Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Vasario 8 d., trečiadienį, 15.00 val. Z. ZInkevičiaus aud. maloniai kviečiame dalyvauti popietėje, skirtoje kalbininko Zigmo Zinkevičiaus atminimui (1925–2018). Renginį ves profesorius Bonifacas Stundžia, renginio metu veiks Zinkevičiaus darbų ir nuotraukų paroda, bus renkamos aukos koplytstulpio gimtojoje sodyboje pastatymui, kviečiama rašyti atsiminimus apie Profesorių rengiamai knygai.

Kvietimo plakatas >

Dalyvaus

• dr. Albina AUKSORIŪTĖ (Lietuvių kalbos instituto direktorė)
• prof. dr. Birutė JASIŪNAITĖ (Vilniaus universitetas)
• prof. habil. dr. Domas KAUNAS (Lietuvos mokslų akademija)
• habil. dr. Jūratė SPRINDYTĖ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
• prof. habil. dr. Bonifacas STUNDŽIA (Vilniaus universitetas)
• Danutė TARVYDAITĖ (Vilniaus universitetas)
• Rita URNĖŽIŪTĖ (Lietuvių kalbos draugija, „Gimtoji kalba“)
• dr. Regina VENCKUTĖ (Vilniaus universitetas)
• Rimantas ZINKEVIČIUS (Juodausiai, Ukmergės raj.)
• Vidmantas ŽILIUS (Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija)

ir kiti.

Sausio 26 d., ketvirtadienį, 19.00 val. bendruomenę maloniai kviečiame į VI Kultūrinės lingvistikos seminarą. Paskaitą „Słownik gwar Lubelszczyzny [Liublino regiono tarmių žodynas] Rytų Lenkijos regioninėje erdvėje“ skaitys profesorė habil. dr. Halina Pelcowa.

Svarstymų objektas – Liublino regiono kalbinis paveldas, įamžintas Liublino tarmių žodyne. Bus kalbama apie žodyno metodologiją ir redagavimo principus, jo vietą Rytų Lenkijos dialektologiniame žemėlapyje, taip pat bus pristatyta tekstą ir vaizdą siejanti antraštinio straipsnio struktūra. Teorinius samprotavimus papildys pasirinktų žodyno straipsnių (bławat, zezula, koromysła, zolnik, kociuba, fajerczaka, kutia) lingvistinė analizė.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >

Seminaras vyks su vertimu į lietuvių kalbą.

Prof. habil. dr. Halina Pelc (darbus publikuoja kaip Halina Pelcowa) – kalbininkė, Liublino Marijos Ciuri-Skłodowskos universiteto mokslo darbuotoja. Profesorė 2010–2017 m. vadovavo Lenkų kalbos istorijos ir dialektologijos katedrai, 2005–2012 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanė. Tarptautinės sociolingvistikos komisijos prie Tarptautinio slavistikos komiteto, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Dialektologinės komisijos ir Etnolingvistinės komisijos narė. Mokslinio projekto Regioninis etninis kalbinis paveldas Liublino valsčiuje. Liublino tarmių žodynas (VI–XII tomai) su leksikografine, kartografine, ikonografine ir garso dokumentacija vadovė (2018–2023 m.).

Moksliniai interesai: dialektologija, kalbos istorija, sociolingvistika, etnolingvistika, žodinė istorija, šnekamoji lenkų kalba, taip pat regiono problematika plačiąja prasme, įskaitant Liublino regiono kalbą ir kultūrą. 

Daugiau kaip 200 mokslinių darbų autorė, tarp jų knygų Interferencje leksykalne w gwarach Lubelszczyzny (2001 m.) ir Słownik gwar Lubelszczyzny, I–XI tomai (2012–2022 m.).

Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra 2023 m. sausio 27 d. kviečia į kompetencijų tobulinimo seminarą „Skaitmeniniai įrankiai užsienio kalbos pamokoje: ateities kompetencijų link“, kurio metu bus pristatyti tarptautinio Erasmus+ projekto DUO (Deutsch Unterricht Online) rezultatai.

Seminare užsienio kalbų mokytojos ir mokytojai susipažins su užsienio kalbų BUP (bendrųjų ugdymo programų) naujovėmis ir skaitmeniniais įrankiais, mokantis užsienio kalbų ugdytinomis ateities kompetencijomis ir pratimų duomenų baze, sukurta vykdant projektą. 

Projekto DUO tikslas – atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas, sukurti vokiečių kalbos pratimų duomenų bazę ir parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) metodines gaires, kuriose pristatomi užsienio kalbų mokymo(si) skaitmeninėje erdvėje pagrindiniai principai, įvairūs mokymo(si) įrankiai ir ištekliai bei panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje. Pratimai ir metodinės gairės, kuriomis siekiama prisidėti prie vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymo(si) kokybės gerinimo Lietuvoje, bus laisvai prieinamas projekto interneto svetainėje.

Kvietimas į renginį >>

Sausio 13 d., šį penktadienį, 13-17 val. (5 ak. val.) Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves Kalbos raidos sutrikimai – diagnostika ir logopedijos metodų taikymas.

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof., habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro programa >

Kalba: lenkų.

Registracija į seminarąvyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų į VU Polonistikos centro el. adresą .

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Visi užsiregistravę dalyviai gaus sertifikatus. 

2023 m. sausio 12 d. 19 val. maloniai kviečiame į V Kultūrinės lingvistikos seminarą.

VISI SEMINARAI VYKSTA SU VERTIMU Į LIETUVIŲ KALBĄ.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >> 

Paskaitą „Tarminio etnolingvistinio žodyno struktūra" skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś. 

Tai jau atroji profesoriaus paskaita, skirta tarminio žodžio pateikimo etnolingvistiniame žodyne principams aptarti. Bus kalbama apie tokio žodyno mikro- ir makrostruktūrą, o ypač apie žodžių lemavimą bei kultūrinės medžiagos atranką ir jos išdėstymą žodyniniame straipsnyje.

Prof. habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska). 

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą

Gruodžio 21., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud.kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kaip ir ankstesni, ir šitas bus skirtas konstrukcinei prieigai prie kalbos. Siūlome susipažinti su konstrukcine morfologija! Tekstas, kuris sudarys mūsų diskusijų pagrindą, yra skirtas nekonkatenacinei arabų kalbos morfologijai.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Lapkričio 18–19 d. Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centras atšventė savo gyvavimo 30-metį. Gyvai ir nuotoliniu būdu prisijungę daugiau nei 200 studentų, profesorių, dėstytojų ir alumnų diskutavo apie praėjusius 30 metų ir apie skandinavistikos studijų ateitį VU. Pažymėti šią progą ir pasidžiaugti ilgamečiu bendradarbiavimu bei jo vaisiais atvyko ir garbūs svečiai iš Skandinavijos šalių ambasadų, Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro, Užsienio reikalų ministerijos bei VU rektorato.

Šventės metu buvo perskaitytas ypatingas VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko sveikinimas, puikai nusakantis skandinavistikos studijų status quo: „Skandinavistikos studijos Vilniaus universitete yra tikra sėkmės istorija, prasidėjusi 1991 m. ir tebesitęsianti šiandien.“ Ši frazė buvo dar daug kartų pakartota įvairių simpoziumo kalbėtojų bei alumnų.

Paminėti šios progos, kurią dėl pandemijos teko vienerius metus nukelti, susirinko gausybė alumnų. Tie, kurie negalėjo atvykti, atsiuntė savo sveikinimus – daugiau nei šimtą atvirukų su palinkėjimais iš Albanijos ir Kinijos, Vokietijos ir Norvegijos, JAV ir mažų Lietuvos miestelių. Renginyje tema „Kiek tavyje skandinavisto“ kalbėjo ES ambasadorė Gvinėjoje Jolita Pons, Pekine gyvenantis vertėjas ir keliautojas Mantas Karvelis, Linšiopingo universiteto profesorė Asta Čekaitė, „Eikos“ direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda, vertėja iš švedų kalbos Raimonda Jonkutė, daugelio kultūros projektų autorė Vytenė Saunoriūtė-Muschick.

Ypatingam dalyvių džiaugsmui į šventę atvyko ir du Skandinavistikos centro pionieriai, pirmieji atkakę į Vilnių šaltą 1991-ųjų rudenį ir žiemą dėstyti skandinavų kalbų – Karin Nordquist (švedų k.) ir Ebbe Flatau (danų k.).

Pasiryžti įkurti visiškai naują centrą bei studijas 1990-aisiais reikėjo didžiausios drąsos ir optimizmo. Centro įkūrėja Ērika Sausverde buvo narsi, kupina tikėjimo ateitimi ir noro įsteigti įvairiapusį, platų ir kokybišką išsilavinimą suteikiančias studijas, o ne kalbų kursus. Centre, kuris pradžioje tilpo mažame Filologijos fakulteto kambarėlyje, šiandien dirba daugiau nei 30 darbuotojų ir per 160 studentų ir doktorantų, studijuojančių danų, islandų, suomių, norvegų ir švedų kalbas, Šiaurės šalių istoriją, literatūros istoriją, sociolingvistiką, teatrą, kiną ir dramą.

Buvusi studentė, prisimindama Ē. Sausverdės 1994-aisiais pirmosios skandinavistų grupės baigimo proga pasakytą kalbą, sakė: „Erikos tuomet ištarta frazė – Būkite žmonėmis, kuriems įėjus į kambarį pasidaro šviesiau – lydi mane visuomet, nes tai yra gyvenimo esmė, žmogiškumo šerdis.“

Teksto autorė: Ringailė Trakymaitė.

Švedų instituto (Svenska institutet) straipsnį apie Skandinavistikos centro jubiliejų galite skaityti čia >>

Daugiau akimirkų iš šventės >> 

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į nuotolinį ketvirtąjį kultūrinės lingvistikos seminarą. 

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą > 

Paskaitą „Kaip išskirti ir aprašyti kultūremas. ROBOTA (DARBAS / TRIŪSAS) Podhalės regiono duomenų pagrindu" skaitys Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto profesorius habil. dr. Maciej Rak.

Paskaitos tikslas – supažindinti su etnolingvistine kultūremų koncepcija. Kultūremos siejamos su Annos Wierzbickos raktažodžiais ir su Jerzy Bartminskio aprašytais kultūriniais konceptais. Lenkijoje kultūremų tyrimų iniciatorė yra Alicja Nagórko. Vienas iš neatidėliotinų etnolingvistikos uždavinių yra nustatyti ir sudaryti lenkų kultūremų sąrašą. Iki šiol aprašytos tik Podhalės kultūremos. 

Šioje paskaitoje daugiausia dėmesio bus skirta kultūremai ROBOTAI (DARBAS / TRIŪSAS). Bus aptartas šio tipo vienetų tipizavimo ir aprašymo metodas, parodyta kultūremų koncepcijos taikymo nauda. 

Profesoriaus moksliniai interesai siejasi su lenkų dialektologija, etnolingvistika ir šių mokslo sričių istorija. Profesorius skaitė kviestines paskaitas universitetuose Berlyne, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Vilniuje, Lvove, Magdeburge ir Tryre. Tarptautinio slavistų komiteto Frazeologijos komisijos narys, priklauso trims Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto sekcijoms (dialektologinei, etnolingvistinei ir frazeologinei). Monografijų „Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych. Dialektologia, etnolingwistyka i lituanistyka” (Kraków 2021), „Kulturemy podhalańskie” (Kraków 2015), „Językowy obraz zwierząt w animalistycznej frazeologii gwar Gór Świętokrzyskich i Podtatrza na tle kultury ludowej”(Kraków 2007), tarminių žodynų, tautosakos tekstų leidimų, lenkų dialektologų ir etnografų laiškų leidimų, 110 mokslinių straipsnių autorius. Žurnalo LingVaria vyriausiasis redaktorius, LR premjero premijos už geriausią habilitacinį darbą laureatas.