė dr. Brigita Speičytė. Kamieninių akademinių padalinių Tarybų rinkimų nuostatų 17 punkte numatyta, kad kandidatas į Padalinio tarybos narius gali atsiimti savo kandidatūrą raštu apie tai informavęs Padalinio rinkimų komisiją ne vėliau nei likus vienai darbo dienai iki balsavimo pradžios.
Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai vyks lapkričio 25 d. Dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos esame priversti juos organizuoti elektroniniu būdu.
Dėl galimybės užtikrinti reikiamą rinkėjų anonimiškumą ir elektroninio balsavimo specifikos (balsavimo dieną neturime būti konkrečioje balsavimo vietoje) išankstinių rinkimų nerengiame. Kad būtų lengviau orientuotis rinkėjams ir patikrintume, ar visiems rinkėjų sąraše esantiems darbuotojams užtikrinta galimybė išreikšti savo valią, lapkričio 20 d. atliksime bandomąjį balsavimą, t.y. visi rinkėjai el. paštu gaus nuorodą, leidžiančią pasitikrinti, ar galite balsuoti (žinoma, pavyzdiniame balsavimo biuletenyje kandidatų pavardžių nebus).
Jei esate rinkėjų sąraše, tačiau negautumėte bandomojo balsavimo nuorodos, kuo skubiau informuokite Rinkimų komisijos pirmininkę telefonu (8-689 51512) arba el. paštu ().
Filologijos fakulteto rinkimų komisija
Lapkričio 11 d. Lietuvos literatūros vertėjų sajungos kuriamoje tinklalaidėje Vertėjų kalbadieniai lankėsi Vertimo studijų katedros docentė dr. Liucija Černiuvienė. Būtent vertėjai nuodugniausiai išmano kūrinių kontekstus, kultūrines ir istorines sąsajas, pastebi niuansus ir detales, tačiau jų balsas diskusijose apie literatūrą pernelyg retai girdimas. Vertėjų kalbadieniai suteikia jiems galimybę kalbėti apie autorius ir knygas, akcentuojant ne vien ryškiausius aspektus, leidžia išmėginti naujus pokalbio formatus. Kalbadieniuose atsiranda proga prisiminti anksčiau išleistus literatūros kūrinius ir juos sieti – pagal temą, laikotarpį, geografiškai ar asociatyviai, o kartu vaizdžiai atskleisti literatūrų bei kultūrų ryšius ir pasakojimų plėtojimo įvairovę.
Doc. dr. Liucija Černiuvienė antrojoje laidoje Literatūra įvairiaspalvė – kaip kolibris kalbėjo apie būdus, kuriais „deklaruojami“ mėgstami autoriai, apie „sarmatos“ kriterijų ir leksikos eufemizavimo šaknis, apie taurų skaitytojų nepasitenkinimą Prancūzijoje ir kodėl tausotinas autoriaus ir vertėjo tandemas, apie „Sostų karų“ fenomeną, nardymo įgūdžius ir pasekmes „persivalgius“ klasikos...
Lapkričio 20 d., penktadienį, 15.00 val. kviečiame į dr. Vuk Vukotič seminarą Proto-languages: why do we need them? Towards a rough sketch of a critical history, with examples from Baltic and South Slavic proto-language ideologies.
Seminaro kalba – anglų, tačiau klausimai gali būti užduodami ir lietuviškai, rusiškai ar skandinaviškai.
Seminaro anotacija:
The discovery of linguistic kinship, and with it, the idea of a proto-language – a hypothetical common ancestor of contemporary languages – is considered to be the birth of modern linguistics. Although highly criticised in terms of theory and method, the idea of a proto-language is still relevant in diachronic, comparative and evolutionary linguistics. The criticisms focus on the positivism of the methods of reconstruction, the omission of non-systematic changes, partial exclusion of social history and its effect on language etc.
But apart from practical and theoretical criticism, a more encompassing ideological critique of 19th century linguistics arose following Michelle Foucault’s 1965 analysis of Franz Bopp in his ground-breaking book “The Order of Things”. His analysis pointed out that the methods of comparative and historical linguistics were shaped by and in order to serve the more large-scale processes of the time, namely nation-building and modernisation (although Foucault did not refer to them in those exact terms). This inspired a number of linguists to turn their eyes towards the connection between theories of language change / development and ideologies such as ethnocentrism, nationalism and even Nazism.
In this presentation, after a short overview of the critique of Western historical linguistics, I turn to the largely ignored development of historical linguistics in Eastern Europe, exemplified by the discussions around proto-Baltic and proto-South-Slavic. In East Europe, historical linguistics do not seem to have gone through a process of transformation typical of the West and seem to keep the 19th century tradition of comparative historical grammar more alive than in the West (ironically, as I will demonstrate, mostly due to the influence of state-socialism). The comparative analysis of the Lithuanian and South Slavic academia will show how theories of proto-language are, in both cases, adjusted to fit geopolitical ideologies. I will conclude with a few notes on political economy of historical linguistics in Eastern Europe and its consequences on the production of academic and political dogmas about language, identity and nationhood.
Visi labai laukiami!
Lapkričio 20 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame Alfonso Rascon Caballero pristatys savo darbą: Leksikografinio pavyzdžio apibrėžimas, funkcija, tipologija, pateikimas (pristatymas, forma) dvikalbiuose žodynuose (Lietuvių-ispanų/italų/prancūzų): kas yra leksikografinis pavyzdys, kas nėra pavyzdys, nors pateikiamas kaip pavyzdys. Kokie yra pavyzdžiai lietuvių leksikografijoje. Kaip jie atspindi kalbų skirtumus (ne)atitiktinumus.
Visi mielai laukiami!
Filologijos fakulteto bendruomenė sveikina VU profesorę emeritę kalbininkę Evaldą Jakaitienę gražios sukakties proga. Ši sukaktis žymi didelę profesorės patirtį, ištisą parašytų tekstų, perskaitytų kursų, vadovautų baigiamųjų darbų ir disertacijų, pokalbių ir diskusijų lobyną. Jame yra ir sunkiai pamatuojamų valandų ir minučių, kurios studentą ar dėstytoją įtikino, padrąsino, pažadino naują mintį ir paskatino ieškoti ir tobulėti.
Linkime išsaugoti energija pulsuojantį požiūrį į pasaulį ir žmones ir ilgų gyvenimo metų!
Norinčiuosius prisiminti, o galbūt susipažinti su profesorės ilgamete moksline veikla, kviečiame peržiūrėti šiemet parengtą Bibliografijos rodyklę >
Daugiau apie tai, ką galima rasti bibliografijoje:
„Evaldos Jakaitienės, Lietuvių kalbos katedros profesorės emeritės, mokslinę ir pedagoginę veiklą lydi žodis, pasvertas, pamatuotas, padedantis išreikšti mintį. Profesorė keliasdešimt metų Vilniaus universitete dėstė Lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos kursus, išugdė šimtus mokinių, vadovavo disertacijoms. Bibliografijoje galima rasti mokinių minčių apie Mokytoją. Taip pat čia surinktos svarbiausios knygos ir straipsniai, konferencijų pranešimai ir recenzijos, sudaryti darbai ir vertimai. Išvardytos visos vadovautos ir oponuotos disertacijos, tos disertacijos, kurių gynimo komitetuose profesorė dalyvavo. Paminėti moksliniai projektai. Bibliografija baigiama skyriumi, kuriame sudėta literatūra apie E. Jakaitienę“.
Taip pat kviečiame pasiklausyti garso įrašo > , kuriame skaitomos E. Jakaitienės parašytos knygos „Gyvenau... ir dar noriu“ (2012) ištraukos (įgarsino Regina Jokubauskaitė).
Įgarsintose ištraukose profesorė prisimena tėviškę ir artimus žmones, ugdžiusius pasaulėžiūrą, su didele pagarba – mokytojus V. Urbutį ir J. Kazlauską, tris vadinamojo „šimtmečio kurso“ draugus: Aleksą Girdenį, Albertą Rosiną ir Aldoną Pupkį. Taip pat tuometinį Lietuvių kalbos katedros vedėją Juozą Pikčilingį ir jo nuopelnus stilistikai, Fakulteto dekano Jono Balkevičiaus būdo bruožus ir veiklos principus. O gale – švelniai apie save kaip mamą ir meilę kalbai...
Plačiau apie pačią knygą:
„Ši Vilniaus universiteto profesorės atsiminimų ir pamąstymų knyga atskleidžia žmogaus, gimusio ir išaugusio Rytų Lietuvos pakraštyje, pasaulėžiūros formavimosi, kelio į mokslą ir šviesą ypatumus. Mintys apie šeimą, tėviškę, gimtąją kalbą liudija autorės meilę Lietuvai, ištikimybę jos kultūros tradicijai.
Iš aprašytų santykių su išgyventais įvykiais ir sutiktais žmonėmis ryškėja ne tik brandi pačios autorės gyvenimo patirtis, bet ir daugelio iškilių, kūrybingų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkų, rodžiusių ir teberodančių pavyzdį studijuojančiam jaunimui, vieta Lietuvos kultūroje, neblėstanti jų gyvenimo ir darbų vertė“.
Lietuvių literatūros katedros docentė Dalia Čiočytė neseniai dalyvavo LRT plius laidose „Literatūros pėdsekys“ apie Joną Aistį ir Žemaitę. Jose diskutuojama apie lietuvių literatūros klasikos modernumą, klasikos ryšį su dabartimi ir jos aktualumą. Kviečiame pasiklausyti.
„Literatūros pėdsekys“. Žemaitės nutekėjimo laimė >
„Literatūros pėdsekys“.
Neoromantiniai Jono Aisčio poetiniai triukai >
Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:
Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:
„Jonas Aistis – neoromantikas. Jam patinka neoromantiniai poetiniai triukai, kaukė, ironija. Pirmojo eilėraščių rinkinio prologe jis įspėja skaitytoją neapsigauti, nes čia tik teatras, o scenoje įprasta „rankas grąžyt“. Žodžiu, poetas skaitytojo prašo neieškoti psichologinio išgyvenimo tiesos jo eilėse,“ – sako literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Dalia Čiočytė, laidoje „Literatūros pėdsekys“ pristatanti Jono Aisčio kūrybos tautinio religingumo tradiciją, ateinančią iš lietuviškosios krikščionybės.
Skaudžioje egzilinėje patirtyje Jono Aisčio poetinės interpretacijos ir jų prasmės yra šviesios, o kūryba interpretuoja skausmo patirtis. „Jonas Aistis savąją kūrybą eilėse apmąsto krikščioniškai. Literatūroje neoromantikas – tai romantizmo paradigmos poetas, o romantikams svarbu akcentuoti poeto prilygimą Dievui: kaip Dievas iš nieko kuria žodžiu, taip ir poetas žodžiu kuria pasaulius. Jonui Aisčiui tai reiškia taip interpretuoti savąsias skausmo patirtis, kad jos taptų skaitytojui katarsiu“ – sako dr. Dalia Čiočytė.
