Sidebar

Bendros naujienos

IMG_5118.JPEG

Skandinavistikos centras, kur studijuojamos ne tik Šiaurės šalių kalbos, bet daug dėmesio skiriama jų visuomenėms, istorijai ir kultūrai, spalio 23 dieną pakvietė į „Karelišką seminarą“. Jį atidariusi centro vedėja Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė pasidžiaugė reta galimybe išgirsti naujų įžvalgų apie šį unikalų regioną, jo kultūrinę ir istorinę reikšmę iš dviejų šios srities ekspertų: dr. Satu Grünthal, Helsinkio universiteto literatūrologijos ir edukologijos docentės, dirbančios ir Vilniaus universitete, ir  dr.  Ilja Solomeš, istoriko ir skandinavisto, buvusio Petrozovodsko universiteto dėstytojo, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą su šeima persikėlusio gyventi į Lietuvą, iš kur kilusi jo giminė.

IMG_5117.JPEG

Dr. I. Solomeš pranešimas įvedė į sudėtingą Karelijos istoriją, regiono padalijimus ir aptarė, kaip istoriškai Rusijoje ir Suomijoje buvo konstruojami ,„didieji naratyvai“ apie Kareliją. Išryškindamas kareliškosios tapatybės niuansus bei skirtumus tarp Suomijos Karelijos ir Karelijos Respublikos, jis pristatė Kareliją kaip sienas kertančių ryšių erdvę, formuojamą kaimyninių valstybių interesų.

,„Valstybinė siena karelams buvo iššūkiu ir grėsme, bet taip pat ir galimybių lauku“, – teigė istorikas, pasakodamas apie abejose sienos pusėse gyvenusių karelų valstiečių prekybinius ryšius ir stereotipinius kaimyno įvaizdžius.

Dr. I. Solomeš taip pat nušvietė, kaip Karelijos Respublikos naratyvas buvo formuojamas sovietmečiu ir kaip tai atsispindi dabartinės atminties politikos ir jos retorikos kontekste: „Dar iki 2014 Krymo aneksijos, iškilo iškaba „Karelija – Rusijos forpostas“, turinti akivaizdžią militaristinę potekstę.“

Anot pranešėjo, Rusijos karas prieš Ukrainą visiškai sustabdė anksčiau labai produktyvų akademinį bendradarbiavimą tarp mokslininkų, tyrinėjusių Kareliją abipus sienos.

IMG_5110.JPEG

Po šio istorinio ir politinio pranešimo Dr. S. Grünthal pakvietė pažvelgti į Kareliją iš estetinės perspektyvos, parodydama, kaip prarastasis Vyborgo miestas iškyla kaip vieta ir motyvas literatūroje bei vaizduojamame mene, ir pateikdama originalią jo simbolinės svarbos kareliškam identitetui interpretaciją. Kaip svarbiausius pavyzdžius mokslininkė pristatė dvi menininkes, išlaikiusias gilų asmeninį ryšį su šiuo miestu: rašytoją Iris Kähäri ir dailininkę Elga Sesemann.

„Suomių pokario laikų literatūroje Vyborgas dažniausiai vaizduojamas kaip „auksinis miestas“ – laimės, harmonijos ir humoro buveinė, o Iris Kähäri Vyborgas yra kitoks. Ji vaizdavo miesto pakraščius, kontraversišką diasporos gyvenimą, vyborgiečių nusivylimą, aplankius miestą sovietmečiu“, – komentavo mokslininkė.

Aptardama Elgos Sesemann paveikslus, mokslininkė parodė, kaip savitai juose atgimsta dailininkės vaikystės kraštovaizdis, nuspalvindamas juos melancholišku praradimo ilgesiu. Šios dailininkės biografija taipogi leido mokslininkei kultūriškai susieti Kareliją ir Lietuvą, prisimenant filosofo Vosyliaus Sezemano ir poeto Henry Parlando, su kuriais dailininkė turėjo giminystės ryšių, asmenybes.

Seminarui ypatingos svarbos suteikė naujojo Suomijos Ambasadoriaus, profesionalaus istoriko, apsilankymas. Jo Ekseclencija dr. Jaakko Lehtovirta ne tik domėjosi renginio dalykiniu turiniu, bet ir skyrė laiko po seminaro neformaliai pasikalbėti su studentais, dėstytojais ir svečiais.

