Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Lapkričio 11 d., Lenkijos nepriklausomybės dienos proga, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda keliolikai Lietuvos piliečių skyrė aukštus valstybinius apdovanojimus – Auksinius Kryžius – už nuopelnus plėtojant lenkų kalbą ir kultūrą, veiklą Lietuvos lenkų bendruomenės labui.

Tarp apdovanotųjų – ir VU Polonistikos centro dėstytojai: dr. Teresa Dalecka, doc. dr. Irena Fedorovič, doc. dr. Kinga Geben, dr. Regina Jakubėnas, doc. dr. Viktorija Ušinskienė. 

Vykusios iškilmės tapo apdovanojimų tęsiniu. Reikšmingiausias – ordinas „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžius su žvaigžde – po mirties buvo skirtas vienam iš Vilniaus universiteto Polonistikos centro įkūrėjų profesoriui Algiui Kalėdai šių metų sausio mėnesį. Prieš metus aukštus valstybinius apdovanojimus gavo doc. dr. Miroslav Davlevič ir prof. dr. Kristina Rutkovska.

Vienos svarbiausių akademinių duomenų bazių „Scopus“ vertintojai pagal visus punktus įvertino žurnalą Baltistica ir pasiūlė įtraukti jį į bazę. Žurnalo publikacijos bus indeksuojamos pagal SJR reitingo rodiklius.

Baltistica – tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Jį rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla. Redaktorius: Bonifacas Stundžia (nuo 1996). Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.

Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai; skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje, tačiau spausdina ne tik grynai baltistinius, bet ir indoeuropeistinio, germanistinio, slavistinio ir bendrosios kalbotyros profilio straipsnius bei recenzijas.

Lapkričio 18 d., pirmadienį, 17.30 val. 7 Fridays rūsyje (Pilies g. 11) BKKI ir Latvių kalbos agentūra kviečia Fakulteto bendruomenę į protmūšį apie Latviją Kas tas ir? 

Registracija iki lapkričio 10 d. el. paštu . 

Galima registruoti:

   - komandą (4-5 žmonės)

   - dalį komandos (mažiau nei 4 žmonės)

   - individualius dalyvius (komandos bus suskirstytos vietoje)

Daugiau informacijos >

Renginio plakatas >

Spalio 15 d., antradienį, 17.00 val. Germanistikos studijų kabinete (A9) prof. Hans-Jürgen Schings (Freie universität Berlin) skaitys paskaitą „Faust und die Schöpfung“. Paskaita vyks vokiečių kalba.

Prof. Hans-Jürgen Schings hat die Goethe-Forschung durch seine Arbeiten insbesondere zum "Faust" in den letzten Jahrzehnten mitgeprägt. Gesammelt sind viele dieser Beiträge in der Aufsatzsammlung "Zustimmung zur Welt" (2011). Bereits 2005 wurde ihm die Goldene Medaille der Goethe-Gesellschaft als Auszeichnung für besondere Leistungen verliehen. Der Deutsche Akademische Austauschdienst Litauen und der Lehrstuhl für Deutsche Philologie sowie die Gesellschaft für Deutsche Sprache freuen sich sehr, ihn in Vilnius vorstellen zu können.

In memoriam Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (1971-11-26–2019-10-12)

Šeštadienio naktį, 2019 m. spalio 12 d., šešerius metus priešinusis sunkiai ligai šį pasaulį paliko Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė.

Aurelija buvo Skandinavistikos centro absolventė, vėliau baigusi norvegų kaip užsienio kalbos dėstymo studijas Oslo universitete. Nuo 1997 m. ji dirbo Skandinavistikos centro norvegų kalbos dėstytoja, mokė studentus lingvistikos pagrindų ir skandinavų kalbotyros, vertimo. Pati vertė grožinę vaikų literatūrą (Marit Nicolaysen Sveinas ir žiurkiukas, 2007).

