Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Maloniai kviečiame visus besidominčius skaitmenine filologija bei senąja lietuvių raštija į Chylinskio svetainės kūrėjų paskaitas. Paskaitos vyks Filologijos fakultete, V2 auditorijoje (įėjimas iš Sarbievijaus kiemo).

Dr. Wolf-Dieter Syring paskaitos

Birželio 27 d. 11:00 

A bridge over centuries – joining historical text corpora and computational methods

Birželio 28 d. 11:00 

Building and deploying text corpora – technical and practical aspects

Dr. Wolf Dieter Syring yra Mainco Mokslų ir literatūros akademijos mokslo darbuotojas. Jis yra vienas iš istorinių tekstų korpusais paremtų duomenų bazių Corpus Bibliorum Aetatis Reformationis, www.corpusbibliorum.de, programos Quest 2, kurios viena dalis skirta Jono Bretkūno rankraščio skaitmeninimui, kūrėjų, interneto svetainės www.chylinskibible.flf.vu.lt programuotojas. 1999 m. Wolf-Dieter Syring apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją “Hiob und sein Anwalt. Die Prosatexte des Hiobbuches und ihre Rolle in seiner Redaktions- und Rezeptionsgeschichte.”

Dr. Felix Thiess paskaita

Birželio 27 d. 13:00

Trumpųjų senosios lietuvių kalbos tekstų tyrinėjimo aspektai 

Dr. Felix Thiess studijavo kalbotyrą Kelno universitete, 2016 m. apgynė daktaro disertaciją “Innere Variation bei Daukša. Untersuchungen zu Orthographie und Syntax des altlitauischen Katechismus (1595) und der Postille (1599) von Mikalojus Daukša.” Mokslinių interesų sritys – baltų kalbų gramatika, senosios lietuvių kalbos sintaksė, leksikografija. Šiuo metu Felix Thies dirba Berlyno Humboldtų universitete vykdomame projekte „Trumpieji senosios lietuvių kalbos tekstai” („Altlitauische Kleintexte“). Projekto „Altlitauische Kleintexte“ tikslas – publikuoti visus iki šiol žinomus trumpuosius senosios lietuvių kalbos tekstus ir padaryti juos prieinamus ateities tyrimams. Į šį projektą įtraukiami visi trumpesni nei 1000 žodžių tekstai nuo rašytinės tradicijos pradžios iki 1700 metų.

Birželio 8 d., ketvirtadienį, 314 aud. nuo 10 val. vyks studijų programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros magistro darbų gynimai. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Programa > 

Gegužės 26 d., penktadienį, 13.00 val. 314B aud. vėl kviečiame jau į paskutinįjį šio semestro kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Seminare bus tęsiama indoeuropeistinė tematika ir kalbama apie hetitų kalbą. Pranešimą parengs Aurelija Meškerevičiūtė.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra kviečia jaunuosius mokslininkus – studentus, magistrantus, aspirantus, doktorantus – dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose studentų skaitymuose. Skaitymai skirti studentams, siekiantiems naujumo ir konkrečių savo mokymosi rezultatų, profesionalių slavistikos ir rusistikos problemų tyrinėjimų. 

Skaitymai vyks 2023 m. spalio 13 d. Vilniaus universiteto filologijos fakultete. Skaitymuose galima dalyvauti ir tiesioginiu, ir nuotoliniu būdu (Teams platformoje). 

Pristatymo trukmė –15 minučių (pranešimas – 10 minučių, aptarimas – 5 minutės). Pranešimų kalbos – rusų, lietuvių ir anglų. 

Pagal Skaitymų medžiagą planuojama išleisti recenzuojamą mokslinį straipsnių rinkinį.

Paraiškas dalyvauti Skaitymuose ir trumpas pranešimų anotacijas (ne daugiau 600 ženklų su tarpais)  siųsti el. paštu  iki 2023 m. rugsėjo 10 d. Paraiškos dalyvauti Skaitymuose forma >>

2023 m. rugsėjo 15 d. skelbiami atrinktų paraiškų rezultatai.

Dėl papildomos informacijos kreiptis Studentų skaitymų organizacinio komiteto el. paštu .

Maloniai kviečiame į jubiliejines – XX – Polonistikos dienas, kurios įvyks š.m. gegužės 18-19 d.

Renginio programa >>

2023 m. gegužės 17 d. 19 val. maloniai kviečiame į VIII Kultūrinės lingvistikos seminarą. Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>

Pranešimą „Piktžolių vaizdinys lenkų liaudies kultūroje“ skaitys dr. Anna Kaczan (Marijos Kiuri-Skłodowskos universitetas).

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.

Pranešimo tikslas – pristatyti straipsnį KĄKOL / USNIS, kuris bus įtrauktas į „Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno“ (Grybai, piktžolės, augalų grupės) aštuntąjį tomą Augalai. Pasitelkus usnių, kurios lenkų liaudies kultūroje priskiriamos ir prie kenkiančių piktžolių, ir prie gražių gėlių ar vaistinių augalų, pavyzdį, bus pristatyta šio žodyno straipsnių rengimo metodika. Pranešėja, vadovaudamasi kognityvinio apibrėžimo prielaidomis ir remdamasi lingvistiniais duomenimis (pvz., įvairiais folkloro tekstais) ir vadinamaisiais „priekalbiniais“ duomenimis (t. y. tikėjimų įrašais ir liaudiškų praktikų – ritualinių, maginių, gydomųjų – aprašymais), rekonstruos liaudiškąjį usnių vaizdinį. Tiriamoji medžiaga bus paimta iš Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno, saugomo Jerzy Bartmińskio etnolingvistikos laboratorijoje Liubline, kartotekos.

Anna Kaczan – humanitarinių mokslų daktarė; Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto Etnolingvistikos komisijos narė. Mokslininkė dirba Liublino Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Lenkų filologijos instituto Jerzío Bartmińskio vardo etnolingvistikos skyriuje. Ji yra Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno rengimo grupės narė, tomų Augalai (pasėliai, gėlės, medžiai) straipsnių autorė. 

Mokslinių interesų sritys: etnolingvistika, lenkų liaudies kultūra.

Celem wystąpienia jest prezentacja hasła KĄKOL, które znajdzie się w ósmym zeszycie tomu roślinnego Słownika stereotypów i symboli ludowych pn. Grzyby, chwasty, skupiska roślin pod red. Jerzego Bartmińskiego i Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej. Na przykładzie kąkolu, który w polskiej kulturze ludowej kategoryzowany jest zarówno jako uciążliwy chwast, jak i piękny kwiat czy lecznicze zioło, pokazany zostanie proces przygotowywania haseł w tym słowniku. Zgodnie z założeniami definicji kognitywnej ludowe wyobrażenie kąkolu autorka zrekonstruuje na podstawie danych językowych (m.in. różnogatunkowych tekstów folkloru) oraz tzw. danych „przyjęzykowych” (tj. zapisów wierzeń i opisów praktyk ludowych – obrzędowych, magicznych, leczniczych). Materiał dokumentacyjny będzie pochodził z kartoteki Słownika stereotypów i symboli ludowych, która znajduje się w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego w Lublinie. 

Anna Kaczan – doktor nauk humanistycznych w zakresie językoznawstwa polskiego. Zatrudniona w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego Instytutu Filologii Polskiej UMCS w Lublinie, członek zespołu opracowującego Słownik stereotypów i symboli ludowych, autorka haseł z zakresu pola „rośliny” (zboża, kwiaty, drzewa). Zainteresowania badawcze: etnolingwistyka, polska kultura ludowa. Członek Komisji Etnolingwistycznej przy Komitecie Językoznawstwa PAN. 

Šią savaitę su Erasmus+ dėstymo vizitu, atvažiuoja Helsinkio universiteto darbuotoja, lingvistinė antropologė, afrikanistė, lauko tyrėja Marija Chačaturjan.

M. Chačaturjan įgijo daktarės laipsnį INALCO institute Paryžiuje - ji parašė Mano kalbos (Mande šeima) gramatiką. Jos sritys - lauko tyrimas ir diskriptyvioji lingvistika, socialinė reikšmė gramatikoje, kalbų kontaktai, kalba ir religija, religinio vertimo antropologiniai/sociolingvistiniai aspektai, žanras.

Ketvirtadienis, gegužės 11 d., 17.00,  402 aud.

Contact-induced variation in reflexivity marking: convergence, divergence and social meaning

It is commonly assumed in language contact studies that languages spoken by multilinguals become more like one another, which leads to long-term convergence between the languages. This does not lead to a sweeping linguistic uniformity, however: there is still an incredible linguistic diversity across the world’s languages. This diversity is partly due to an opposite process -- the process of diversification of neighboring languages which was called “neighbor opposition” (Evans 2019). However, while the results of convergence and diversification are rather well studied, little is known about the complex and contradictory process of convergence and divergence and the role of social factors in it. In this talk, I present my ongoing study of language contact between the Mano and the Kpelle languages of Guinea and show how, despite the potential of convergence, languages remain distinct. Focusing on variation in reflexive marking, an additional question I raise concerns differences in domains affected by convergence and divergence. Specifically, I discuss whether contact-induced variation in grammatical patterns can have social meaning on a par with linguistic features with concrete exponents, such as phonetic, morphological or lexical variables.

Penktadienis, gegužės 12 d., 15.00, 314A-B aud. 

Doing things with grammar

A well-known observation from interactional linguistics holds that the context of interaction is not a given but is constituted and sustained by the very process of interaction. Verbal acts do not only presuppose context for their appropriate interpretation, but speech performance can also effectively create that context. In other words, utterances can “carry with them their own contexts like a snail carries its home along with it” (Levinson 2003: 26). In this paper, I argue that certain grammatical categories—and above all, indexicals—are also part of the furnishings of the snail’s home. Indexicals are grammatical categories which are existentially tied to the context of utterance and index a relationship between specific properties of the speech context and properties of the narrated event. Examples of such categories include personal pronouns (e.g. I is understood as the person uttering “I”, Jakobson 1971), or tense (past tense markers denote events prior to the moment of speech). Their use, in some situations, helps reflect the context of utterance as much as it builds the context in other situations, in which case the speakers can effectively do things with grammar. I argue that the framework of presupposition accommodation can be applied for the analysis of these context-creating uses of indexicals. The theoretical discussion is grounded in a discussion of data on pronouns of address in Russian (ty vs vy) and demonstrative reference in Mano (Mande, Guinea).

Penktadienis, gegužės 12 d., 17.00, 314A-B aud. (BUS kurso "Linguistic diversity and language science" paskaitos metu)

Linguistic Fieldwork

In this talk, I will sketch out my journey as a linguist and a filedworker: the pathways to particular questions I address in my research, and unexpected ways in which the answers get shaped; trials, errors, failures and getting back on track; and most of all, the role of people: family, colleagues and language spekears who become colleagues and family.

Maloniai kviečiame visus!

Gegužės 5 d., penktadienį, 13.00 val. 314B aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Seminare bus tęsiamas ide. veiksmažodinės sistemos aptarimas.

Seminaro tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!