Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Balandžio 26 d. Filologijos fakultete vyko 14-oji kasmetinė Studentų germanistų mokslinė konferencija „Kalba ir literatūra 2019“. Studentai iš Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų skaitė pranešimus apie lietuvių ir vokiečių kalbotyrą ir šių kalbų literatūrų sankirtas. Šiais metais prie konferencijos prisijungė ir VU Anglų filologijos studentai, pristatę pranešimus lingvistinėmis, literatūrinėmis ir medijų temomis.

Konferencijos dalyvius sveikino VU FLF dekanė prof.dr. Inesa Šeškauskienė ir Vokietijos ambasados Lietuvoje atašė Annemarie Kulmann. Kviestinė viešnia Tiubingeno universiteto doktorantė Isabell Väth skaitė įžanginę paskaitą Gott im Minnesang. 

Balandžio 29–30 d. Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Polonistikos centras maloniai kviečia į Varšuvos universiteto prof. habil. dr. Marios Kalinowskos literatūros paskaitų ciklą.

Paskaitos vyks lenkų kalba.

Maria Kalinowska – lenkų literatūros istorikė, Varšuvos universiteto Artes Liberales fakulteto profesorė. Knygų apie romantizmo epochos literatūrą, dramą, teatrą „Reduta“ ir graikų kultūros recepciją lenkų kultūroje autorė(pvz., Mowa i milczenie – romantyczne antynomie samotności (1989), Grecja romantyków. Studia nad obrazem Grecji w literaturze romantycznej (1994), Los, miłość, sacrum. Studia o dramacie romantycznym i jego dwudziestowiecznej recepcji (2003)), Juliuszo Słowackio kūrinių (Podróż do Ziemi Świętej z Neapolu; Agezylausz) naujų leidimų rengėja. Kelių mokslo darbų rinkinių, pvz., Mieczysław Limanowski, Człowiek, twórca, świadek czasów (Toruń, 1998), Filhellenizm w Polsce. Rekonesans (Warszawa, 2007); Filhellenizm w Polsce. Wybrane tematy (Warszawa, 2012) bendraredaktorė.

Daugiau informacijos apie paskaitas >

Š. m. balandžio 26 d. Filologijos fakultete vyks BKKI Skandinavistikos centro bakalaurantų mokslinė konferencija. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa >

Š. m. balandžio 26 d., penktadienį, Filologijos fakultete vyks Studentų germanistų mokslinė konferencija „Kalba ir literatūra 2019“, prie kurios šiais metais prisijungė ir jaunieji kolegos anglistai. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa >

Pagal ERASMUS dėstytojų mainų programą balandžio 8–12 d. VU Filologijos fakultete viešėjo ir paskaitas skaitė Gardino Jankos Kupalos vardo valstybinio universiteto profesorė Tatjana Avtuchovič. Profesorė išdėstė ekfrazės istoriją ir teoriją rusų ir pasaulio literatūroje, iliustravo ekfrazės poetiką, nagrinėdama Josifo Brodskio ir Boriso Pasternako eilėraščius. Studentų ir dėstytojų atsiliepimai apie išklausytas paskaitas puikūs.

2019 m. balandžio 6 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos (LDV) metinė konferencija ir visuotinis narių susirinkimas. 

Konferenciją rengia Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, bendradarbiaudama su VU Filologijos fakultetu, Goethe‘s institutu, DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnyba), kitomis įstaigomis ir įmonėmis.

Šių metų konferencijos tema yra „Intelligentes Lehren und Lernen“ – „Sumanusis mokymas(is)“. Programoje numatyti LDV narių ir svečių pranešimai bei kūrybinės dirbtuvės. 

Konferencijoje pranešimus skaitys ir VU FilF BKKI Vokiečių filologijos dėstytojai – LDV nariai. VU germanistės ir germanistai kalbės apie vokiečių kalbos matomumą Lietuvos žiniasklaidoje, išmaniuosius įrankius, tinkamus taikyti mokant(is) vokiečių kalbos, integruotą kalbos ir dalyko mokymą(si), vokiečių filologijos studijų galimybes ir vokiečių kalbos mokytojų rengimą Vilniaus universitete. 

• Išsamią programą galima rasti čia.
• Daugiau informacijos LDV svetainėje.

BKKI kviečia į profesoriaus Johano van der Auweros paskaitas:

• Balandžio 2 d., antradienį, 15.00 val. J. Balkevičiaus aud. „Such and suchlike: a cross-linguistic reconnaissance“
• Balandžio 3 d., trečiadienį, 15.00 val., V. Kėvės (118) aud. „Intertwining the negative cycles“
• Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 11.00, K. Donelaičio aud. „Negative indefinites in the Englishes and English Creoles, with a focus on Jamaican Creole“

Johan van der Auwera yra Antverpeno universiteto bendrosios ir anglų kalbotyros profesorius emeritas. Stažavosi Berklio, Stokholmo, Hanoverio ir kituose universitetuose, kaip kviestinis profesorius dėstė Princetono, Hong Kongo, Romos, Geteborgo ir kituose universitetuose. Savo publikacijose nagrinėja teorinės ir tipologinės lingvistikos, ypač gramatinės semantikos problemas. Svarbiausi jo tyrimai yra skirti sąlygos sakinių semantikai, nuosakos ir modalumo klausimams, neiginio, nnežymimųjų įvardžių, impersonalinių ir similiatyvinių konstrukcijų tipologijai, dažnai iš arealinės perspektyvos. Savo tyrimuose ypatingą dėmesį skiria anglų kalbai ir jos atmainoms (World Englishes), kreolinėms kalboms, germanų ir kitoms Europos kalboms.

BKKI Rusų filologijos katedra kviečia į Kristinos Voroncovos paskaitą „Rusų kultūros lenkiškas tekstas. XX a. septintojo–aštuntojo dešimtmečių tarybinėje poezijoje“. Paskaita bus skaitoma rusų kalba. Paskaita vyks kovo 29 d., penktadienį, 13.00 val., 115А aud.

Daugelį amžių trukusiems lenkų ir rusų santykiams didelį poveikį darė politinės bei ideologinės aktualijos, o geografinis artumas sąlygojo ypatingos rūšies tarpkultūrinės komunikacijos – „meilės–neapykantos“ – formavimąsi. Tačiau antroje XX a. pusėje Lenkija ėmė vaidinti labai svarbų kultūrinį ir visuomeninį vaidmenį tiek oficialioje Tarybų Sąjungoje, tiek andergraundo, disidentų judėjime –  ji tapo sovietinės visuomenės ir pasaulio kultūros tarpininke. TSRS įvaizdžio evoliucija ir jo naujas pozicionavimas tradicinių globaliųjų antinomijų „savas–svetimas“ ir „Rytai–Vakarai“ kontekste atsispindėjo mene, ypač poezijoje, jautriausiai reaguojančioje į menkiausias visuomenės nuotaikų permainas.

Filologijos mokslų kandidatė, Sedlcos miesto (Lenkija) Lenkų filologijos ir modernių kalbų instituto adjunktė Kristina Voroncova skaitys paskaitą, kurioje, remdamasi tarybine oficialiąja ir neoficialiąja poezija, apibrėš lenkiško teksto XX a. septintojo–aštuntojo dešimtmečių polonofilijos laikotarpio rusų kultūroje skiriamuosius bruožus. Bus aptariama, kaip, veikiami propagandos, kito tradiciniai, įtvirtinti tautosakoje, stereotipai (lenkė – gražuolė, lenkas – maištininkas), taip pat šalies kaip skirtingų pasaulių ribos archetipinė konotacija.