2024 m. spalio 30 d. VU Vokiečių filologijos katedra ir Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo (DBJW) Lietuvos biuras surengė Lietuvos jaunimo susitikimą su Vokietijos kariuomene Rukloje, kur šiuo metu dislokuotas NATO priešakinės vadavietės elementas.

Susitikime dalyvavo Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros, Vytauto Didžiojo universiteto studentai ir dėstytojai, taip pat - moksleiviai iš Vilniaus ir Kauno. Grupę lydėjo ir renginį organizavo vyresnysis leitenantas Daniel Becker ir VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojas doc. dr. Daumantas Katinas.

Po bendros nuotraukos dalyviai pirmiausia buvo supažindinti su Bundesvero užduotimis ir veikla Lietuvoje, vėliau visi susitikimo dalyviai neformaliai bendravo su Bundesvero atstovais. Ekskursija tęsėsi apžiūrint Rukloje dislokuotą karinę techniką. Dalyviams buvo suteikta galimybė susipažinti su įvairiais tankais, karinėmis transporto priemonėmis ir kita technika.

Po to vyko bendri pietūs su Vokietijos, Nyderlandų, Čekijos ir Lietuvos kariais. Po pietų dalyviai turėjo galimybę iš arti apžiūrėti karinę techniką, asmeniškai pabendrauti su vokiečių kariais, išbandyti maisto paketus ir nusifotografuoti.

VU Vokiečių filologijos katedra nuoširdžiai dėkoja Vokietijos Bundesvero atstovams ir tikisi palaikyti glaudžius santykius su Vokietijos kariuomene atvykstant Vokietijos brigadai į Lietuvą.

DBJW Rukla 01 copy

 IMG_6558.JPG

Spalio 26–27 dienomis Filologijos fakultetas tapo gyvu aviliu, nes vyko vyresnių klasių gimnazistams skirta „Lituanistikos akademija“, subūrusi per 30 mokinių iš visos Lietuvos. Kaip žinia, Akademijos tikslas – populiarinti lituanistiką, burti moksleivius, besidominčius literatūros subtilybėmis ir kalbos vingrybėmis.

Šiemet moksleiviai klausėsi įdomių ir unikalių paskaitų, kurias skaitė Filologijos fakulteto dėstytojai ir studentai, apie orientą ir poetą Donaldą Kajoką, tekstologiją ir Jurgį Kunčiną, burtažodžius ir užkalbėjimus šiandien, lietuvių kalbos balsius ir priebalsius, planines kalbas ir, žinoma, aktyviai diskutavo su rašytoja Akvilina Cicėnaite. Šį rudenį moksleiviai tapo jaunaisiais tyrėjais – dalyvavo Vilniaus miesto ekspedicijoje ir domėjosi, ar vilniečiai ir miesto svečiai tiki prietarais ir ar jų  laikosi. Nors užduotis reikalavo daug drąsos ir iniciatyvos, mokiniai sako: „buvo ir smagi, ir sunki užduotis, nes žmonės nesutikdavo kalbėti – labai patiko.“

Paklausus mokinių, kaip jie vienu žodžiu ir kodėl apibūdintų „Lituanistikos akademiją“, sulaukta vien džiugių atsakymų: „bendruomenė, atsipalaidavimas, įkvepianti, skrydis, vertà, visapusiška“, smagiausia yra tai, kad kiekvienas moksleivis norėtų sugrįžti, nes čia „pavyko pasisemti kažko naujo, santykis su kitu be galo svarbus, dalyviai turi galimybę gilinti savo žinias apie lietuvišką kultūrą, literatūrą, kalbą bei istoriją, plečia savo pasaulėžiūrą, pasijaučiu savimi ir alsuoju ta filologiška siela, kuri siekia naujų žinių, patirčių ir noro sugrįžti atgal!“

Dėkojame kiekvienam moksleiviui, išdrįsusiam užsiregistruoti, klaususiam ir diskutavusiam, kiekvienam lektoriui, sudominusiam, įkvėpusiam ir atsakiusiam į visus kilusius klausimus.

 stipendijddda.docx.jpg

Lietuvių fondas (JAV), bendradarbiaudamas su Lietuvių literatūros katedra, skiria vardinę Bernardo Brazdžionio stipendiją gabiems, gerai besimokantiems, dalyvaujantiems mokslinėje ir visuomeninėje veikloje studentams, studijuojantiems lietuvių literatūrą.

