2022 m. vasario 2 d.
Kviečiame mokslininkus publikuotis Semiotikos žurnale – šių metų numeris skirtas Jurijaus Lotmano šimtmečiui. Temų ir problemų laukas platus, įvairiaaspektis kaip ir paties Lotmano drabai: nuo literatūrologijos iki kultūrologijos, nuo semiotikos iki atminties tyrimų ir t. t.
2022 m. sausio 14 d.
Pasirodė naujas mokslo žurnalo Semiotika numeris, skirtas VU Filologijos fakulteto profesoriui-emeritui Kęstučiui Nastopkai. Daugiau apie žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Heidi Toelle
L’Ironie, un moyen d’échapper à la censure
Irina Melnikova
(Skaitymo) ikoniškumas. Lolita
Arūnas Sverdiolas
Ties reikšmės riba: dirbinio daiktiškumas
Thomas F. Broden
Tarptautinė Algirdo Juliaus Greimo kūrybos recepcija
Loreta Mačianskaitė
Kodėl semiotikai myli Vaižgantą, arba Nesibaigiantys metodo išbandymai
Karolina Sadauskaitė-Varnelė
Saulius Žukas
Eilėraštis, kuriam trūksta konteksto. Alfonso Nykos-Niliūno „Vilnius 1943“
Guido Ferraro
Rapport de lecture. Écriture, abjection, beauté dans le Brodeck de Philippe Claudel
Eric Landowski
Plaidoyer pour l’esprit de création
Nijolė Keršytė
Mirtis ir rašymas lietuvių prozoje: J. Biliūnas, J. Aputis, S. Parulskis
2021 m. gruodžio 16 d.
Šiemet jau penktą kartą buvo surengti 15min metų knygos rinkimai. Susumavus skaitytojų ir ekspertų vertinimus, paaiškėjo nugalėtojai keturiose kategorijose: geriausios lietuvių autorių grožinės knygos, geriausios lietuvių autorių negrožinės knygos, geriausios verstinės grožinės knygos ir geriausios verstinės negrožinės knygos.
Džiaugiamės ir sveikiname Filologijos fakulteto partnerystės docentą dr. Rimantą Kmitą, kurio knyga „Remyga“ tapo geriausia lietuvių autorių grožinės literatūros knyga!
Pasak Audriaus Ožalo, 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojo, „antrajame savo romane Rimantas Kmita mus vėl nukelia į praeitį – šįkart į Sąjūdžio laikus, nepriklausomybės atgavimą, – tačiau šioje knygoje perteikia kur kas tamsesnę atmosferą nei „Pietinia kronikas“. Čia jis tyrinėja niūresnius to laikmečio aspektus – atgavus nepriklausomybę buvo ne tik euforiškas pakilimas, bet ir daug nežinios, sumaišties, traumų, kriminalinio pasaulio įsigalėjimo, korupcijos, su tapatybės klausimais atsirandančios nežinios. Galų gale ne viskas pasikeitė atėjus nepriklausomybei, senasis pasaulis niekur nedingo, dalis žmonių tik pakeitė uniformas ir spalvas – ne veltui autorius kaip ryškią metaforą panaudojo milicininkų tapsmą policininkais. Keičiantis santvarkoms nepaliaujamai vyksta gėrio ir blogio kova, kuri šio romano audinyje įgauna fantasmagoriškus atspalvius, realybės ir sapnų, vizijų ribos čia išsitrina, knygoje ryškus mitologinis, magiškojo realizmo lygmuo. Puiki R. Kmitos pajauta detalėms, atpažįstamiems to laiko bruožams, mentalitetui. „Remyga“ – tirštas audinys, knygos autorius kalba mums apie sudėtingą lūžio momentą, daro tai meniškai ir išradingai.“
2021 m. gruodžio 10 d.
Gruodžio 17 d., trečiadienį, 15 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į Greimo centro rengiamą seminarą, kuriame Evelina Atminytė skaitys pranešimą tema Sovietinė eglutė: kai kurie semiotinio mechanizmo aspektai, ir pakvies diskutuoti.
Istorijos instituto doktorantė Evelina Atminytė tyrinėja sovietmečio lietuviškus naujametinius sveikinimo atvirukus. Šiuo metu Evelina ruošia pranešimą Jurijaus Lotmano gimimo šimtmečio kongresui ir Greimo centro seminare pristatys šio pranešimo metmenis. Seminare bus kalbama apie sovietinę šventinę eglutę kaip kultūros semiotinių funkcijų kompleksą ir apie šių funkcijų igyvendinimą atvirukuose ir platesniame kultūros akiratyje.
Pernai apgintą Evelinos Atminytės Semiotikos magistro darbą apie sovietmečio Lietuvos naujametinius sveikinimo atvirukus Filologijos fakulteto Taryba nominavo LJMS ir LMA geriausių darbų konkursams.
