2022 m. kovo 10 d.
Polonistikos centras maloniai kviečia dalyvauti konferencijoje „Slavijos paribiai XX–XXI amžių sandūroje. Kalba–visuomenė–kultūra–tapatybė“, kuri vyks 2022 m. rugsėjo 8–10 d.
2022 m. kovo 7 d.
Kovo 9 d., trečiadienį, 13.00 val. kviečiame į nuotolinį dr. Margit Breckle (Suomija) pranešimą tema „Internationale Unternehmenskommunikation: Sprachlich-kommunikative und studienrelevante Aspekte am Beispiel finnisch-deutscher Kontakte“.
Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba.
Pranešimą organizuoja VU Vokiečių filologijos katedra ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache e. V.) padalinys Lietuvoje. Maloniai kviečiame dalyvauti!
2021 m. gruodžio 13 d.
Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 13.00 val. kviečiame bendruomenę į prof. dr. Ulrich Schmid paskaitą (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija) „Nacionalinės istorijos našta Rusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kaip literatūra į ją reaguoja“ (The burden of national history in Russia, Poland and Ukraine and its literary responses).
Paskaita vyks hibridiniu būdu: norinčiuosius atvykti gyvai kviečiame į 114 (Balio Sruogos) aud., arba prisijungti nuotoliniu būdu per MS Teams >
Paskaitos anotacija: In Eastern Europe, there has always been an excess of history. History was pitiless, and there was too much of it. Timothy Snyder aptly termed the Eastern European regions of terror, war and the Holocaust as the „Bloodlands“. When the Soviet system came to an end, most national cultures in Eastern Europe had to come to grips with their national history, their national discourses and their relationship with their difficult neighbours. These debates are mirrored in cultural products of the last decade. Literary works either endorse or criticize nationalistic agendas. National poets are put again on the public scene and exploited for political purposes.
I will show examples from Russia, Poland and Ukraine, discuss these literature based national projects and engage in an outlook for the near future.
Paskaita bus skaitoma anglų kalba.
Dr. Ulrich Schmid yra slavistas, literatūros kritikas, St. Gallen (Šveicarija) universiteto profesorius. Studijavo Ciuriche, Heidelberge, Leningrade, apgynė daktaro disertaciją iš Fiodoro Sologubo kūrybos Bazelio universitete. Yra dirbęs Harvardo, Bochumo, Berno, Oslo ir kituose universitetuose. 2012 m. išrinktas Academia Europaea nariu. Profesoriaus tyrinėjimo laukas apima rusų, ukrainiečių, lenkų literatūras, filosofiją, kultūrą bei literatūros ir medijų teoriją, taip pat nacionalizmą Rytų Europoje. Prof. Schmid rašo Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos klausimais periodinėje Vokietijos bei Šveicarijos spaudoje, yra žinomas kaip viešasis intelektualas, dalyvauja aktualiuose kultūriniuose bei visuomeniniuose debatuose. Profesorius yra vienas iš serijos Basel Studies on the Cultural History of Eastern Europe (BSKO) (Ciurichas) redaktorių.
Tarp mokslininko knygų:
Renginį finansuoja Vokietijos ambasada Lietuvoje, partneris – Vilniaus Universitetas.
Renginys yra projekto Istorinių naratyvų moksle ir politikoje po 1990 m. skirtumai Vokietijos, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos regionuose dalis.
2021 m. gruodžio 8 d.
Gruodžio 10 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus kalbama apie Tyler ir Evans tekstą The nature of meaning.
Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)
Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >
Visi maloniai laukiami!
2021 m. lapkričio 30 d.
Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame bendruomenę į BKKI seminarą, kuriame dr. Vuk Vukotič kalbės tema What does linguistics have to offer theories of ethnicity and nationalism?
Anotacija:
Linguists working in transdisciplinary fields (discourse analysis, sociolinguistics, media linguistics) have borrowed extensively from anthropology and sociology to explain linguistic facts. In particular, theories of ethnicity and nationalism have been useful to explain the complexities of language on a communal level to the historical-ideological process of standardization, the construction ‘national’ languages with their grammars and dictionaries. Conversely, scholars of ethnicity and nationalism have not been as wise to enrich their own theories with linguistic insight.
The principal aim of this talk will be to present an overview of theories of ethnicity and nationalism with regards to their treatment of language, in most of which language figures prominently as one of the key factors in the construction of ethnic and national identities. Unfortunately, as the review will show, the analysis of ‘language’ in these theories is very often reduced to a single aspect of language (most often written language), and in my view does not do justice to the language as complex socio-psychological phenomenon. Due to the central role language plays in ethnic and national identities, I have attempt a construction of what I have tentatively called the four peoplehood functions of language: the parts of the totality of language that figure in the creation or separation of ethnic and national identities. The four functions are the communicative, the indexical, the autoreificational and the (hetero)doxic. These are illustrated on historical nation-building processes in Serbia, Norway and Lithuania.
Prisijungti galima ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >
Taip pat Teams grupėje galima rasti ankstesnių seminarų prezentacijas:
2021 m. lapkričio 29 d.
Gruodžio 3 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus kalbama apie kalbines reikšmes iš kognityvinės gramatikos perspektyvos – bus gilinamasi į profilio ir bazės, domenų ir kategorijų lygmenų problemas. Prisegamas Langackerio tekstas, kuriame šie klausimai trumpai pristatomi.
Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)
Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >
Visi maloniai laukiami!
2021 m. lapkričio 26 d.
Lapkričio 26 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus tęsiama diskusija apie kognityvinių lingvistų požiūrį į kalbines reikšmes. Po kategorizavimo klausimo bus pereinama prie metaforų teorijos. Prisegamas fragmentas iš Lakoffo ir Johnsono knygos Philosophy in the Flesh.
Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)
Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >
Visi maloniai laukiami!
2021 m. lapkričio 17 d.
Lapkričio 19 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. Šį penktadienį bus tęsiama diskusija apie kalbinį ženklą, pereinant prie kognityvistų įnašo. Prisegamas vienas iš Eleanor Rosch tekstų apie kategorizavimą, kuris padarė didelę įtaką kalbinių reikšmių tyrimams.
Tekstas > (jį taip pat galima rasti Teams grupėje)
Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >
Visi maloniai laukiami!