Šiais metais stipendija skirta studentėms lituanistėms: Monikai Kazabuckaitei, Godai Kunaikaitei, Gretai Leigaitei, Kornelijai Mikalauskaitei – už puikius akademinius pasiekimus, literatūrinę kūrybą, mokslinę veiklą, lietuvių literatūros sklaidą ir lituanistų bendruomenės telkimą.

Dėkojame mecenatams, džiaugiamės stipendininkių pasiekimais ir linkime joms kūrybinės energijos!

Stipendijos diplomai buvo įteikti spalio 25 d. Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu, dalyvaujant Lietuvių fondo atstovei dr. Daivai Litvinskaitei.

53213875830_2e24fecdbd_k.jpg

Spalio 28–29 d. kviečiame visus Vilniaus universiteto (VU) akademinius darbuotojus, turinčius rinkimų teisę, dalyvauti VU tarybos narių rinkimuose. Balsavimas vyks iš anksto nustatytose rinkimų vietose.

Jei prireiks antro balsavimo turo, balsavimas vyks lapkričio 12–13 d., o išankstinis balsavimas – lapkričio 5–6 d. Pasitikrinti savo rinkėjo teisę galite specialaus rinkimų polapio apačioje, įvedę vardą ir pavardę.

Balsavimas vyks iš anksto nustatytose vietose VU padaliniuose. Kviečiame pasitikrinti žemiau pateiktą sąrašą ir sužinoti, kuriose vietose galėsite išreikšti savo nuomonę VU tarybos rinkimuose.

Chemijos ir geomokslų fakultetas

Spalio 28 d.

Nuo 10.00 iki 16.00 val.

Geomokslų institutas, 312 kab.

M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius

Spalio 29 d.

Nuo 10.00 iki 16.00 val.

Chemijos institutas, 224 kab.

Naugarduko g. 24, Vilnius

Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas (kartu balsuoja Verslo mokyklos rinkėjai)

 

Spalio 28–29 d.

Nuo 10.00 iki 16.00 val.

Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, 417 kab.

Saulėtekio al. 9, Vilnius

Filologijos fakultetas

 

Spalio 28–29 d.

Nuo 10.30 iki 16.00 val.

UKI, Vokiečių kab.

Universiteto g. 5, Vilnius

Filosofijos fakultetas

 

Spalio 28–29 d.

Nuo 10.00 iki 16.00 val.

Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedra, 106 kab.

Universiteto g. 3, Vilnius

Fizikos fakultetas

 

Spalio 28 d.

Nuo 9.00 iki 17.00 val.

202 kab.

Saulėtekio al. 9, Vilnius

Spalio 29 d.

Nuo 9.00 iki 16.00 val.

202 kab.

Saulėtekio al. 9, Vilnius

Gyvybės mokslų centras

 

Spalio 28–29 d.

Nuo 9.00 iki 16.00 val.

C109 (stiklinis „kubas“ 1 a. fojė)

Saulėtekio al. 7, Vilnius

Istorijos fakultetas

Spalio 28–29 d.

Nuo 9.00 iki 16.00 val.

Naujosios istorijos katedra, 319 kab.

Universiteto g. 7, Vilnius

Kauno fakultetas

Spalio 28–29 d.

Nuo 9.00 iki 17.00 val.

Dekanatas, 1.1.01 kab.

Muitinės g. 8, Kaunas

Komunikacijos fakultetas

Spalio 28 d.

Nuo 08.00 iki 16.30 val. (12.00–13.00 val. pietų pertrauka)

I rūmai, 206 kab.

Saulėtekio al. 9, Vilnius

Spalio 29 d.

Nuo 08.00 iki 12.00 val.

I rūmai, 206 kab.

Saulėtekio al. 9, Vilnius

Matematikos ir informatikos fakultetas

Spalio 28–29 d.

