ARKSI naujienos

Nuoširdžiai sveikiname Fakulteto dėstytoją dr. Vilių Bartninką, kuriam Kovo 11-ąją iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime buvo įteikta 2023 m. Valstybės nepriklausomybės stipendija. 

Džiaugiamės, kad galime pasidalinti laureato kalba su Fakulteto bendruomene.

Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai ir vadovės, Seimo nariai ir narės, valstybės atkūrėjai ir atkūrėjos, užsienio ambasadoriai, brangūs svečiai,

Dėkoju Komisijai už suteiktą apdovanojimą, progą į Jus kreiptis ir paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. Valstybingumo klausimas šiems autoriams buvo svarbus - jiems rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas tikrai nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis į praeities ženklus ir ateities galimybes, ieškant to, kas mus atgaivintų. Jie abu ieškojo idealios Lietuvos. Ne pasakų, ne reklaminių įvaizdžių, bet idėjų ir simbolių, sąvokų ir tekstų, kuriuos mes kartu, kaip politinė tauta, esame sukūrę.

Šiandien švenčiame būtent tokį kūrinį, mūsų valstybės nepriklausomybės atstatymą ir jo Aktą, tekstą, kuriuo šis veiksmas išreikštas. Politikoje dažniau vertiname darbus, vis dar sakome „mažiau kalbų, daugiau darbų“, primiršdami, kad žodžiai ir darbai sudaro nedalomą visumą. Lietuvos istorija yra ne tik žygiai ir statybos, bet ir laiškai, aktai, statutai, poemos, eilėraščiai ir konstitucijos. Tekstai brėžia idealios Lietuvos vertybių ir tikslų kontūrus, darbai geriau ar blogiau tai įgyvendina.

Mūsų valstybės idealas ir dabar yra kruopščiai saugomas 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos. Šis idealas savo išgryninta forma pasirodo pačioje pradžioje, Preambulėje. Preambulė prasideda nuo praeities laiko ir prisiminimo: „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“. Tarsi pabudusi po gilaus politinio miego, tautos atmintis išsklaido sapnus sugrąžindama į tikrovę, suvokimą, kad esame valstybė, o kartu su savimi atnešdama prisiminimų bangą.

Preambulės toliau minimi prisiminimai yra apie mūsų politinės gyvasties ženklus – sukurtus teisynus, dalyvautas kovas, perduotą kultūrinį palikimą – ir šie ženklai nurodo į gausybę istorinių pasakojimų. Petras Dirgėla mus mėgo vadinti mažais istorijos mikrobais, žmonėmis, kurie turi tvirtą buvimą istorijos tėkmėje. Šie pasakojimai taip pat primena apie mūsų ryšius su aplinkinėmis tautomis ir valstybėmis, apie amžiną pareigą priešintis despotijoms ir padėti laisvės draugams. Šiandien tokią pareigą vykdome Ukrainai, iki kol jos jau turima moralinė pergalė taps karine ir politine pergale.

Atmintyje atrandame, kad kiekvienas iš mūsų yra istorinis ir politinis veikėjas. Būtent apie veikimą toliau jau esamuoju laiku kalba ir Preambulė. Ji išskiria dviejų veiksmų svarbą dabarčiai: pirma, aktyvią kūrybą, kurios realizavimo formas kiekvienas iš mūsų laisvai renkasi savo gyvenime; antra, rūpinimąsi tarpusavio bendrystės saitais, santarve. Gintaras Beresnevičius tai įvardijo Vyčio ir Rūpintojėlio simboliais. Vytis žymi aktyvią jėgą, pasitikinčią savimi ir atvirą naujovėms, Rūpintojėlis nurodo į kontempliatyvų, rūpestingą santykį su tikrove. Beresnevičius tikėjo, kad niekas negali savintis šių simbolių atskirai, nes kiekviename iš mūsų jie yra įrašyti bendrai.

Žmogiškasis vyksmas negali būti betikslis, todėl Preambulė baigiasi žvilgsniu į ateitį ir jos moralinėmis gairėmis. Ji pareiškia, kad nuo šiol mes sieksime „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Tai yra sunki užduotis mums. Atvirumas įpareigoja gerbti žmogaus orumą ir žmonių įvairovę, puoselėjant tai saugančias teises ir institucijas, be to, kuriant ir naujas. Teisingumas reikalauja atrasti tokius gėrybių paskirstymo būdus valstybės struktūrose, kurie įgalintų piliečius klestėti ir patiems siekti savo išsipildymo. Darna numato viešąjį gyvenimą, pagrįstą empatija, gebėjimu tartis girdint ir suprantant vienas kitą.

Šį pažadą mes esame priėmę ir šiandien kaip niekad anksčiau turime stengtis atrasti tas politines ir teisines formas, kurios leistų jį įgyvendinti.

Preambulė yra ypatinga Konstitucijos dalis. Antikos filosofas Platonas manė, kad įžangos į įstatymus sutvirtina juos: preambulės yra tai, kas saugo įstatymo balsą piliečių sielose.

Tad nepaliaukime klausytis mūsų steigties dokumentų.

Gražios Jums visiems šventės!

2023 m. sausio 23-25d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko partnerių susitikimas, kurio metu kolegės iš Meinuto (prof. Valerie Heffernan, Marian Crowley-Henry) Upsalos (prof. Jenny Björklund), Jüvaskula (Armi Mustosmäki) ir Vilniaus universitetų (prof. Eglė Šumskienė, Eglė Kačkutė) dirbo prie bendros mokslo finansavimo paraiškos ir bendrų publikacijų.

Vasario 1 d. 19 val. „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius) paskaitą „Motinystės siaubas Airijos kine: jo vaizdavimo ir industrijos įsitraukimo tyrimas“ skaitys projekto MotherNet narės, mokslininkės iš Airijos Meinuto universiteto dr. Sarah Arnold ir dr. Anne O’Brien. Paskaita vyks anglų kalba Paskaitos metu nagrinėjama, kaip motinystė vaizduojama airių siaubo filmuose: „Tu man ne mama“ („You Are Not My Mother“, rež. Kate Dolan) ir „Skylė žemėje“ („The Hole in the Ground“, rež. Lee Cronin). Kartu atkreipiamas dėmesys į neretai siaubingą elgesį su dirbančiomis motinomis kino ir televizijos industrijoje. „Meno avilys“ paskaitą organizuoja drauge su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedra. Paskaita yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos rasite čia

Vasario 14 – 15 d. Filosofijos fakultete viešas paskaitas skaitys Maynooth universiteto Airijoje dėstytoja dr. Ciara Bradley.

Dr. C. Bradley fakulteto studentams, bendruomenei ir visiems susidomėjusiems skaitys net kelias paskaitas:

Vasario 14 d.

15:00 – 16.30 ‘Community Work – Principles, Processes, Practices; 201 a.
17:00 – 18.30 Community Development Approach to Research; 201 a.

Vasario 15 d. 

15:00 – 16.30 ‘Women, feminist theory and social policy’; 301 a.
17:00 – 18.30  Participatory Action Research; 201 a.

Dr. C. Bradley yra Maynooth universiteto Taikomųjų socialinių studijų katedros dėstytoja, bendruomenės plėtros darbuotoja, bendruomeninio darbo edukatorė ir socialinių mokslų specialistė, įsipareigojusi siekti lygybės, socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir solidarumo su visais, kurie susiduria su nelygybe ir neteisybe visais savo praktikos aspektais: dėstymu, moksliniais tyrimais ir visuomenine veikla.

Paskaitos yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Daugiau informacijos čia

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Benediktas Vachninas

Politika ir teologija homeriniame Himne Hermiui

Vilius Bartninkas

Teologija ir matematika vėlyvojo laikotarpio Platono etikoje

Matas Keršys

Atomo nukrypimas Epikūro filosofijoje ir iš atsitiktinumo kylantis prieštaravimas laisvajai valiai

Mantas Adomėnas

Kas čia juokinga? Democritus ridens Juvenalio dešimtojoje satyroje

Audronė Kučinskienė

Loci kaip pajuokos objektas: tarp Cicerono retorikos teorijos ir praktikos

Fatima Eloeva

Filologijos antinomija (Jules’o Davido požiūris)

Tradicija tapęs kasmetinis ALPF vasaros universitetas vyko birželio 27 d. – liepos 1 d. nuotoliniu būdu. Su Vilniaus universiteto ir Prancūzų instituto Lietuvoje parama įgyvendintas projektas subūrė mokytojus ne tik iš Lietuvos, bet ir Bulgarijos, Latvijos, Maroko, Lenkijos bei Rumunijos.

Vasaros universitetą atidarė Vilniaus universiteto filologijos fakulteto dekanė Inesa Šeškauskienė ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard.

Šių metų renginių tema – darnaus vystymosi mokymas prancūzų kalba. Savaitę vykusių susitikimo metu mokytojai tobulino savo įgūdžius įvairiose mokslo dirbtuvėse ir simuliacinėse užduotyse. 

Renginius moderavo ALPF vykdomosios valdybos nariai Sigita Mažukėlytė, Miroslav Stasilo, Gintarė Baciuškienė, Danutė Stankaitienė ir Gerda Gavėnaitė. Mokymus ir seminarus vedė:

• Danguolė Povilaitienė (Nacionalinė švietimo agentūra), kuri pristatė naujausius užsienio kalbų mokymo programų pokyčius Lietuvoje;

• Eglė Petronienė (Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas), kuri seminaro dalyvius supažindino su skirtingų tekstų tipais;

• Anne-Marie Pouleau (Frankofonijos centro Nicoje ekspertė), kuri pristatė prancūzų kalbos mokymosi priemones per kalbėjimą ir debatus;

• Driss Louiz (Ibn Tofail universiteto profesorius, Kénitra, Marokas), kuris vedė mokymus apie argumentaciją rašant tekstus;

• Miroslav Stasilo (Vilniaus universiteto dėstytojas, ALPF viceprezidentas), kuris pristatė skirtingus žodinių pasisakymų ir diskusijų tipus;

• Raminta Kerševičiūtė, kuri skaitė pranešimą apie ekologiją literatūroje;

• Jalil Mars (Ibn Tofail universiteto magistrantas, Kénitra, Marokas), kuris kalbėjo apie ekologijos ir lingvistikos sąsajas;

• Jogailė Bobrozovaitė (Vilniaus universiteto antro kurso studentė), kuri pristatė savo požiūrį į tvaraus gyvenimo problemas ir iššūkius;

• Giedrė Valentukevičienė (Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytoja), kuri pristatė žodinės raiškos mokymosi būdus naudojant skaitmeninius šaltinius;

• Christine Martinez (Varšuvos universiteto dėstytoja, Lenkija), kuri skaitė pranešimą apie ekologijos diskursą.

Prancūzų institutas Lietuvoje ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų asociacija visiems ALPF nariams, prancūzų kalbos mokytojams ir studentams Lietuvoje linki linksmų atostogų ir laukia susitikimo jau šį rugsėjį!

2022 m. balandžio mėnesį VU FilF Klasikinės filologijos katedros studentai, dėstytojai ir alumnai dalyvavo pažintinėje ekspedicijoje, kuri šiemet tyrinėjo daugiausiai senovės makedonų kultūrinį palikimą. Klasikinės filologijos magistrantė Vaiva Vasiliauskaitė pasidalijo savo įspūdžiais.

„Balandžio mėnesį, po dvejus metus trukusios pertraukos, vėl vykome į „klasikų kelionę“ – taip vadiname kasmet ar kas porą metų katedros vedėjos Audronės Kučinskienės organizuojamą klasikinės filologijos studentų ir dėstytojų edukacinę išvyką į kraštus, apie kuriuos skaitydami ir rašydami leidžiame dienas. Šįkart lankėme šiaurės Graikiją, Makedonijos karalių kraštą, IV a. iš nedidelės karalystės virtusį didžiąją tuo metu pažinto pasaulio dalį kontroliuojančia imperija. Atvykome pamatyti senųjų Makedonijos sostinių, kuriose Aleksandras Didysis kadaise švęsdavo savo karinius triumfus, o pakeliui aplankėme Kerkyrą, senuosius Acheronto ir Dodonės orakulus, Salonikus, kupinus įdomių bizantiškojo Graikijos laikotarpio fragmentų, Olimpo kalną, stūksantį aukštai virš senųjų miestų griuvėsių.

Kerkyra, kurioje nusileido lėktuvas, pasitiko kvapniu oru ir jūros bangų mūša. Vaikštinėdami siauromis miestelio gatvėmis sužinojome, kad labirintiškas išplanavimas neatsitiktinai primena venecijietišką: XV–XVIII a. Kerkyra buvo vadinama „Venecijos vartais“, iš čia venecijiečiai daugelį metų sėkmingai gynėsi nuo osmanų imperijos. Kerkyros archeologijos muziejuje išvydome ir pribloškiantį Artemidės šventyklos frontoną su Gorgone Medūza – seniausią žinomą skulptūrinį frontoną Graikijoje. Persikėlus į žemyną įspūdį netruko padaryti senųjų Acheronto ir Dodonos orakulų archeologinės vietovės, įsitaisiusios plačiuose saulės nutviekstuose slėniuose. Į Acheronto orakulą žmonės kreipdavosi, norėdami susisiekti su mirusiaisiais. Pasak legendos, prie Acheronto upės buvęs ir nusileidimas į Hado viešpatiją, kurioje keliaudamas į Italiją viešėjo Enėjas. Dodonos orakulas, priešingai, vedė arčiau olimpietiškų aukštumų: pradžioje deivės-motinos Dionės, vėliau Dzeuso ištarmes žyniams čia šnibždėdavo šnarantys ąžuolo lapai. Nors pranašaujančio ąžuolo rasti jau nepavyko, mėlynos kalnų keteros suteikė puikų foną šviesiems buvusio miesto griuvėsiams, žymintiems orakulą supusio miesto klestėjimą.

Antroji kelionės dalis prasidėjo atvykus į Salonikus, miestą, kurį 315 m. pr. Kr. įkūrė Kasandras Makedonas savo žmonos, Aleksandro Didžiojo sesers garbei (todėl tikslus miesto pavadinimas lietuviškai būtų Tesalonikė). Nors iš pirmo žvilgsnio ant jūros krašto įsikūręs miestas pasirodė atitrūkęs nuo praeities, modernus ir triukšmingas, pasivaikščiojus atsiskleidė, kad už kiekvieno posūkio stūkso bizantiškosios Tesalonikės praeities ženklai: įspūdingos bažnyčios ir  monumentai, primenantys, kad kadaise čia buvo antroji Bizantijos imperijos sostinė šalia Konstantinopolio. Iš Tesalonikės nesunkiai pasiekėme ir senovės Makedonijos sostines – Aigus, kuriuose įsikūręs muziejus puikavosi valdovų kapais bei senoviniais auksakalystės meno šedevrais, ir Aleksandro Didžiojo gimtinę Pelą, išsiskiriančia milžiniška agora bei puikiai išlikusiomis mozaikomis. Nors tolimesnį kelionės maršrutą sutrukdė Graikijos darbuotojų streikai, dėl kurių nepavyko iš karto aplankyti  archeologinės Dijo vietovės, dieną vainikavo kvapą gniaužiantys vaizdai pakilus į dievų buveinę Olimpą – pribloškiantį tiek žvelgiant į ūkanotą kalno viršūnę iš apačios, tiek į žėrinčius tolius nuo jo šlaitų. Galiausiai aplankėme ir Diją, miestą aplink Dzeusui dedikuotą šventyklą. Gali būti, kad būtent čia įvyko Plutarcho aprašytas epizodas, kuriame jaunas Aleksandras Didysis sutramdė savo šešėlio bijojusį žirgą Bukefalą.

Keliaujant po Graikiją nustembi, kad mene ir literatūroje užfiksuota mistinė šalies aura nėra su laiku išblėsusi fikcija: pradedant skardingais kalnais, akytomis salų pakrantėmis, baigiant juodais kiparisais ir gėlių nubarstytomis pievomis, nesunku patikėti, jog tokioje vietoje išties gali vertis urvai į mirusiųjų karalystę ir medžių šlamėjime reikštis kasdieniais pavidalais prisidengę dievai. Savo grožiu ir įvairove šalies gamta buvo nepamainomas fonas mūsų, keliautojų, pasakojimams apie istorinę ir mitologinę lankomų vietų praeitį, padėjo patirtimi geriau suprasti sluoksnius, egzistuojančius už skaitomų tekstų. Buvo nuostabu po dvejų karantino metų vėl atgaivinti puikią klasikų tradiciją, susiformavusią būtent todėl, kad patirtume malonumą sujungdami tekstą ir vaizdą į viena, atrasdami savo asmeninį senojo ir naujojo pasaulio paveikslą.“

Gegužės 4-5 d. Vilniaus Universitete lankysis ir viešas paskaitas skaitys Leideno universiteto mokslininkė, Antikos filosofijos tyrinėtoja dr. Aistė Čelkytė. 

Dr. Čelkytė neseniai paskelbė pirmąją monografiją „Stoikų grožio teorija“ (2020 m. Edinburgo universiteto leidykla), kurioje analizuoja stoikų argumentuose naudojamą estetinį žodyną ir rekonstruoja iš jo plaukiantį požiūrį į grožį. Šiuo metu taip pat tyrinėja antikinės estetikos, medicinos ir politinės ekonomijos teorijas.

Dr. Čelkytė apgynė disertaciją Sent Andruso universitete tema „Chrisipas apie grožį: stoiko estetinių savybių koncepcijos studijos“ (2015 m.), vėliau dirbo Jonsei ir Utrechto universitetuose. Savo tyrimus yra viešinusi konferencijose Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir publikavusi kaip mokslinius straipsnius tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Apeiron“ ir „The Classical Quarterly“. 

Facebook renginys >

Gegužės 4 d. (trečiadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Stoikai apie meno paskirtį

Anotacija: „Neseniai išleistoje knygoje „Stoikų grožio teorija“, argumentavau, kad stoikai teigė, jog grožis priklauso nuo funkcinės struktūros, tai yra, objektai yra gražūs, jei jie turi struktūrą, kuri leidžia jiems atlikti savo paskirtį/funkciją ypač efektyviai. Tokią grožio koncepciją stoikai naudoja kalbėdami apie žmonių fizinį ir moralinį grožį, pasaulio grožį ir kitus natūralius objektus. Nors meno objektai nėra diskutuojami šioje knygoje, tokia grožio samprata taip pat verčia kelti įdomų klausimą apie juos: kokia yra meno objektų paskirtis/funkcija? Šioje paskaitoje pristatysiu stoikų fragmentus apie meną, jų keliamas problemas ir interpretaciją, padėsiančią atsakyti į šį fundamentalų klausimą.“

Gegužės 5 d. (ketvirtadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Brusono „Oikonomikos“ ir antikinė ekonomikos filosofija

Anotacija: Brusono „Oikonomikos“ – mažai žinomas traktatas netgi tarp klasikos tyrinėtojų. Turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių jis nesusilaukė daugiau dėmesio, yra teksto perdavimo istorija: šis traktatas išsaugotas viename vertime į arabų kalbą ir dviejuose fragmentuose išlikusiuose Johano Stobajo doksografinėje kolekcijoje. Nepaisant metodologinių iššūkių, šis neopitagorietiškas traktatas yra labai vertingas šaltinis studijuojant "oikonomia" kaip literatūrinį-filosofinį žanrą, ne tik dėl to, kad turime nedaug šaltinių iš Helenistinio periodo, bet ir dėl neįprastų Brusono metodų ir unikalaus turinio. Traktatas pasižymi ne tik motyvais, pažįstamais iš Ksenofonto, Platono ir Aristotelio raštų, bet ir unikalia žmogaus prigimties samprata, paremta Helenistinės medicinos pasiekimais. Šioje paskaitoje bus teigiama, kad Brusono traktatas yra įspūdinga Helenistinių mokslų santaka verta didesnio mokslininkų dėmesio.

Renginį organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija „Societas Classica“.

Maloniai kviečiame į II-ąją Klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) K. Donelaičio auditorijoje (VU Filologijos fakultetas, M. K. Sarbievijaus kiemas, Lituanistikos centro pastato įėjimas, 1 aukšte. Žr. žemėlapyje >)

Šių metų konferencijos tema – Homeriniai himnai, kurių lietuviškas Audronės Kudulytės-Kairienės vertimas pasirodė 2016 m. (Aidai). Tai yra vienas svarbiausių senovės graikų religijos šaltinių, pasakojančių apie dievų kilmę, jų bandymus įsitvirtinti dieviškame panteone ir žmogaus pasaulyje. Šiuose poetiniuose tekstuose persipina Rytų mitologijos ir Homero įtakos, įtampos tarp senųjų kultų ir naujų pamaldumo formų, politiniai archajinio pasaulėvaizdžio elementai ir pamatinis graikų poreikis pažinti juos supančią tikrovę.

Konferencijoje bus skaitomi 5 studentų pranešimai, kurie aptars svarbiausių himnų filologinius klausimus, religinius aspektus, kultūrines ir istorines nuorodas. Konferenciją atidarys prof. Naglio Kardelio pranešimas.

Programa:

11:00-12:30

Vilius Bartninkas „Homeriniai himnai kaip vartai į graikų religiją“
Naglis Kardelis „Homeriniai himnai: žanras ir autorystė“
Tomas Riklius „Mesopotamijos mitų įtaka Homeriniams himnams“

12:30-13:00 Pertrauka

13:00-14:15

Vasarė Butkutė „Himnas Afroditei: pažeminimas ar garbinimas?“
Benediktas Vachninas „Dzeuso tvarka ir teisingumas Himne Hermiui“

14:15-14:30 Pertrauka

14:30-15:45

Simonas Baliukonis „Himnas Demetrai: skirtingi kultai viename naratyve“
Vaiva Vasiliauskaitė „Nuo snieguotų viršukalnių iki namų slenksčių: Dievai ir jų kraštovaizdžiai Homeriniuose himnuose“

Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija (Societas Classica).

Kiekvienais metais kovo mėnesį per Lietuvą nuvilnija Frankofonijos renginiai, į kuriuos įsijungia ir Vilniaus universitetas. 

Kovo 9 d. įvyko prancūzų kalbos diktanto konkursas, kuriame visas prizines vietas pelnė UKI anglų ir prancūzų kalbų programos studentai. Pirmoji vieta atiteko pirmakursei Ievai Verbytei, antroji vieta – antrakursei Irinai Tišalovič, o trečioji – pirmakursiui Justinui Bernotui. 

Tą pačią dieną Prancūzų institute pokalbyje apie šveicarų prancūzakalbę literatūrą dalyvavo ir mūsų katedros prof. Genovaitė Dručkutė. 

Kovo 16 d. Oskaro Milašiaus poezijos skaitovų konkursą laimėjo UKI pirmakursis Justinas Bernotas. 

Tą pačią dieną buvo paskelbta ir Oskaro Milašiaus eilėraščio „Kelionė“ vertimo konkurso laureatė. Ja tapo Prancūzų filologijos II kurso, pažengusiųjų grupės studentė Simona Bizunovičiūtė.

Kovo 23 d. įvyko svarbiausias Frankofonijos mėnesio renginys – Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Romainas Gary: sugrįžimas į Vilnių“. Jos idėją pasiūlė Frankofonijos specialistas iš Paryžiaus Jeanas-René Bourrelis, o prie jos įgyvendinimo daugiausia prisidėjo asist. dr. Vita Valiukienė. Parodos atidaryme įvairiais aspektais apie rašytoją kalbėjo bibliotekos direktorius R. Gudauskas, Prancūzų instituto direktorius T. Buffinas, Prancūzų filologijos katedros vedėjas Vyt. Bikulčius, J.-R. Bourrelis, V. Valiukienė. Paroda supažindina lankytojus su prancūzų rašytojo gyvenimu Vilniuje, joje galima pamatyti įrašą apie jo gimimą civilinės registracijos aktų knygoje, Išsilaisvinimo ordiną, kuriuo Prancūzijoje buvo apdovanoti tik 1038 žmonės, pirmuosius jo knygų leidimus ir kt. Paroda veiks iki balandžio 21 d. Įdomu, kad apie šią parodą skaitytojus informavo Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“, paskelbęs straipsnį „Lietuva pagerbia Romainą Gary“. 

Kovo 24 d. prancūzų filologijos ir UKI anglų ir prancūzų programos studentams paskaitą apie šiandienos iššūkius Frankofonijai skaitė J.- R. Bourrelis. Tą pačią dieną Karoliniškių bibliotekoje O. Milašiaus knygą „Laiškai“ skaitytojams pristatė knygos sudarytoja ir vertėja G. Dručkutė.  

Kovo 25 d. studentams paskaitą apie R. Gary gyvenimą ir kūrybą skaitė J.-R. Bourrelis. 

Kovo 26 d. KTU Prancūzų kultūros centre paskaitą „Oskaro Milašiaus laiškai draugams“ skaitė prof. dr. G. Dručkutė. 

Kovo 28 d. įvyko prancūzų filologijos studentų mokslinė konferencija, skirta 95-osioms prof. habil. dr. Dangeručio Čebelio gimimo metinėms paminėti. Pradžioje apie šį talentingą mokslininką ir puikų dėstytoją savo prisiminimais pasidalijo buvusi katedros doc. dr. Snieguolė Liberienė ir prof. dr. G. Dručkutė. Po to studentės pristatė savo pranešimus iš rašomų bakalauro darbų.

Frankofonijos renginiai studentams dar labiau priartino frankofoniškųjų šalių gyvenimą ir realijas, leido susipažinti su dar neregėtais ir negirdėtais dalykais.