Aurelija buvo be galo mylima dėstytoja ir talentinga mokslininkė, profesoriaus Alekso Girdenio mokinė. 2004 m. ji apgynė daktaro disertaciją „Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose“. Ji buvo aukščiausio lygio leksikografė, parengusi ir vadovavusi lietuvių ir norvegų kalbos žodynų projektui. Aurelijos komandoje dirbo ne tik Vilniaus, bet ir Oslo universiteto tyrėjai. Prieš metus, 2018 m., pasirodė projekto žiedas Norvegų-lietuvių kalbų žodynas – pirmasis tokios apimties (beveik 30 000 antraštinių žodžių) lietuvių ir skandinavų kalbų veikalas. Aurelija yra publikavusi pluoštą mokslo straipsnių, išleido Norvegų kalbos gramatiką (2012) ir naują papildytą jos redakciją (2018). Kol galėjo, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, nuolat stažavosi Oslo universitete.

Aurelija buvo nepaprastai gražus ir stiprus žmogus. Net ir sunkiai sirgdama, net žinodama apie savo ligos piktumą ir tekusią lemtį, ji niekada nekėlė savęs į centrą – pirmiausia rūpinosi kitais, greta šeimos, ir kolegomis, studentais. Be galo ilgėjosi universiteto darbų ir paskaitų. Ne vienam mūsų ji buvo artima draugė. Sužinojus apie netektį, žmonės iš viso pasaulio nuolat siuntė dešimtis pagarbos, meilės ir užuojautos žinučių. Išėjo trapus ir pažeidžiamas kūnas, bet stipri siela liko su mumis. Įraše (nuo 33 min.) galima pasiklausyti Aurelijos balso.

Atsisveikinimas vyks Vilniaus laidotuvių rūmų 1 salėje (Olandų g. 22) spalio 14 d. nuo 10.00 val. Urna išnešama 13.00 val. Laidojama Karveliškių kapinėse.

Vilniaus universiteto skandinavistai

Spalio 11 ir 12 dienomis Vilniaus universitete Filologijos fakultete Vokiečių filologijos katedra rengia stabiliųjų junginių tyrimams skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją. Konferencijoje pranešimus vokiečių ir anglų kalbomis skaitys 45 stabiliųjų junginių tyrėjai iš dviejų VU Filologijos fakulteto institutų (Baltijos kalbų ir kultūrų instituto bei Taikomosios kalbotyros instituto), VU Kauno fakulteto, Šiaulių universiteto ir 9 užsienio šalių (Čekijos, Danijos, Graikijos, Kroatijos, Lenkijos, Rusijos, Slovėnijos, Suomijos, Vokietijos).

Stabilieji junginiai – kalbotyros mokslo objektas, dominantis kalbos tyrėjus jau keletą šimtmečių. Laikui bėgant tiek požiūris į šį kalbos reiškinį, tiek jo tyrimo metodai kito. Konferencijoje bus pristatomi naujausi šios srities tyrimai bei diskutuojama aktualiais teoriniais stabiliųjų junginių klausimais. Pagrindinės pranešimų temos – frazeologija ir kolokacijų gretinamieji tyrimai, stabiliųjų junginių svarba mokant(is) kalbų, stabiliųjų junginių vieta leksikografijoje, stabilieji junginiai ir vertimo problemos.

Konferenciją plenariniu pranešimu pradės žinomas šios srities mokslininkas prof. dr. dr. Csaba Földesas iš Erfurto universiteto Vokietijoje.

Konferencija skirta buvusiam Vokiečių filologijos katedros vedėjui ir frazeologijos tyrėjui docentui dr. Sauliui Lapinskui (1954–2014) atminti. Tarp pranešėjų bus ir šviesaus atminimo docento mokinių bei kolegų. Vokiečių filologijos katedros vedėja doc. dr. Vaiva Žeimantienė pasveikindama renginio dalyvius apžvelgs Sauliaus Lapinsko indėlį tiriant stabiliuosius junginius Lietuvoje.

