Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

[EN below]

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, 11.00 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame į Berlyno Humboldtų universiteto doktoranto Markus Falk paskaitą „Konfesinė kultūra senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose“ (Confessional culture in Old Lithuanian texts). 

Paskaitoje bus pristatyta Humboltų universiteto Indoeuropiečių kalbotyros katedroje rašomos daktaro disertacijos tema ir pirmieji rezultatai. Siekiant papildyti istorijos moksle įprastus terminus konfesionalizacija ir kontrreformacija, kalbant apie XVI–XVII a. lietuviškus tekstus įvedamas naujas terminas konfesinė kultūra. Poreformacinės įvairių konfesijų tradicijos lyginamos konfesinės kultūros požiūriu. Lietuvių raštija susiformavo palyginti vėlai ir ilgą laiką lietuvių kalba nebuvo oficialioji kalba, todėl senieji lietuviški tekstai žanriniu požiūriu yra neįvairūs. Atsižvelgus į tai, bus iškelta nauja hipotezė apie senųjų lietuviškų tekstų atsiradimo eiliškumą, susijusį su atskirų tekstų tipų svarba skirtingose konfesijose.

Paskaita vyks anglų kalba.

On September 20th, 11am (J. Balkevičius room) we have the pleasure to invite you to a lecture Confessional Culture in Old Lithuanian Texts by Markus Falk – PhD researcher at Humboldt University, Berlin. 

Abstract: In the lecture I will present the subject-matter and first results of my doctoral thesis, currently under preparation at the Chair of Comparative Indo-European Linguistics at Humboldt University Berlin. The new concept of confessional culture, which is intended to complement the older concepts of confessionalization and counter-reformation in German historical science, will be applied to Old Lithuanian texts from the 16th and 17th c. The traditions of different confessions following the reformation will be compared with respect to their confessional culture. As a non-official language, Old Lithuanian is attested relatively late and in few text types. For this reason I will introduce a new hypothesis concerning the order of appearence of Old Lithuanian text types according to their relative importance in different confessions.

The lecture will be held in English.

Tarptautinis projektas „Pasitikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”) ir seminaras-dirbtuvės Polonistikos centre

2023 m. rugsėjo 15–16 d. Polonistikos centre vyks seminaras-dirbtuvės „Lenkų kalbos kaip užsienio kalbos mokėjimo vertinimas”. Seminaras vyks įgyvendinant tarptautinį projektą „Pasitikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje" (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). Projektą nuo 2023 m. sausio mėn. įgyvendina Vroclavo universitetas (Lenkija), bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Polonistikos centru (Lietuva) ir Lvivo Ivano Franko universitetu (Ukraina). Projekto tikslas – populiarinti lenkų kalbos kaip užsienio kalbos egzaminą Lietuvoje, parengti egzaminuotojų komandą. Projekte dalyvauja partnerių universitetų dėstytojai ir studentai.

Seminarą ves Vroclavo universiteto Lenkų filologijos fakulteto specialistės: dr. Anna BURZYŃSKA-KAMIENIECKA, dr. Magdalena KRZYŻOSTANIAK.

Kalba: lenkų.  

Programą rasite čia >>

Organizatoriai:

Vilniaus universiteto BKKI Polonistikos centras (doc. dr. Miroslav DAVLEVIČ, doc. dr. Viktorija UŠINSKIENĖ).

Vroclavo universiteto Lenkų filologijos fakultetas (dr. Anna BURZYŃSKA-KAMIENIECKA, dr. Magdalena KRZYŻOSTANIAK).

Skaitmeninis aspektas tapo neatsiejama filologijos dalis, todėl ir šį semestrą pasiūlysime keletą skaitmeninei humanitarikai skirtų seminarų. Pirmasis jų vyks 2023 m. rugsėjo 14 d. 15 val. Tądien kviečiame susipažinti su geografine informacine sistema (GIS) ir žemėlapiavimu. 

Žemėlapiai yra viena iš vizualizacijos priemonių, o GIS – darbui su erdvine ir aprašomąja informacija skirta sistema. Erdvinė informacija, kitaip tariant, yra viskas, kas gali turėti koordinates. Filologijoje GIS naudojamasi jau seniai, pvz., sudaromi lingvistiniai ar literatūriniai žemėlapiai, taip pat žemėlapiuojamos ir žymių veikėjų biografijos. Tačiau vyrauja klaidingas požiūris, kad tai daug laiko ir techninių žinių reikalaujantis darbas. Šiame seminare sudalyvavę pamatysite, kad turint duomenis tai iš tiesų padaroma per kelias minutes.

Viena populiariausių programų yra ArcGIS. Nors ji yra mokama, VU turi licencijų ir ja naudotis savo projektams galima (daugiau informacijos >>). Tačiau seminare mokymosi tikslais naudosimės registracijų nereikalaujančiu nemokamu GIS įrankiu Palladio. Tai Stanfordo universiteto humanitarų sukurtas įrankis humanitarams, kuriame ne tik galima vizualizuoti duomenis žemėlapyje, bet ir nagrinėti ryšius bei kaupti vaizdų kolekciją.

Planuojama eiga: ~15 min. pristatymas ir filologinių GIS projektų pavyzdžiai, ~45 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis.

• Laikas: 2023 m. rugsėjo 14 d. 15.00–16.00 val.
• Vieta: KC2 
• Turėti savo kompiuterį nebūtina.
• Registracija >>
• Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia >> 

GIS projektų bazės, kuriose galima rasti įvairių pavyzdžių:

• Anterotesis >>
• ArcGIS StoryMaps >>

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

2023 m. rugsėjo 15–16 d. kviečiame į Slavistikos katedros ir Markučių dvaro muziejaus rengiamą tarptautinę mokslinę konferenciją „Kultūros paveldo ir urbanistinės tapatybės sankirtos“. Konferencija vyks rugsėjo 15 d. Filologijos fakultete auditorijoje 115A (Domus Philologiae) ir rugsėjo 16 d. Markučių dvaro muziejuje.

Programą rasite čia >>

2023 m. rugsėjo 7–9 d. kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas-tekstema-kontekstas".

Šis tarptautinis renginys – tai kasmet rengiamų sesijų, kuriose nagrinėjami kalboje įtvirtintų vertybių pavadinimai, sudarantys tautos tapatybės pagrindą, tęsinys. Šio renginio ypatumas tame, kad jis taip pat skirtas jauniems tyrėjams. Konferencijoje kviečiami dalyvauti doktorantai ir tie, kurie dar tik pradeda tyrimus kultūrinės ir aksiologinės lingvistikos srityje, tapti jos klausytojais ir pranešėjais.

Šių metų susitikimas bus skirtas teksto ir tekstologijos klausimams, o tekstologijos mokslo objektas aiškinamas iš etnolingvistinės perspektyvos. Teorinėje konferencijos dalyje bus keliami klausimai apie tekstologiją kaip discipliną, paremtą įvairiapuse teksto analize, integruojančią lingvistiką ir literatūrologiją. Kviestinių lektorių pranešimuose bus pristatomi pagrindiniai tokios disciplinos tikslai, jos šakos ir srovės - semiotinė (M. R. Mayenowa), stilistinė (T. Dobrzyńska), kognityvinė (J. Bartmiński, S. Gajda) ir komunikacinė-funkcinė (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Bus svarstoma apie teksto, kaip kalbos ir komunikacijos vieneto, supratimą ir teksto modelio, kaip teksto atvaizdo, į kurį "orientuojasi" tiek siuntėjas teksto kūrimo procese, tiek klausytojas ar skaitytojas jo priėmimo procese, tipą, kuris tampa norma kalbos vartotojams - siuntėjams ir gavėjams, ir tarnauja kaip gairės, orientuojančios abi socialinio bendravimo puses. Akcentuojama ir etnolingvistikai svarbi tezė, kad teksto kūrimo mechanizmai remiasi kultūriškai nusistovėjusiais gyvenimo modeliais, o kartu gyvenimo modelius galima atkurti iš teksto struktūros.

Konferencijos programa >>

Konferencijos tezes rasite čia >>

Daugiau informacijos apie renginį >>

5. Międzynarodowa Konferencja Naukowa

WARTOŚCI W JĘZYKOWYM OBRAZIE ŚWIATA POLAKÓW I LITWINÓW. KULTUROWE ASPEKTY TEKSTOLOGII. TEKST-TEKSTEM-KONTEKST

7–9 września 2023 r.

Uniwersytet Wileński, Wydział Filologiczny, Universiteto g. 3, Vilnius

Więcej o wydarzeniu >> 

To międzynarodowe wydarzenie jest kontynuacją corocznych sesji poświęconych nazwom wartości utrwalonych w języku, które stanowią podstawę tożsamości narodowej. Wydarzenie to gromadzi badaczy z różnych polskich i litewskich, jest skierowane również do młodych badaczy. Do udziału w konferencji, w roli słuchaczy i prelegentów, zaproszeni są doktoranci oraz osoby, które dopiero rozpoczynają swoje badania w dziedzinie lingwistyki kulturowej i aksjologicznej.

Tegoroczne spotkanie poświęcone będzie tekstologii, a jej problematyka zostanie przedstawiona z perspektywy etnolingwistycznej. W części teoretycznej konferencji poruszone zostaną kwestie tekstologii jako dyscypliny opartej na wielowymiarowej analizie tekstu, integrującej językoznawstwo i literaturoznawstwo. Przedstawione będą główne cele tej dyscypliny, jej gałęzie i nurty - semiotyczny (M. R. Mayenowa), stylistyczny (T. Dobrzyńska), kognitywny (J. Bartmiński, S. Gajda) i komunikacyjno-funkcjonalny (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Omówione zostanie rozumienie tekstu jako jednostki języka i komunikacji, a także typ modelu tekstu, jako obrazu tekstu, który jest "zorientowany" zarówno przez nadawcę w procesie tworzenia tekstu, jak i przez słuchacza czy czytelnika w procesie jego odbioru, a który staje się normą dla użytkowników języka - nadawców i odbiorców - i służy jako wytyczna orientująca obie strony komunikacji społecznej. Dla etnolingwistyki ważna jest również teza, że mechanizmy tworzenia tekstu opierają się na kulturowo utrwalonych wzorcach życia, a jednocześnie wzorce życia mogą być odtwarzane ze struktury tekstu.

Maloniai kviečiame visus besidominčius skaitmenine filologija bei senąja lietuvių raštija į Chylinskio svetainės kūrėjų paskaitas. Paskaitos vyks Filologijos fakultete, V2 auditorijoje (įėjimas iš Sarbievijaus kiemo).

Dr. Wolf-Dieter Syring paskaitos

Birželio 27 d. 11:00 

A bridge over centuries – joining historical text corpora and computational methods

Birželio 28 d. 11:00 

Building and deploying text corpora – technical and practical aspects

Dr. Wolf Dieter Syring yra Mainco Mokslų ir literatūros akademijos mokslo darbuotojas. Jis yra vienas iš istorinių tekstų korpusais paremtų duomenų bazių Corpus Bibliorum Aetatis Reformationis, www.corpusbibliorum.de, programos Quest 2, kurios viena dalis skirta Jono Bretkūno rankraščio skaitmeninimui, kūrėjų, interneto svetainės www.chylinskibible.flf.vu.lt programuotojas. 1999 m. Wolf-Dieter Syring apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją “Hiob und sein Anwalt. Die Prosatexte des Hiobbuches und ihre Rolle in seiner Redaktions- und Rezeptionsgeschichte.”

Dr. Felix Thiess paskaita

Birželio 27 d. 13:00

Trumpųjų senosios lietuvių kalbos tekstų tyrinėjimo aspektai 

Dr. Felix Thiess studijavo kalbotyrą Kelno universitete, 2016 m. apgynė daktaro disertaciją “Innere Variation bei Daukša. Untersuchungen zu Orthographie und Syntax des altlitauischen Katechismus (1595) und der Postille (1599) von Mikalojus Daukša.” Mokslinių interesų sritys – baltų kalbų gramatika, senosios lietuvių kalbos sintaksė, leksikografija. Šiuo metu Felix Thies dirba Berlyno Humboldtų universitete vykdomame projekte „Trumpieji senosios lietuvių kalbos tekstai” („Altlitauische Kleintexte“). Projekto „Altlitauische Kleintexte“ tikslas – publikuoti visus iki šiol žinomus trumpuosius senosios lietuvių kalbos tekstus ir padaryti juos prieinamus ateities tyrimams. Į šį projektą įtraukiami visi trumpesni nei 1000 žodžių tekstai nuo rašytinės tradicijos pradžios iki 1700 metų.

Birželio 8 d., ketvirtadienį, 314 aud. nuo 10 val. vyks studijų programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros magistro darbų gynimai. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Programa > 

Gegužės 26 d., penktadienį, 13.00 val. 314B aud. vėl kviečiame jau į paskutinįjį šio semestro kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Seminare bus tęsiama indoeuropeistinė tematika ir kalbama apie hetitų kalbą. Pranešimą parengs Aurelija Meškerevičiūtė.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!