Programa >

Rugsėjo 8 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas paskyrė 15 stipendijų geriausiems šalies jauniesiems mokslininkams humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslo srityse. Tik 3 2020–2021 m. LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos paskirtos humanitarams, ir iš kurių net 2 – Filologijos fakulteto mokslų daktarėms: dr. Ernestai Kazakėnaitei (vykdomų tyrimų tema – XVI-XVII a. baltų raštijos tyrimai) ir dr. Laurai Vilkaitei-Lozdienei (vykdomų tyrimų tema – Žodyno tyrimai). Sveikiname! Iš viso Vilniaus universiteto mokslininkams paskirtos 6 stipendijos.

Lietuvos mokslų akademija nuo 2010 m. kasmet organizuoja LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursą ir kiekvienais metais sulaukia vis didesnio populiarumo. Stipendijomis siekiama skatinti jaunųjų mokslininkų mokslinę kūrybinę veiklą ir konkurenciją, remti talentingų jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus. Stipendijos skiriamos mokslininkams iki 35 metų amžiaus, įgijusiems daktaro mokslo laipsnį ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus. Stipendija yra 6 bazinių socialinių išmokų dydžio, skiriama kartą per mėnesį vienerius metus. Kandidatus stipendijai gauti teikia mokslo ir studijų institucijos bei organizacijos arba savo kandidatūras gali iškelti ir patys mokslininkai, pateikę paraišką stipendijai gauti. Kandidatai  turi turėti mokslų daktaro laipsnį ir būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Paraiškas vertino LMA sudarytos atskirų mokslo sričių ekspertų komisijos. Humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų sritims buvo paskirta po 3 stipendijas. Iš jų 6 stipendijos paskirtos Vilniaus universiteto, po 2 – Kauno technologijos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Gamtos tyrimo centro, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, 1 – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkams.

Daugiau informacijos > 

Rugsėjo 15 d., netekome 90-uosius metus einančio buvusio Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesorius, žinomo kalbininko, plataus profilio humanitaro Arnoldo Piročkino.

Arnoldas Piročkinas gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje, Jurbarko r. 1949 m. baigė Šilutės gimnaziją, 1955 m. – Vilniaus universitetą, dirbo mokytoju. 1963-1991 m. buvo Lietuvių kalbos katedros dėstytojas, docentas, 1991-1993 m. – Lituanistinių studijų katedros profesorius.

Profesorius tyrinėjo žymių Lietuvos kalbininkų, istorikų bei rašytojų gyvenimą ir kūrybą. Parengė habilitacinį darbą tema „Jono Jablonskio darbų reikšmė bendrinės kalbos raidai“.

1991 m. A. Piročkinas sudarė knygą „J. Jablonskis. Straipsniai ir laiškai“, rašė straipsnius jo 140-osioms gimimo metinėms, nagrinėjo J. Jablonskio ir Vaižganto sąsajas. Skaitė paskaitas apie Adomą Mickevičių, 1995 m. parašė labai vertingą monografiją „Devyni Adomo Mickevičiaus metai“, išleistą ir Lenkijoje, kurioje nagrinėjo poeto ryšius su Lietuva. Garsino Martyno Mažvydo, Mikalojaus Daukšos, Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus vardus ir darbus.

Kalbos kultūros temomis 1990 m. parašė „Administracinės kalbos kultūra“, „Jaunajam lituanistui: Mokslinio darbo metodikos darbo pradmenys“ knygas, 1995 m. parašė lietuvių kalbos vadovėlį kitataučiams „Mokomės lietuvių kalbos: Aukštesnio kurso vadovėlis“. 1996 m. sudarė ir redagavo knygą „Jurbarkas: Istorijos puslapiai“.

1971-1972 m. stažavosi Čekijoje. 1973 m. išleido čekų kalbos vadovėlį, paskelbė Čekijos archyvuose rastos lituanistinės medžiagos, išvertė čekų ir kitų tautų rašytojų kūrinius, recenzavo Lietuvių literatūros enciklopediją. Paskelbė publicistinių straipsnių įvairiais Lietuvos istorijos, kultūros, literatūros, politikos klausimais. 1981 m. paruošė J. Zejerio kūrybos rinkinį Lietuviškos godos.

Mokslininko straipsnius nuolat spausdino  „Literatūra ir menas“, „Gimtasis žodis“, „Voruta“ ir kiti žurnalai bei laikraščiai.

Atsisveikinimas su profesoriumi A. Piročkinu vyks ketvirtadienį, rugsėjo 17 d., Vilniaus laidotuvių rūmų 9 salėje (Olandų g. 22) nuo 16 valandos.

Kartu su bendruomene džiaugiamės gera žinia: BKKI profesorius Axel Holvoet išrinktas Academia Europea ('European Academy of Sciences') nariu. Tai jau antras šiai organizacijai priklausantis narys iš Filologijos fakulteto.

Dabar, kartu su prof. Axel Holvoet, Academia Europea turi penkis narius iš Lietuvos, iš kurių keturi yra Vilniaus Universiteto dėstytojai. Be GMC dėstančių prof. Virginijaus Šikšnio ir prof. Artūro Petronio, Academia Europea priklauso ir Fakulteto profesorius Bonifacas Stundžia.

Šia garbinga narystė suteikiama už sustained academic excellence. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kviečia Universiteto bendruomenę ir visus besidominčius į nemokamus užsienio kalbų kursus. Estų, latvių, gruzinų-kartvelų, kroatų, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kalbų kursai yra Vilniaus universiteto neformaliojo švietimo dalis.

Šie kursai yra siūlomi kaip mokymosi visą gyvenimą (MVG) programos. Baigus MVG programą išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodytas kalbos mokėjimo lygis. Kontaktinio darbo apimtis – 64 valandos.

Registruotis gali visi pageidaujantys asmenys VU MVG informacinėje sistemoje (kalbų sąrašas atnaujinamas).

Taip pat šios kalbos yra įtrauktos į daugelį bakalauro studijų programų kaip pasirenkamosios antrosios užsienio kalbos, tad antro kurso studentai gali registruotis į jas kaip į PD per VUSIS.

Registruotis į kursus galima VU MVG informacinėje sistemoje. Registracija prasidės vasario 1 d. adresu mvg.vu.lt 

Mieli dėstytojai, studentai, administratoriai, emeritai, visi Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Pradedame keisčiausius, pandeminio viruso paženklintus, mokslo metus per paskutiniuosius Vilniaus universiteto gyvavimo dešimtmečius. Tačiau ilga Universiteto ir Fakulteto istorija tęsiasi, o mes dirbame savo darbus ir švenčiame savo šventes. Rugsėjo pirmoji kiekvienam iš mūsų yra kitokia – vienas stebi mamų ir tėčių į mokyklą lydimus vaikus su gėlėmis ir prisimena savo rugsėjo pirmąsias, kitas – penkioliktą ar dvidešimtą kartą rengiasi eiti į tų jaunų žmonių būrį, kuriems mokyklos, Universiteto, knygų pasaulis yra pats patraukliausias, trečias laukia, ką pasakys akademikai, kuo nustebins ir kokius kelius į žvaigždes atvers jiems Universitetas.

Sveikinu jus visus su 2020 metų Rugsėjo pirmąja Filologijos fakultete, žodžių ir tekstų karalystėje. Niekas geriau nesuvokia žodžio ir teksto vertės ir svorio už mus. Branginkime žodį, taupykime piktus ir dosniai dalinkimės gerais, padėkime susivokti pasauliui, kaip svarbu ne tik ką, bet ir kaip pasakyti ir parašyti.

Tebus šie metai skirti susitelkimui dirbti kartu ne tik mūsų mažųjų bendruomenių – katedros, tyrimo grupės, programos, bet ir Fakulteto, Universiteto, Lietuvos ir pasaulio labui. Esu tikra, kad tą galime. Kiekvienam iš jūsų dėkoju, kad esate, kad kuriate ir buriatės į mūsų įvairiakalbę bendruomenę, savo ypatingomis asmenybėmis nušviesdami Universitetui ir pasauliui kelią į žodžių ir tekstų reikšmes ir prasmes.

Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Rugsėjo 17-18 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama nuotoliniu būdu prisijungti prie konferencijos „Žodis kalboje ir diskurse: reikšmės konstravimas (Le mot dans la langue et dans le discours: la construction du sens)“. Konferencija organizuojama Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Prancūzų filologijos katedros kartu su Balstogės universiteto (Lenkija) Filologijos fakulteto Prancūzų kalbos katedra.

Trečia tarptautinė konferencija Le mot dans la langue et dans le discours yra pirmą kartą organizuojama bendradarbiaujant Vilniaus ir Balstogės universitetų prancūzų kalbos katedrų mokslininkams bei specialistams.Jos tikslas – suburti viso pasaulio kalbininkus, besidominčius tyrinėjimais, susijusiais su žodžio prasme įvairiuose jo apipavidalinimuose lingvistiniame kontekste, kur žodis autonomiškai egzistuoja labai skirtingoje aplinkoje: žodžių junginyje, sakinyje arba diskurse. 

Mokslininkų pranešimai suskirstyti į tris grupes: 

1. leksikologija, semantika-sintaksė-morfologija;
2. traduktologija, vertimas žodžiu ir raštu;
3. prancūzų kalbos mokymas ir mokymasis, besimokančiųjų tekstynai. 

Konferencijos metu vyks plenariniai pranešimai: Prof. DOMINIQUE MAINGUENEAU, Prof. IRENA SMETONIENĖ, Prof. BOHDAN KRZYSZTOF BOGACKI, Prof. ALICJA KACPRZAK

Konferencijos programa >

Pasirodė šeštoji dvikalbių patarlių žodynų serijos dalis Lietuvių-danų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Litauiske-danske talemåder. Man lærer så længe man lever. Knygos autorė – Fakulteto dėstytoja Rasa Bačiulienė, vertėja – BKKI doktorantė Daina Urbonaitė.

Knygą sudaro lietuvių ir danų patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Danijos. Įdomu palyginti, kaip tą pačią patarlę suvokia ir interpretuoja bendraamžiai iš skirtingų šalių. Į projektą įsitraukė Utenos, Molėtų, Dusetų meno mokyklų moksleiviai, taip pat vaikai su negalia ir turintys specialiųjų poreikių iš Vilniaus Šilo mokyklos. Danijai atstovavo mokiniai iš Kristofferskolen ir Præstelundskolen.

Šis leidinys yra tarptautinio patarlių projekto Kol gyveni, tol ir mokaisi tęsinys. Praeitais metais patarlių knygų serija tarptautinėje Londono knygų mugėje buvo nominuota International Excellence Awards 2019 tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje Educational Learning Recourses.

Jau išleisti lietuvių-anglų, lietuvių-rusų, lietuvių-vokiečių, lietuvių-norvegų ir rusų-anglų dvikalbiai patarlių žodynai, kuriems iliustracijas kūrė mokiniai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Norvegijos ir Lietuvos. Leidinį Lietuvių–vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Der Mensch lernt, solange er lebt Vokietijos nacionalinė biblioteka įtraukė į savo fondo rinkinius. Iliustruotas žodynas Русско-английские пословицы. Век живи, век учись. Live and Learn yra įtrauktas į Portlando valstybinio universiteto Laisvųjų menų ir mokslų koledžo bibliotekos fondus, taip pat į Slavų ir Rytų Europos kalbų profesorių asociacijos SEELANGS katalogus. O knygą Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. En lærer så lenge en lever į savo fondo rinkinius įtraukė Norvegijos nacionalinė biblioteka.

Šis projektas ne tik puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo, bet ir socialinės įtraukties pavyzdys.