Nuo 9.00 iki 16.00 val. (12.00–13.00 val. pietų pertrauka)

Akademijos g. 4, 207 kab.

Naugarduko g. 24, 208 kab.

Didlaukio g. 47, 511 kab.

Medicinos fakultetas

 

Spalio 28–29 d.

Nuo 9.00 iki 17.00 val.

Posėdžių salė, 129 aud.

M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius

Šiaulių akademija

Spalio 28–29 d.

Nuo 9.00 iki 16.00 val.

324 kab.

Vytauto g. 84, Šiauliai

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas

Spalio 28–29 d.

Nuo 9.00 iki 17.00 val.

207 kab.

Vokiečių g. 10, Vilnius

Teisės fakultetas

Spalio 28–29 d.

Nuo 9.00 iki 17.00 val.

I rūmai, 302 aud.

Saulėtekio al. 9, Vilnius

VU tarybos rinkimai organizuojami vadovaujantis VU senato patvirtintu Vilniaus universiteto tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašu ir VU senato 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. SPN-34 „Dėl Vilniaus universiteto tarybos rinkimų inicijavimo“.

Visą aktualią informaciją apie kandidatus rasite polapyje „Rinkimai į VU tarybą 2024“, o naujausią informaciją apie debatus – polapio skiltyje „Debatai“.

20241024_143033.jpg

2024 m. spalio 24 d. VU Partnerystės prorektorius prof. dr. Artūras Vasiliauskas bei UAB LITIT direktorė CEO Kristina Kikalienė ir LITIT pardavimų vadovas CSO Andreas Faber pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama stiprinti germanistikos studijas ir atkreipti dėmesį į vokiečių kalbos ir vokiškai kalbančių šalių studijų reikšmę. Pasirašant sutartį dalyvavo ir VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU Vokiečių filologijos katedros vedėja doc. dr. Vaiva Žeimantienė ir katedros dėstytojas, kuruosiantis bendradarbiavimą tarp Vilniaus universiteto ir UAB LITIT, doc. dr. Daumantas Katinas. Nuotoliu taip pat bus pasirašyta sutartis ir su UAB Reiz Tech.

Abi įmonės yra informacinių technologijų įmonės, dirbančios su stambiausiais klientais iš viso pasaulio. Bendrovėje UAB Reiz Tech dirba žmonės iš 30 pasaulio šalių įvairiuose kontinentuose, o šių metų balandį įsteigta UAB LITIT koncentruojasi tik į Vokietijos rinką. Šios įmonės yra NTT Data dalis ir abiejose juntamas nemenkas vokiečių kalbos poreikis, tiek mokant esamus darbuotojus vokiečių kalbos, tiek ieškant vokiškai kalbančių specialistų.

Su UAB Reiz Tech VU Vokiečių filologijos katedra bendradarbiauja jau kurį laiką – pernai įmonė įsteigė dvi vardines stipendijas Vokiečių filologijos studentėms, organizavo atvirų durų dienas, atvyko į universitetą pasakoti apie vokiečių kalbos ir verslo sąsajas, prisideda steigiant prizą Metų vokiečių kalbos mokytojo/-os rinkimuose.

Šiemet abi įmonės VU Vokiečių filologijos studentams/-ėms įsteigs po vieną 1000 EUR vertės stipendiją, prisidės finansiškai ir prie VU Vokiečių filologijos katedros inicijuoto Metų vokiečių kalbos mokytojo/-os projekto, atvyks į paskaitas, kvies pas save į verslo vokiečių kalbos seminarus, siūlys apmokamas praktikas studentams, dalyvaus VU Germanistikos studijų programos viešinimo akcijose.

Vokiečių filologijos katedros vedėja doc. dr. Vaiva Žeimantienė sakė, kad katedrai labai svarbios bendradarbiavimo sutartys su verslo įmonėmis UAB LITIT ir UAB Reiz Tech. Tai, kad informacinių technologijų srityje dirbančios bendrovės steigia tikslines stipendijas VU Vokiečių filologiją, germanistiką ir Anglų ir vokiečių kalbą studijuojantiems studentams, rodo, kokios svarbios yra vokiečių kalbos žinios verslui.

 1000015108.jpg

2024 m. spalio 21–22 dienomis Filologijos fakultete viešėjo Amsterdamo universiteto profesorius Charles’as Forceville’is. Gerai žinomas vizualumo, vaizdinės ir daugiaterpės metaforos tyrėjas, kurio darbus leidžia Routledge, Mouton de Gruyter, Cambridge University Press leidyklos, skaitė paskaitas apie metaforą reklamoje ir kine, apie vaizdinių ir daugiaterpių metaforų paveikumą. Daugiaterpė metafora (multimodal metaphor) suvokiama kaip metafora, kuriai kurti pasitelkiamos kelios terpės, pavyzdžiui, vaizdas ir garsas, vaizdas ir kalba ir pan.

Metafora, anot gerai žinomų amerikiečių autorių Lakoff’o ir Johnson’o, yra būdas suprasti vieną žmogiškosios patirties sritį per kitą. Komunikuodami metaforiškai, kalbame, pavyzdžiui, apie gyvenimą, pasitelkdami mums pažįstamas kelionės, daug konkretesnės srities, detales. Taip randasi pasakymai savo gyvenimo kelyje sutikau daug draugų ar priėjau gyvenimo kryžkelę. Viena iš tų sričių gali būti perteikiama vaizdu, kita – žodžiais. Sritys neretai susiejamos labai kūrybiškai.

1000015130.jpg

Populiariosios kultūros vartotojai ne visuomet aiškiai suvokia, kaip viešosios erdvės vaizdai tampa paveikūs. Net ir gerai atpažįstamas vaizdas, netikėtai susietas su tekstu ar garsu, pažadina mumyse sąsajas su aktualiomis problemomis. Taip balandžiai pamatomi kaip migrantai, o per stalą braukiama vizitinė kortelė žybteli kaip kovai parengtas peilis. Vaizdinės ir daugiaterpės metaforos yra puikiai pasitarnavusios tiems, kurie vengia išsakyti mintį tiesmukai, to dėl įvairių priežasčių daryti negali ar tiesiog siekia didesnio paveikumo. Pavyzdžiui, vaikams kuriamas turinys turi atitikti vaiko amžių, suaugusiųjų turinys negali būti tiesmukai perkeliamas. Tačiau įdomu, kad kai kuriose visuomenėse būtent vaikams skirtuose kūriniuose kūrėjai meistriškai koduoja ne tik vaikišką, bet ir platesnės reikšmės žinutę, kurią perskaitome keliais skirtingais būdais.

Reaguojant į politines aktualijas, kuriant socialinę reklamą labai dažnai pasitelkiama vizualioji ar daugiaterpė metafora. Profesorius savo paskaitose pabrėžė, kad vaizdų mūsų gyvenime daugėja, o vizualumas užima vis svarbesnę vietą. Tą gerai matome socialiniuose tinkluose. Natūralu, kad ir vizualumo tyrimų daugėja.

Ch. Forceville’io paskaitos sulaukė ne tik studentų, bet ir dėstytojų, mokslininkų susidomėjimo. Vyko prasminga diskusija, abi dienas netilpusi į paskaitos laiką ir persikėlusi į koridorių.

Dėkojame visiems, kas susidomėjote ir aktyviai dalyvavote!

Įvairiakalbių tyrimų centras

 PXL_20241022_103758733.PORTRAIT.ORIGINAL.jpg

Spalio 22 d. Filologijos fakultete apsilankė Graikijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Grigoris Karahalios. Susitikimo metu ambasadorius pristatė naujas Graikijos vyriausybės finansinės paramos graikų kalbos, kultūros ir klasikinėms studijoms galimybes bei pabrėžė didelį interesą stiprinti šią studijų sritį Vilniaus universitete. Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas apibūdino ambasadoriui dabartinę senosios ir naujosios graikų kalbos bei kultūros studijų situaciją, aptarė aktualiausius šių studijų stiprinimo ir paramos poreikius, galimas paskatas studentams, dėstytojams ir klasikinę filologiją norintiems rinktis moksleiviams.Tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė aptarė vykdomus Erasmus+ programos mainus su Graikijos universitetais ir jų abipusį suaktyvinimą.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos