Danielis Petit yra Paryžiaus Aukštųjų studijų mokyklos (École Normale Supérieure) ir Praktinės aukštųjų studijų mokyklos (École Pratique des Hautes Études) profesorius, žinomas indoeuropeistas ir baltistas. Profesorius dėsto graikų ir lotynų kalbas, skaito baltų ir indoeuropiečių kalbotyros paskaitas. Jis yra studijų programos „Baltų ir indoeuropiečių kalbotyra“ vadovas, keliolikos tarptautinių mokslo konferencijų Paryžiuje organizatorius, prestižinio žurnalo Bulletin de la Société de Linguistique de Paris redaktorius, kelių monografijų ir daugybės mokslinių straipsnių autorius, keliolikos mokslinių straipsnių rinkinių sudarytojas ir redaktorius, daugelio žurnalų redaktorių kolegijų ar akademinių tarybų narys, disertantų vadovas. Prancūzijoje įvertintas už akademinius nuopelnus: nuo 2018 m. yra Paryžiaus lingvistų draugijos (La société de linguistique de Paris), įkurtos 1864 metais, sekretorius, o 2021 m. buvo išrinktas Prancūzijos mokslų akademijos  korespondentu.                   

Baigęs klasikinę filologiją ir indoeuropiečių kalbotyrą, D. Petit anksti susidomėjo baltų kalbomis. 1996 m. Paryžiaus Rytų kalbų  institute baigė lietuvių kalbos studijas, laisvai kalba abiem baltų kalbomis. Paskelbęs reikšmingų monografijų, studijų ir straipsnių iš baltistikos, D. Petit sėkmingai tęsia veiklą tokių garsių Paryžiaus indoeuropeistų kaip A. Meillet‘as ir F. de Saussure‘as, kurie liejo baltų kalbotyros pamatus.

Pažymėtini D. Petit‘o nuopelnai Vilniaus universitetui ir Lietuvai, Lietuvos ir Prancūzijos moksliniams ryšiams. Nuo 1996 m. jis palaiko glaudžius ir reguliarius ryšius su Vilniaus universiteto baltistais. 2000–2012 m. VU skaitė vienuolika paskaitų iš indoeuropeistikos ir baltistikos, 2015 m. kaip kviestinis pranešėjas dalyvavo VU vykusiame tarptautiniame baltistų kongrese. Nuo 2011 m. yra VU leidžiamo žurnalo Baltistica redkolegijos narys, atsakingas už indoeuropeistikos ir istorinės baltistikos straipsnių kokybę, reguliariai skelbia savo publikacijas. Drauge su B. Stundžia parengė baltistikos klasiko F. de Saussure’o dvikalbius Baltistikos raštus (VU l-kla, 2012), recenzavo to paties mokslininko pamatinio struktūralizmo veikalo Bendrosios kalbotyros kursas vertimą į lietuvių kalbą (VU l-kla, 2014).

Paryžiaus lingvistinėje spaudoje D. Petit recenzuoja lietuvių baltistų veikalus, populiarina lietuvių kalbą ir baltų kalbotyrą. Profesoriaus dėka prestižinio žurnalo Histoire epistemologie langage 26 tomo 2 numeris (2004 m.) buvo skirtas baltų kalbotyrai, o Paryžiaus filologinio žurnalo LALIES 19 tome paskelbta jo studija Lietuvių kalba (Lituanien) (1999, p. 5-135). D. Petit ištyrė lituanistinį struktūralizmo pradininko F. de Saussure’o archyvą, paskelbė reikšmingų publikacijų, tarp jų ir apie Saussure’o kelionę į Lietuvą, jo užrašytas liaudies dainas, žodžius ir posakius. Šios kelionės laikas ir detalės iki šiol nebuvo žinomi. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai D. Petit šįmet apdovanotas Gedimino ordino medaliu.

