ARKSI naujienos

Kovo 18 d., penktadienį, 18.00 val. kviečiame dalyvauti dr. Saros Bedard-Goulet paskaitoje „Michel’is Tremblay: įvadas į Kvebeko literatūrą“ Prancūzų institute. Paskaita vyks gyvai, prancūzų kalba (su vertimu į lietuvių kalbą), taip pat bus transliuojama per facebook'ą.

Dr. Bedard-Goulet kalbės apie prancūzakalbę Kvebeko literatūrą bei jos situaciją pasaulyje, o taip pat išsamiau supažindins su reikšmingiausio Kvebeko rašytojo Michel’io Tremblay kūryba.

Ši paskaita, organizuojama Kanados ambasados biuro Lietuvoje ir Prancūzų instituto Lietuvoje kaip vienas iš Frankofonijos mėnesio renginių, yra ir dr. Saros Bedard-Goulet, kuri dalyvauja 2022 m. VU paskelbtame konkurse docentės pareigoms (prancūzų ir frankofoniškoji literatūra) eiti, prisistatymas Filologijos fakulteto bendruomenei.

Daugiau informacijos >

Kovo 9 d. 15.00 val. Prancūzų kalbos diktanto konkursas. 121 aud. (prad.), 122 aud. (paž.).

Dalyviai registruojasi Prancūzų filologijos katedroje iki kovo 8 d.

Kovo 16 d. 15 val. 122 a.  Oskaro Milašiaus poezijos deklamavimo konkursas (eilėraštis – žr. žemiau).

Su šio konkurso rezultatais bus paskelbti ir Oskaro Milašiaus eilėraščio „Voyage“ vertimo konkurso rezultatai.

Deklamavimo konkurso dalyviai registruojasi, o vertimo konkurso dalyviai perduoda vertimus į Prancūzų filologijos katedrą iki kovo 15 d.

Kovo 23 d. 18 val. Parodos „Romainas Gary: sugrįžimas į Vilnių“ Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidarymas.

Kovo 25 d. 11 val. 122 aud. Jean-François Hangouët (Paryžius) paskaita apie R. Gary romaną „Aušros pažadas“. 

Kovo 28 d. 122 11 val. Studentų mokslinė konferencija, skirta habil. dr. Dangeručio Čebelio 95-osioms gimimo metinėms paminėti.

O. Milašiaus eilėraštis „Voyage“:

Fanny, ma nostalgique aux yeux vouleurs de cieux
Dégunts! partons, vers le Jadis, en diligence…
O! la route sentimentale, et le silence
Des vieux soleils, et ce désordre en vos cheveux

Ma frêle amie aux yeux couleur de fleur-de-lin!
Le postillon jovial active des colines
En fuite à contre-sens, et lees brises câlines
Agacent les feuillets de votre Jocelyn.

Ce lac. Ce lointain lac, petit comme une fleur!
Ah!puisse-t-il ne point finir, le cher voyage!
Vos yeux sont les calmes dormants d’avant lʼorage
Lʼennui blanc des chemins grelotte de chaleur.

Le véhicule roule avec des rythmes doux
Vers le vieux pays des brigands et des musées,
La forêt vous bénit de branches amusées,
Mélancolique enfant fière de votre toux…

Cʼest la vieille chanson qui vient pleurer tout bas
Dans le parc orphelin de jadis, cʼest lʼamère
Et chevrotante mélodie, ô ma bien chère,
Du pauvre bon vieux temps qui ne reviendra pas… 

Vasario 9 d., trečiadienį, 17.00 val. V. Krėvės aud. kviečiame bendruomenę į Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimą ir Graikų literatūros metų užbaigimą: vakaro metu bus pristatyta graikų apsakymų rinktinė „Raudonos šukos“. Skambės Filippo Raskovic atliekama graikiška muzika.

Vasario 2 dieną sukako 140 metų, kai gimė vienas garsiausių airių rašytojų James Joyce. Tą pačią dieną sukako 100 metų, kai pasirodė jo sukurtas ir modernizmo biblija vadinamas romanas „Ulisas“. Apie garsųjį rašytoją ir legendinį jo romaną LRT radijui pasakoja Anglų filologijos katedros profesorė Regina Rudaitytė (nuo 23 min.) – kviečiame klausytis >

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Mantas Tamošaitis

The Premises of Historical Narrative in Augustine’s De civitate Dei

Vytautas Ališauskas

Reconstruction of Tradition and Religious Imagination in Early Apocryphal Writing

Tomas Riklius

Wingless Angels: Homer as an Authoritative Historical and Aesthetic Source in Early Modern Period

Horatio Caesar Roger Vella

The Islands of Malta and Gozo in Greek and Roman History and Literature

Lapkričio 11-14 dienomis kviečiame bendruomenę dalyvauti Vilniaus lapų festivalyje. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Eglė Kačkutė yra viena festivalio organizatorių, o festivalio metu pasaulinio garso rašytojas/us kalbins Filologijos fakulteto darbuotojos prof. Dalia Satkauskytė, doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksejūnienė, doc. dr. Eglė Kačkutė ir dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Programa >

Nuo meno iki literatūros – Homeras ir jo epai Vakarų kultūroje dar ir šiandien turi didelę įtaką. Homeras kultūrinėje Vakarų sąmonėje nuo Antikos laikų egzistuoja kaip archetipinis poetas, išlikęs aktualus ir krikščioniškojoje Europoje per viduramžius bei Renesansą. Homeriniai įvaizdžiai ir vertybės tapo recepcijos ir transformacijų šaltiniu daugybei meno bei literatūros kūrėjų. Senąja graikų kalba hegzametru sukurti homeriniai epai dar nuo Renesanso kėlė ir vertimo problemų, adaptuojant antikinį pasaulėvaizdį modernioms nacionalinėms kultūroms.

2021 m. sukanka šimtmetis, kai lietuviškai pasirodė pirmasis Homero Odisėjos leidimas, išverstas Jeronimo Ralio. Ši sukaktis yra gera proga permąstyti Homero kūrybos recepciją įvairiausiais pavidalais, tad Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją COLLOQUIUM BALTICUM XVIII VILNENSE. Vyrą pašlovinki, mūza: Homero kūrybos recepcija ir vertimo tradicija pasaulinėje kultūroje.

Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos ir Vokietijos nagrinės Homero vaidmenį Vakarų kultūroje, poeto ir krikščionybės santykį, Homero recepciją literatūroje bei mene, jo filosofinę kritiką klasikinėje graikų filosofijoje bei nacionalinių Homero kūrinių vertimų specifiką bei recepciją. Pagrindinį konferencijos pranešimą pristatys King’s College London profesorė Edith Hall The Reception of Achilles’ Shield. Aesthetics, Politics and War.

Konferencija vyks lapkričio 11–13 d. gyvai ir nuotoliniu būdu. Preliminarią konferencijos programa galite rasti ČIA > 

Konferenciją remia Vilniaus universitetas, VU Filologijos fakultetas, Klasikų asociacija, Graikijos kultūros fondas, Lietuvos graikų draugija PATRIDA ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Lapkričio 12 d., penktadienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į ARKSI oganizuojamą seminarą From Greece to Germany: a photo documentary by Marie Dorigny on European hospitality. Paskaitą apie migracijos ir su ja susijusios problematikos atspindį mene (anglų kalba) skaitys Orleano universiteto dėstytoja Genevieve Guetemme.

Anotacija: How does photography represent migration? When it comes to represent migration, children are everywhere: crying at the Mexican border (John Moore, World Press photo 2019), on their way to Germany with their families (Marie Dorigny, Displaced 2015) or gathered in refugee-camps (Leila Allaoui - Nasreen 2013), non to mention the famous photograph of Aylan Kurdi stranded on the beach of Bodrum in Turkey.

Focusing on Marie Dorigny’s workdepicting the various stages of the migrants’ harrowing journey, this presentation will question children’s presence in the pictures as a strategy to denounce the contemporary erosion of hospitality as a fundamental and sacred duty.

The idea is to analyse photography in its ability to fabricate and present migration and hospitality stories. But, more generally, the focus on the emblematic value of the child and on its pleading role in migrations narratives,will initiate an exploration of the evolving relation to the face of the other. It will present the position of photography as as a close and far intermediary, saving the host countries from coming too close to potential enemies. It will therefore reveal the current transformation and ambiguity of contemporary hospitality, left to abstract entities: local authorities and humanitarian organisations. Finally, all this may also expose the migrant-ghosts that make the European past.