Šis mokslinis renginys ne tik prisideda prie stabiliųjų junginių tyrimų tarptautinės diskusijos, bet ir plečia lingvistų bendradarbiavimo galimybes bei stiprina Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros poziciją tarptautinėje germanistų bendruomenėje.

• Konferencijos programa >

BKKI Rusų filologijos katedra kviečia į Federalinio Pietų universiteto (Rusija) Filologijos ir žurnalistikos instituto Visuotinės literatūros teorijos ir istorijos katedros docentės Veros Kotelevskajos paskaitą. Ji vyks rugsėjo 23 d. (pirmadienį) 11 val. 115A auditorijoje Modernistinio pasivaikščiojimo poetika ir poetologija: nuo „fiziologijos“ iki „absoliučios muzikos“.

Paskaitoje bus aptariamas modernistinio „didmiesčio romano“ dykinėjimo topas, analizuojama medijų ir technikos įtaka šio topo raiškos atnaujinimui, susvetimėjusio individo, fragmentuoto miesto pasaulėvaizdžio kūrimas S. Kracauerio, W. Benjamino, R. M. Rilkės, J. Joyce'o, V Woolf, О. Маndelštamo, K. Vaginovo, R. Walserio ir T. Bernhardo kūryboje.

Vera Kotelevskaja yra pirmosios rusų kalba parašytos monografijos apie žymiausią austrų rašytoją Tomą Bernhardą – «Томас Бернхард и модернистский метароман» (Tomas Bernhardas ir modernistinis metaromanas, 2018) autorė. Ji dėsto XX–XXI a. pr. užsienio literatūrą, literatūros teoriją, meno kritiką, yra parašiusi 70 mokslo darbų, tarp jų – ir paminėtą monografiją.

Paskaita vyks rusų kalba.

BKKI kviečia į Stokholmo universiteto Bendrosios kalbotyros instituto profesoriaus emerito Östeno Dahlio paskaitas:

• Antradienį, rugsėjo 24 d., 10.00 val., 107 auditorijoje „TAME in a Multilingual Parallel Corpus“ (1 dalis)
• Trečiadienį, rugsėjo 25 d., 15.00 val., 92 auditorijoje „TAME in a Multilingual Parallel Corpus“ (2 dalis)
• Ketvirtadienį, rugsėjo 26 d., 15.00 val., A7 auditorijoje „‘Up’, ‘down’ and ‘out’: Directionals and Perfectivity“

Bendrosios kalbotyros ir lingvistinės tipologijos srityse išgarsėjęs Stokholmo universiteto lingvistikos profesorius emeritas Östen Dahl kaip kviestinis pranešėjas dalyvaus rugsėjo 24–25 dienomis visuotinės dotacijos projekto „Baltų kalbų veiksmažodis: Gramemos, kategorijos, domenai“ rėmuose rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse New Explorations into the Baltic Verb. Östeno Dahlio gramatinės tipologijos tyrimai, kai vietoj tradicinių gramatinių kategorijų į tyrėjo akiratį patenka pasaulio kalbose besikartojantys gramatikalizacijos procesai ir jų nulemtos (kaip istorinės raidos rezultatai suvokiamos) gramatinių reikšmių žymėjimo strategijos, padarė gilios įtakos ne tik lingvistinei tipologijai, bet apskritai kalbų gramatinės struktūros supratimui. Östen Dahl yra Švedijos Karališkosios akademijos bei Academia Europaea narys, Helsinkio universiteto garbės daktaras, daugelio Europos mokslinių draugijų išrinktasis narys. Svarbesnės publikacijos: Tense and Aspect Systems (1985), The Growth and Maintenance of Linguistic Complexity (2004), Grammaticalization in the North (2017). Su Maria Koptjevskaja-Tamm sudarė straipsnių rinkinį The Circum-Baltic Languages (Vols. 1–2, 2001).