2021 m. lapkričio 5 d.
Lapkričio 8 d., pirmadienį, 13.00 val. 111 A. J. Greimo aud. kviečiame bendruomenę į Greimo centro seminarą. Jame greiminės semiotikos krypties atstovas Jacques Fontanille pristatys dalį savo tyrimo, skirto politikos semiotiniams aspektams.
Išsamiau šią problematiką Fontanille aptarė prieš kelis mėnesius išleistoje knygoje „Bendrabūvis. Semiotinės antropologijos metmenys Politiškumo tyrimams“ ('Ensemble. Pour une anthropologie sémiotique du Politique').
Seminaras vyks prancūzų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
2021 m. lapkričio 4 d.
Lapkričio 5-7 dienomis kviečiame bendruomenę į XII Šiaurės šalių semiotikos asociacijos konferenciją, skirtą reikšmei suvokime ir jutimuose.
Semiotikai nagrinėja suvokimą kaip ženklinį procesą ir aprašo skirtingus būdus, kuriais įtarpinamas suvokiančios būtybės santykis su aplinka, randasi jutiminio pažinimo formos. Juslinė patirtis irgi traktuojama kaip reikšmės vieta – tai leidžia svarstyti naujas hipotezes apie kognityvinius procesus, kalbą, žmogaus raidą, kultūrą ar menus. Konferencijos pranešimuose atstovaujamos skirtingos tyrinėjimų kryptys nuo kalbinės iki biosemiotikos, nuo kognityvinės iki kultūros semiotikos.
Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-LIP-21-19. / This conference was funded by a grant (No. S-LIP-21-19) from the Research Council of Lithuania (LMTLT).
2021 m. spalio 25 d.
Šį penktadienį, spalio 29 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kviečia dalyvauti atminimo lentos, skirtos poetui ir Universiteto dėstytojui Marcelijui Martinaičiui, atidengime.
Marcelijus Martinaitis žinomas ne tik kaip talentingas XX a. antros pusės poetas, kurio poezija įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, tačiau ir kaip autoritetingas dėstytojas, svarbiausias jaunųjų rašytojų ugdytojas Vilniaus universitete. Čia jis tęsė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Adomo Stanislovo Naruševičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos kūrybinės ir pedagoginės veiklos tradiciją.
Nuo 1980 m. dirbdamas Lietuvių literatūros katedros dėstytoju, plėtodamas lietuvių tautosakos ir literatūros tyrimus, vadovaudamas jauniesiems universiteto literatams, M. Martinaitis išugdė ne vieną gabią Lietuvos rašytojų kartą. Jo mokiniai buvo tokie Nacionalinės Kultūros ir meno premijos laureatai kaip Danutė Kalinauskaitė, Giedra Radvilavičiūtė, Valdas Papievis, Sigitas Parulskis.
Poeto indėlį į Universiteto gyvenimą prisimena ir dabartinė Lietuvių literatūros katedros vedėja profesorė Brigita Speičytė: „Marcelijaus Martinaičio poezija, paskaitos, laikysena, jo bendravimas su studentais, kolegomis dėstytojais universitete paliko gyvą pėdsaką daugelio mūsų atmintyje. Poeto atminimas mums įkūnija laisvo kūrybingumo dvasią, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinis universitetas.“
Poetui ir dėstytojui skirta atminimo lenta papildys M. K. Sarbievijaus kiemelio simbolinę atminties architektūrą, kuri įamžina čia studijavusius ir dirbusius žymius poetus, garsinančius Universiteto vardą Lietuvoje ir pasaulyje aukšto meninio lygio kūryba, palaikiusius Universiteto literatūrinę kultūrą, prisidėjusius prie to, kad Universitetas veiktų ir kaip gyvybingas meninės kūrybos bei jos refleksijos židinys.
Atminimo lentos autorius – menininkas Mindaugas Junčys, konsultavo dailininkas Petras Repšys, Filologijos fakulteto Lituanistikos centre nutapęs freską „Metų laikai“.
Renginio pradžia – 15 val., VU Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kiemelyje. Atminimo lentos atidengime dalyvauja VU Rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, poeto artimieji, kolegos, buvę studentai.
2021 m. spalio 11 d.
Šiais metais Nobelio literatūros premijos laureatu už darbus, išryškinančius kolonializmą, tapo Tanzanijos rašytojas Abdulrazakas Gurnah. Kuo pasižymi šio autoriaus kūryba ir kiek ji pažįstama mums? Apie tai LRT radijo laidoje „Ryto Allegro” pasakojo mūsų Fakulteto docentė Jūratė Levina >
Taip pat kviečiame skaityti „VU ekspertai padeda suprasti“ ciklo straipsnį, kuriame docentė atskleidžia, ar politinės realijos turi įtakos sprendžiant, kam skirti Nobelio literatūros premiją >
