Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Maloniai kviečiame dalyvauti kultūrinės lingvistikos seminaruose, kurie šiais metais bus skirti įvairioms tarminės leksikografijos problemoms aptarti. Seminarai vyks du kartus per mėnesį, ketvirtadieniais, 19 val. VU Teams platformoje (nuoroda >>)

Seminaras I, 2022-10-13

Tarminiai ir etnolingvistiniai žodynai kaip kalbos žanrai

Žodynas yra kalbos žanras, kurį galima tapatinti su leksikonu ir enciklopedija. Jų skirstymo pagrindą sudaro tokie parametrai kaip žodyninio straipsnio tipas, jo aiškinimo būdas ir žinių, kurios sudaro eksplikacijos (iliustracijų) pagrindą, rūšis.

Seminaras II, 2022-10-27

Tarminis ir etnolingvistinis žodynas – panašumai ir skirtumai 

Dialektologijai ir etnolingvistikai, kaip lingvistinėms disciplinoms, žodynai yra reprezentatyvios raiškos (studijų) formos, besiskiriančios savo turiniu, metodu ir tikslu.

Pirmąją paskaitą skaitys Liublino Marijos Curie-Skłodowskos universiteto prof. habil. dr. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Profesorė  yra daugiau kaip 270 darbų autorė, jos moksliniai interesai siejasi su etnolingvistika ir folkloristika, dabartine lenkų kalba, tekstologija, genologija, lingvistine aksiologija. 

Išleistos knygos: Polski sennik ludowy (1996), To jest moja Ojczyzna. Polscy emigranci z północnej Francji o sobie (1999), Przestrach od przestrachu. Rośliny w ludowych przekazach ustnych (2000), Wzorce tekstów ustnych w perspektywie etnolingwistycznej (2007), Tekstologia (su J. Bartmińskiu, 2009), Dlaczego wąż nie ma nóg: Zwierzęta w ludowych przekazach ustnych (su J. Bartmińskiu ir O. Kielak, 2015), Jak chłop u diabła pieniądze pożyczał. Polska demonologia ludowa w przekazach ustnych (su A. Michalec). Žodyno Słownik stereotypów i symboli ludowych rengėja, žurnalo Etnolingwistyka redaktorė. Kartu su kitais kolegomis yra suredagavusi 23 kolektyvinius leidinius. 

Spalio 12 d., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šiame seminare bus aptariamas Kibriko straipsnis, kurį prašome perskaityti – jame autorius iš kognityvinės lingvistikos perspektyvos kritiškai apžvelgia tradicinę derinimo sąvoką.

Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

2022 m. spalio 10-11 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Hamburgo universiteto (Vokietija) germanistais rengia kūrybines dirbtuves „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“.

Kviečiame dalyvauti paskaitose (vokiečių kalba):

Spalio 11 d., antradienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Methoden und Tools der Digital Humanities“

Spalio 12 d., trečiadienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Formelhafte Briefsprache digital analysieren“

Visa kūrybinių dirbtuvių programa čia >

Maloniai kviečiame į Vokiečių kalbotyros seminaro ir GfdS (Gesellschaft für deutsche Sprache) organizuojamą habil. dr. Hanos Bergerovos (Ūstis prie Labės, Čekija) pranešimą Linguistik der Interkulturalität und ihre Rolle im DaF-Studium.

Pranešimas vyks š. m. rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, 15 val., Romanų kalbų katedroje.

Daugiau informacijos rasite čia>>

Pagal Erasmus+ programą BKKI Vokiečių filologijos katedroje vieši habil. dr. Hana Bergerova iš Jano Evangelisto Purkino universiteto Ūstyje prie Labės (Čekija) ir skaitys paskaitas:

rugėjo 26 d., pirmadienį, 15.00 val. A9 aud. Impressionen aus dem deutsch-böhmischen Grenzland;

rugsėjo 28 d., trečiadienį, 15.00 val. SHM aud. Sprache und Phraseologie.

Paskaitos vyks vokiečių kalba.

Kviečiame dalyvauti!

Š. m. rugsėjo 22-24 d. VU Filologijos fakultete vyks Baltistikos katedros organizuojama tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos“. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų tyrėjai.

Konferencija organizuojama pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Konferencijos programa >

Konferencijos tezės > 

2022 m. rugsėjo 8–10 d. VU Filologijos fakultete vyks Sociolingvistikos komisijos, akredituotos prie Tarptautinio slavistikos komiteto, VI tarptautinė mokslinė konferencija iš ciklo „Slavų kalbos sociolingvistikos aspektu“ „Slavijos paribiai XX–XXI amžių sandūroje. Kalba–visuomenė–kultūra–tapatybė“ ir IV kultūrinės lingvistikos dirbtuvės.

Sociolingvistikos komisija, akredituota prie Tarptautinio slavistų komiteto, vienija kalbininkus, kurie tiria kalbos, visuomenės ir kultūros santykius. Šiuo metu joje yra 58 nariai, atstovaujantys mokslo centrams iš 14 šalių: Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Lietuvos, Šiaurės Makedonijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ukrainos. Sociolingvistikos komiteto pirmininkės funkcija atlieka prof. habil. dr. Halina Kurek iš Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto, Kultūrinės kalbotyros ir sociolingvistikos katedros vedėja. 

Nagrinėjant amžių sandūroje įvykusius reiškinius slavų kalbose, terminas paribys gali reikšti ir pereinamąją būseną arba sritį, ir hibridinį kalbos atmainų pobūdį, bendravimo metodus ir kt. Plačiai suprasdami paribį, konferencijoje parodytume realybės, kurioje šiandien funkcionuoja slavų regionas, sudėtingumą.

Paskutiniojo XX amžiaus dešimtmečio geopolitiniai pokyčiai suformavo naujas teritorines Europos paribio zonas, taip pat turėjo įtakos atskirų slavų kalbų sociolingvistinei situacijai. XX–XXI amžių sandūroje technologinė revoliucija paspartino komunikacijos modelių globalizaciją, paskatino naujų medijų, žanrų ir kalbos formų atsiradimą. Dėl globalizacijos procesų slavų kalbų sistemas daugiausia veikia anglų kalba. Neribotas idėjų ir komunikacijos modelių srautas bei kultūrų homogenizacija nepanaikino tradiciškai suprantamų etninių ir kalbinių sienų, tačiau daugiakalbystė, daugiakultūriškumas, o kartu ir lokalumas įgijo naują dimensiją, be kita ko, virtualaus pasaulio dėka.

Siūlydami platų požiūrį į šią temą, kviečiame pranešimuose aptarti šias temas:

• kalbiniai, teritoriniai ir religiniai paribiai
• kalbiniai ir kultūriniai ryšiai slavų bendruomenėje
• slavų ir ne slavų kalbų bei kultūrų kontaktai
• standartinė kalba ir dialektas, regiolektas, sociolektas
• kaimo kalba – miesto kalba
• tapatybė daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje
• pasienyje susiformavusios vertybės
• tautiniai, etniniai ir liaudies konceptai
• lenkų, lietuvių ir kitų tautų kultūremos
• bendravimo realiame ir virtualiame pasaulyje sankirta
• globalizacija ir kalbos bei komunikacijos glokalizacija
• oficialumas ir neoficialumas kalboje, privatusis ir viešasis diskursas
• kalboje įtvirtintos mokslo ir kasdienės žinios.

Kadangi mūsų susitikimai laikomi ir kultūrinės lingvistikos dirbtuvėmis, taip pat kviečiame dalyvauti doktorantus ir pradedančiuosius kultūrinės kalbotyros srities tyrėjus.

Konferencijos kalbos: visos slavų, lietuvių, anglų.

Konferenciją bus galima stebėti online. Daugiau apie konferenciją > 

Rugsėjo 9 d., penktadienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. Tomas Čenys gins disertaciją „(Neo)barokiniai šiuolaikinės rusų literatūros aspektai“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2017–2021 metais Vilniaus universitete.

Moksliniai vadovai:

• Doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004). Nuo 2017-10-01 iki 2019-05-24);
• Prof. dr. Galina Michailova (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004). Nuo 2019-05-25 iki 2021-09-30).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Pavel Lavrinec – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Magdalena Ochniak (Jogailaičių universitetas, Lenkija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• doc. dr. Radostin Rusev (Bulgarijos mokslo akademija, Literatūros institutas, Bulgarija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Ulrich Schmid (Šventojo Galeno universitetas, Šveicarija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004);
• prof. dr. Aleksander Wawrzyńczak (Jogailaičių universitetas, Lenkija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >