Mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas
Gegužės 11 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas.
Pristatymo renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupės pirmininkas Kazys Starkevičius, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė. Renginį moderuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.
Maloniai kviečiame! 17 val. taip pat vyks ekskursija po parodą.
Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius.
Osmanų imperiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (toliau – LDK) XV–XVI a. siejo ilgaamžiai diplomatiniai santykiai. 1919 m. Lietuvai, o 1923 m. Turkijai paskelbus savo šalių nepriklausomybę, buvo palaikomi draugiški ryšiai. Oficialiai Turkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1930 m. Maskvoje pasirašius Draugystės paktą. Turkija nepripažino 1940 m. Sovietų Sąjungos paskelbtos Baltijos valstybių okupacijos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dviejų šalių diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 3 dieną. Šiandien šias šalis sieja ne tik diplomatiniai, bet ir turizmo, prekybos, mokslo ir švietimo ryšiai.
2006 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus oficialaus vizito Turkijos Respublikoje metu Turkijos Respublikos Prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras įteikė istorinę vertę turinčių, 1930 m. ir 1932 m. rašytų Turkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ratifikavimo, Turkijos ambasadoriaus Maskvoje akreditavimo dokumentų bei Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos rašytų laiškų pirmajam, Turkijos tėvu vadinamam, Turkijos Respublikos Prezidentui Mustafai Kemaliui Atatiurkui (Mustafa Kemal Atatürk) kopijas. Tai simboliška dovana, liudijanti beveik amžių trunkančius draugiškus dvišalius santykius.
Lietuvos ir Turkijos valstybių dvišaliuose santykiuose svarbų vaidmenį suvaidino ir dvi Rytų tautos, nuo XIV a. gyvenančios LDK žemėse. Būtent totoriai ir karaimai tapo natūraliais Rytų kultūros skleidėjais. Šių etninių grupių atstovai per visus amžius neprarado ryšių su savo istorine tėvyne bei tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie karaimų keliones į Krymą ir Šventąją žemę – Jeruzalę, o totorių – į Stambulą ir Meką. Mokėdami gimtąją kalbą, priklausančią tiurkų kipčiakų kalbinei grupei, totoriai ir karaimai garbingai tarnavo juos priėmusiai valstybei ir atstovavo jos interesams. Lietuvos totoriai dažnai dirbo vertėjais ir raštininkais didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, jų paslaugomis naudojosi pasiuntinybės į Didžiąją ordą, Osmanų imperiją ir Krymo Chanatą.
Straipsnių rinkinyje originalo kalbomis (anglų, lietuvių, rusų ir turkų) svarstoma apie Lietuvos ir Turkijos santykius ir jų pasikeitimą po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.), gvildenamas požiūris ir santykis su Osmanų imperija Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a., aptariamos dviejų šalių bendravimo tendencijos tarpukariu. Atskleidžiama kultūrinė įvairovė, kuri palietė ir paliko pėdsaką tiek Europoje, tiek LDK. Leidinyje pristatomi totorių ir karaimų istorija ir kultūra, tradicijos ir raštija, kontaktai su Turkija ir jų reikšmė gyvenimui naujojoje tėvynėje, nagrinėjamas Lietuvoje ir Turkijoje gyvenančių totorių ir karaimų vaidmuo dviejų valstybių santykiuose.
Tikimasi, kad leidinys paskatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos ir Turkijos istorinių ir kultūrinių santykių raida, taip pat Lietuvos totorių ir karaimų indėliu plėtojant tarpvalstybinius ryšius.
Leidinio rengėjai dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei.
Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją po parodą: el. p. , tel. +37052697800