Tekstą parengė Bonifacas Stundžia

Kitą pirmadienį (spalio 7 dieną) Filologijos fakultete prasideda italų kalbos savaitė „XXIV Settimana della Lingua Italiana nel Mondo“. Organizatoriai žada spalvingą temomis savaitę su žavingais muzikiniais intarpais.
Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. dr. Diego Ardoino vieną po kitos vardina priežastis, dėl kurių Italų kalbos savaitės renginių tiesiog negalima praleisti:

• Paolo Chiesa („Accademia Nazionale dei Lincei“) mums papasakos neįtikėtiną istoriją, kai jis atrado XIV a. rankraštį, kuriame paminima Amerika.

• Vittorio Formentin („Accademia della Crusca“), paties seniausio italų kalbos paminklo atradėjas, atskleis jo istoriją.

• Pietro U. Dini (VU garbės daktaras) pristatys savo žodyną apie žymius italus Lietuvoje.

• Apaštališkasis nuncijus Georg Gänswein (atstovaujantis Šventajam Sostui Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bei praleidęs daugiau nei du dešimtmečius šalia Benedikto XVI) papasakos apie savo patirtį su italų kalba ir jos reikšmę Vatikane.

Renginio programą galite rasti čia:

Maloniai kviečiame į Literatūros seminarą, kuriame dr. Milda Baltrimienė pristatys spaudai rengiamą monografiją „Liudijimo literatūros aktualumas žmogaus teisių sampratai“. Monografija parengta podoktorantūrinės stažuotės VU Filologijos fakultete, Lietuvių literatūros katedroje metu. Diskusijoje dalyvaus prof. Eglė Kačkutė-Hagan, doc. Darius Kuolys, doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė.
Laukiame Jūsų spalio 8 d. (antradienį), 17 val. Jono Balkevičiaus auditorijoje arba nuotoliu zoom platformoje (nuoroda bus paskelbta vėliau).
Dr. Milda Baltrimienė yra baigusi politikos mokslų bakalauro ir filosofijos magistro studijas. 2019 m. Filosofijos fakultete apgynė daktaro disertaciją „Subjektinių teisių prigimties problema šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose“. Pagrindinės mokslinių interesų sritys: subjektinių teisių prigimties tyrimai, teisinis pozityvizmas, žmogaus teisių ir orumo samprata.

Kviečiame į Filologijos fakulteto prof. dr. Irinos Melnikovos, doc. dr. Jurgitos Katkuvienės kartu su kolege iš Tartu universiteto dr. Silvi Salupere išleistos monografijos „Semiotiniai skaitymo modeliai. Grimzdimas“ pristatymą. Susitikimas su autorėmis vyks spalio 17 d., jame dalyvaus dr. Dalia Satkauskytė, dr. Akvilė Rėklaitytė, Elžbieta Banytė, renginį moderuos dr. Paulius Jevsejevas.

„Poetinis tekstas – tai semiotinė nukrypimų ir kultūros kalbinės struktūros perorganizavimo žaismė. Perorganizavimo efektas - interpretacinio nevienareikšmiškumo didėjimas.“ (Silvi Salupere)

„Dantės keliautojo-pasakotojo nusileidimas į pragarą čia keičiamas rašto ir kalbančiojo grimzdimu į aiškiai struktūruojamą, bet fragmentuotą ir deformuotą praeities literatūros formų pragarą, kuris siūlo skaitytojui tapti keliautoju naujas prasmes kuriančiame senų formų pragare.“ (Irina Melnikova)

„Skaitydama laikiausi analitinio tako krypties (nuo paviršiaus struktūrų prie giliųjų), kitaip tariant, grimzdau į tekstą. Bet dugnas, metaforiškai sakant, dar nepasiektas: tiek visos knygos, tiek atskirų tekstų analizės, kaip minėjau, nėra baigtinės.“ (Jurgita Katkuvienė)

Knygoje „Semiotiniai skaitymo modeliai. Grimzdimas“ tiriama literatūros skaitymo problematika. Vedamos Algirdo Juliaus Greimo patarimo „atsiduoti praktikai ir parodyti semiotikos veiksmingumą“ – nes mokslinė praktika yra vienintelis būdas patikrinti semiotinius modelius, o ją įgyvendinus „pamaitinamas“ ir taikymo srities pažinimas, ir mokslinė teorija – autorės konstruoja tris semiotinio skaitymo logiką aiškinančius teorinius modelius ir tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio „Grimzdimas“ skaitymo modelius. Knygoje aptariama, kaip iš skirtingų semiotikų – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo – perspektyvos suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia poetinio teksto skaitymą ir kaip gali būti brėžiamos semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijos.

Susitikimas su autorėmis ir monografijos pristatymas vyks spalio 17 d. 17 val. Donelaičio auditorijoje

Knygos rengimą ir leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Kadaise į seimelius aptarti savo pavietui rūpimų klausimų rinkdavosi bajorai, dabar gi spręsti sau svarbių klausimų į Seimelį rinksis Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tiriantys mokslininkai ir mokslininkės, studentai ir studentės.

Seimelis – tarpdisciplininis akademinis studijų savaitgalis, skirtas ieškantiems ir ieškančioms erdvės pasimatyti su kolegomis, dalintis atradimais ir diskutuoti, ar tiesiog bendraminčių, besidominčių LDK tyrimais.

Pirmajame Seimelyje, spalio 4-5 dienomis, kviečiame kartu patyrinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės santykį su ją supančia aplinka – natūralia, urbanistine, menine.

Kas yra aplinka ir kaip žmogus gali ją kurti? Kaip aplinka – natūrali ar urbanistinė – gali nulemti žmogaus veiklą ir saviraišką? Ar anksčiau žmonės buvo abejingesni supančiai aplinkai? Kaip šiandien ją galima tirti?

Iš skirtingų žiūros taškų (menotyrininko, archeologo, filologo, istoriko, muzikologo) bandysime suprasti, kaip skirtingos aplinkos buvo įsivaizduojamos, pažabojamos ir įveiklinamos, kokią vietą užėmė asmens gyvenime ir kokią įtaką darė – aplinka žmogui ir žmogus aplinkai.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia

Renginio programa

Studente!

Turbūt esi girdėjęs klausimą: „Tai ką gi tu dirbsi, baigęs istoriją, filosofiją, japonologiją, skandinavistiką, sociologiją... (įsirašyk savo studijų programą pati(-s))?“. Jei bent slapčia toks klausimas sukirba ir tau – ATEIK ir išgirsk, kokie normų ir ribų nevaržomi yra humanitarinių ir socialinių mokslų absolvenčių(-tų) karjerų keliai. O jei esi ramus – irgi ateik ir pasidalink savo ramybe su kolegomis studentais ir studentėmis!

SPALIO 3 (ketvirtadienis), VU Teatro salėje ir Filologijos fakultete. 

APIE HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ ABSOLVENTŲ KARJEROS SPECIFIKĄ BEI GALIMYBES

13.00–14.00 – VU Teatro salė / VU Centriniai rūmai, II aukštas

Apie sochumų poreikį didelėse verslo bei valstybės organizacijose diskutuos:

* IT sektoriaus įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius JULIUS PURLYS
* Fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų sektoriaus įmonės „Citco“ kompanijų grupės Talentų pritraukimo vadovas Lietuvoje MODESTAS PAPLAUSKAS
* Valstybės saugumo departamento Personalo paieškos grupės vadovas TOMAS RAMANAUSKAS
** Diskusiją moderuoja VU kokybės vadybos specialistas, doktorantas KLAUDIJUS MELYS

DIRBU NE (TIK) PAGAL SPECIALYBĘ: ASMENINĖS ALUMNI ISTORIJOS

14.30–16.30 – 118 (Vinco Krėvės) aud. / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni pasidalins savo studijų ir karjerų istorijomis:

14.30–14.45 TOMAS BARTNINKAS (IF) Reklamos agentūra „Truth“
14.45-15.00 LIUCINA RIMGAILĖ (KF) Komunikacijos trenerė, verslininkė, konditerė
15.00–15.15 RŪTA ELIJOŠAITYTĖ-KAIKARĖ (FsF) Lietuvos leidėjų asociacija
15.30–15.45 ŽEMARTAS BUDRYS (FsF) Tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“
15.45–16.00 SIMONAS TEŠKEVIČIUS (IF) Kelionių agentūros „Kur toliau?“ steigėjas
16.00–16.15 DEIVIDAS BUDGINAS (KF) Darbuotojų ambasadorystės konsultavimo įmonės „Employee2consumer“ vadovas

VU KARJEROS CENTRO DIRBTUVĖS

14.30–16.30 – VU Filologijos fakultetas, I aukštas:
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Tinklaveika: kaip užmegzti ir palaikyti naujus ryšius” LINA UTURYTĖ / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 107 (Azerbaidžano) aud.
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Ką parašyti į CV, kai neturi ką rašyti?” TADAS KAROSAS / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 108 (Estų) aud.

PASIMATYMAI SU ALUMNI IR STUDENTAIS: UŽDUOK NEFORMALŲ KLAUSIMĄ

17.00–18.00 – Rašytojų menė / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

Greitieji pasimatymai su VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni ir studentų organizacijų atstovais.

Nuotr. Vytauto Kardelio

Šį rugsėjį Italijoje, Ligūrijoje, vyko tradicinė aštuntoji Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros dėstytojų doc. dr. Diego Ardoino ir dr. Julijos Šabasevičiūtės organizuojama ir vadovaujama dialektologinė ekspedicija. Joje šiemet dalyvavo penki Italų kalbotyros ir literatūros, Baltistikos ir Lietuvių kalbos katedrų nariai doc. dr. Diego Ardoino, doc. dr. Dainius Būrė, doc. dr. Gustaw Ferdynand Juzala-Deprati, prof. dr. Vytautas Kardelis, dr. Julija Šabasevičiūtė ir keturios Italų filologijos studijų programos studentės Ieva Baronaitė, Vanesa Repšytė, Amelia Ruskan ir Goda Smilgytė.

Dialektologinė ekspedicija buvo skirta Ligūrijos dialektams ir kultūrai pažinti, todėl iš pradžių susipažinome su svarbiais dialektologijos klausimais: medžiagos rinkimo principais, tikslais ir uždaviniais, taip pat su problemomis, kylančiomis fonetiškai ir morfologiškai nagrinėjant surinktą dialektų medžiagą. Kadangi renkama dialektologinė medžiaga yra labai plati ir ne vien kalbinė, šį kartą specialiai domėjomės Ligūrijos krašto liaudies muzika.

Dialektologinė ekspedicija vyko bendradarbiaujant su vietos kultūros asociacijomis: Centro Studi Ponentini, Circolo culturale Cà de Pujö, APS San Matteo, Confraternita di San Michele Arcangelo. Šių asociacijų prezidentai Giorgio Fedozzi, Federico Chiappori, Emilio Capalbo ir Gianluca Robbione padėjo mums susitikti su vyresnio amžiaus vietiniais informantais, iš kurių išgirdome  vieną iš Ligūrijos regiono dialektų iš pirmų lūpų. Išklausėme bei į diktofonus ir vaizdo kamerą įrašėme jų vaikystės prisiminimus, sužinojome, kaip augo miestai prie Ligūrijos jūros krantų, daug įdomios ir vertingos istorinės ir kultūrinės informacijos.

Be susitikimų su informantais, nemažai keliavome. Aplankėme Albengos vyskupijos istorinį archyvą (Archivio storico diocesano di Albenga), kurio direktorė dr. Alma Oleari pasakojo apie tai, kokia svarbi yra archyvuose laikoma medžiaga, kaip su ja dirbama, bei turėjome galimybę senuosius dokumentus pamatyti iš arčiau.

Taip pat nuvykome į Tarptautinį Ligūrijos studijų institutą (Istituto Internazionale di Studi Liguri) bei į Clarence Bicknell muziejų, kurių veiklą koordinuoja vyriausioji archeologė dr. Daniela Gandolfi, Bordigeros miestelyje. Čia susipažinome su britų archeologo, botanisto ir esperanto kalbos globėjo Clarence Bicknellio biografija, apžiūrėjome jo muziejų, biblioteką bei sodą. Svarbu pabrėžti, kad institutas ir muziejus glaudžiai ir produktyviai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra, o Italų filologijos studijų programos studentai turi puikių galimybių išskirtinėmis sąlygomis institute ir muziejuje atlikti praktiką ir naudotis turtinga Clarence Bicknellio biblioteka.

Nuotr. Vytauto Kardelio

Toirano miestelyje apsilankėme Val Varatellos etnografiniame muziejuje (Museo etnografico della Val Varatella), kur mus šiltai ir maloniai priėmė muziejaus įkūrėjas dr. Orlando Boccone. Muziejuje apžiūrėjome įvairiausius eksponatus, Varatellos slėnio miestelių praeities liudininkus. Muziejaus eksponatų kolekcija iš tiesų turtinga, ji prasideda nuo įvairiausių darbo įrankių, skirtų žemdirbystei, amatams, ir, žinoma, alyvuogių aliejaus spaudimui, o baigiasi visiškai įrengtais Palazzo d’Aste del Carretto kambariais. Vienas įdomiausių kambarių muziejuje buvo skirtas šv. Kalėdų tematikai – nuo ranka rašytų atvirukų iki mažyčių statulėlių, vadinamųjų macachi, vaizduojančių Jėzaus gimimą. Labai svarbu, kad muziejuje gavome leidimą filmuoti ir fotografuoti eksponatus: šią vaizdo medžiagą ateityje bus galima naudoti dialektologinėse ekspedicijose renkant medžiagą ir kalbantis su tarmiškai kalbančiais pateikėjais.

Netoli minėto muziejaus yra žymiosios Toirano olos (grotte di Toirano), kur pamatėme požeminių krioklių, nedidelių vandens telkinių, įspūdingo dydžio itin lėtai susidariusių natūralių akmens darinių, 12 400 m. pr. Kr. datuojamų žmonių pėdsakų, 22 000–48 000 m. pr. Kr. datuojamų urvinių lokių kaulų.

Ekspedicijos pabaigoje turėjome progą dalyvauti jau 65-ius metus vykstančioje San Matteo kaimo šventėje, Molino del Fico vietovėje, San Bartolomeo al Mare miestelyje. Iš arčiau susipažinome su vietiniais gyventojais, tradiciniais patiekalais bei muzika, taip pat turėjome progą šventės dalyvius supažindinti su ekspedicijos rezultatais. Mielai prisijungėme prie šventės ruošos darbų, o vakare buvome priimti ir į šokių aikštelę, kur išmokome keletą naujų šokių žingsnelių. Miestelio bendruomenė stengiasi išlaikyti šią gražią tradiciją ir keliems vakarams suburia ne tik miestelio gyventojus, bet ir kaimynus į šventą, kur tikrai galima pasisemti gerų emocijų, paragauti skanaus maisto ir pasibūti smagioje kompanijoje. Mums irgi teko šiek tiek pasavanoriauti šioje šventėje.

Džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti šioje ekspedicijoje, geriau pažinome Ligūrijos regioną, jo tarmes, tradicijas ir žmones iš arčiau bei leidome smagius vakarus su nuostabiais žmonėmis, gyva muzika bei skaniu naminiu maistu.

Italų filologijos studijų programos studentės Ieva Baronaitė, Vanesa Repšytė, Amelia Ruskan, Goda Smilgytė.

Fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina ir didžiuojasi Danguole Kotryna Kapkan, pirmadienį, rugsėjo 30 d., apgynusia daktaro disertaciją, tema: „BŪTI perfektų gramatinimas ir jo paribiai: Bario dialekto, bulgarų ir lietuvių kalbų atvejų tyrimai“; vadovas - prof. habil. dr. Aksel Holvoet. Danguolės disertacijos, parašytos anglų kalba, gynime, be Vilniaus Universiteto tyrėjų, taip pat dalyvavo ir recenzentai iš užsienio universitetų: prof. dr. Oesten Dahl (Stokholmo universitetas, Švedija) bei prof. dr. Malte Rosemeyer (Berlyno laisvasis universitetas, Vokietija). Tikimės ir linkime, kad Danguolė tęstų mokslo darbus ir toliau plėtotų gramatinimo tyrimus, atsakytų į klausimus užsibrėžtame tolesnių tyrimų perspektyvos kontekste.

Linkime sėkmės!